Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Einhver hjį Višskiptablašinu segir kennara fį falleinkunn

Pisa-StudieHér fyrir nešan eru ummęli sem ég skrifaši viš innlegg frį félaga mķnum į Facebook. Hann benti į grein ķ Višskiptablašinu žar sem "Óšinn", ónafngreindur ašili sem skrifar reglulega um allt milli himins og jaršar, gagnrżnir kennara og launakröfur žeirra meš tilvķsan ķ nżlegar PISA nišurstöšur. Mér finnst žessi skrif "Óšins" svo einstaklega hallęrisleg aš ég hef įkvešiš aš birta žetta hér lķka. Žetta birtist óbreytt og er į einstaka staš vķsaš ķ umręšurnar sem voru į Facebooksķšu félaga mķns en ég held aš žetta ętti samt aš skiljast.

"Ég ętla aš leyfa mér aš koma meš svolķtiš langt innlegg ķ žessa umręšu žótt seint sé vegna žess aš ég er sammįla ****a aš žessi grein er eiginlega skammarleg og hįlfótrślegt aš svona illa upplżst og innrętt blašur sé birt į prenti.

Fyrir žaš fyrsta: P
ISA er ętlaš aš meta menntakerfi en ekki įrangur nemenda. Réttari fyrirsögn į greininni vęri (sama į viš um flest sem skrifaš er um PISA) "Menntakerfiš fellur į prófinu". Eins er rangt aš tala um aš ķslenskum skólabörnum fari aftur, frekar aš ķslenska menntakerfinu fer aftur.

Menntakerfi er flókiš fyrirbęri. Žaš mótast af žvķ sem fram fer innan skólanna, ašgeršum stjórnvalda og ytri žrżstingi hvort sem hann kemur frį foreldrum, fulltrśum atvinnulķfsins eša almenningi. Um leiš og žessir ašilar fara aš skipta sér af menntamįlum og reyna aš hafa įhrif žar į, hvort sem er ķ ręšu eša verki, žį eru žeir oršnir partur af kerfinu. Žaš er žvķ erfitt, ef ekki ógerlegt, aš skella skuldinni fyrir slęmt gengi į einhvern einn hóp eša žįtt innan kerfisins. Umfjöllun eins og žessi, žar sem er markvisst veriš aš gera lķtiš śr kennurum, hafa įhrif į kerfiš og žaš mį žvķ alveg eins benda į hana og žį sem henni stżra sem hluta vandans, eins og kennarana.

Hvaš varšar rök greinarhöfundar žį eru žau ķ raun engin. Höfundurinn notar gögn sem hann annašhvort kann ekki aš lesa śr eša notar gagngert į misvķsandi hįtt. Žaš eru fjölmörg dęmi um frįbęrt skólastarf ķ ķslenskum skólum sem hefur skilaš góšum įrangri sem höfundur kżs aš horfa framhjį. T.d. mį nefna kennslu barna meš annaš móšurmįl en ķslensku, samtengingu nįms og samfélags til aš "mennta ekki burt" nemendur eins og hefur veriš vandi vķša į landsbyggšinni, eflingu sköpunnar ķ nįmi, betri tengingar viš tęknilegan veruleika ungs fólks og svo margt fleira. Žessa žętti męlir PISA ekki og ekki heldur ašrar samręmdar męlingar sem eru geršar. Samt eru žetta žęttir sem skipta miklu mįli fyrir framtķš nemenda og ķslenskrar žjóšar. Samt kżs höfundur aš lķta framhjį žessu öllu og dęma kerfiš allt śt frį illa upplżstum lestri sķnum į PISA gögnum.

Svo gerir höfundurinn lķtiš śr žvķ aš PISA gögnin sżni aš mikill jöfnušur rķkir innan ķslenska menntakerfisins. Žetta er sį partur af PISA sem flestir viš sem komum aš rannsóknum og žróun į skólastarfi horfum helst til. Jöfnušur ķ menntakerfinu er mikilvęgur, ekki vegna žess aš viš viljum hafa alla eins (e.o. greinarhöfundur żjar aš), heldur aš viš viljum tryggja aš samfélagiš njóti įvaxta žeirra hęfustu į mešal okkar sama hvašan žeir koma. Viš vitum ekki fyrirfram hvort nęsti Össur h/f kemur śr Garšabęnum eša Breišholtinu.

Eins gagnrżnin og greinarhöfundur er į ķslenska kennarastétt, vekur furšu aš hann viršist hafa fįtt śt į PISA aš setja. En PISA er alls ekki hafiš yfir gagnrżni og žį er ég ekki aš tala um žessa smįvęgilegu hluti eins og žżšingar į könnunartękjum, sem hefur veriš įberandi ķ umręšu undanfarna daga. Upphaflegur tilgangur PISA var aš hjįlpa stefnumótendum aš sjį hvar vęri veriš aš gera góša hluti til aš geta lęrt af reynslu annarra. Sķšan PISA hófst hefur žróunin veriš žannig aš įkvešin lönd hafa veriš aš raša sér į topp įrangurslistanna og eru žaš fyrst og fremst austurlönd eins og S. Kórea, Singapśr og Sjanghę ķ Kķna. Ķ žessum löndum er menntakerfiš mjög prófmišaš žannig aš framtķš nemenda er nįnast aš öllu leyti hįš įrangri į stöšlušum prófum. Žar af leišandi gengur kennsla aš miklu leyti śt į žaš aš kenna nemendum aš taka próf. Pressan er svo mikil aš til hefur oršiš žaš sem kallaš er "skugga-menntakerfi" (e. shadow education system) sem er almennt įlitiš til vandręša. Nemendur eru ķ skóla nįnast frį žvķ aš žeir vakna žangaš til seint aš kvöldi, bęši ķ opinberum og einkaskólum; skuggakerfiš sżgur til sķn alla hęfustu kennara žannig aš opinberir skólar eru illa mannašir; og įrangur ķ skóla (og žar meš lķfinu) er hįšur žvķ hver getur borgaš mest. Ķ okkar heimshluta er takmarkašur įhugi fyrir žvķ aš taka upp slķkt kerfi. Meira aš segja hafa yfirvöld ķ austurlöndunum sjįlfum reynt aš sporna gegn žessari žróun, en įn įrangurs. Žį er spurning - hvaša gagn er af PISA ef žaš eina sem žaš getur vķsaš okkur į til aš nį įrangri er eitthvaš sem enginn vill?

Samt sem įšur, er žaš svo aš śtkoma ķslenska menntakerfisins ķ PISA er, og ętti aš vera, umhugsunarefni. Hins vegar er hępiš aš žęr tillögur til śrbóta sem hafa veriš nefndar hér ķ žessari umręšu (sem ég er kannski svolķtiš aš hijack-a frį Magga meš žessari langloku minni) séu lķklegar til aš snśa mįlunum viš. Viš veršum aš hafa ķ huga aš žaš menntakerfi sem hefur veriš byggt upp hér og ķ nįgrannalöndum er aš miklu leyti andsvar viš fyrri kerfi sem voru żmist einkarekin, ašeins fyrir śtvalda eša öšruvķsi misskipt. Žeir sem agentera fyrir svona skólarekstri ķ dag žurfa aš mķnu mati aš gera grein fyrir žvķ af hverju žeir halda aš žau skili betri įrangri nś en žau geršu fyrir 100 įrum. Ég get ekki sagt aš ég sé bjartsżnt. Žetta hefur allt veriš reynt: einkarekstur, einkaskólar, śttektarreikningar (voucher schools) og žar fram eftir götunum. Ekkert af žessu skilar betri įrangri fyrir samfélagiš ķ heild en opiš opinberlega rekiš menntakerfi og flest er sannanlega verra.

Žaš sem hefur veriš sżnt aš skili įrangri ķ samfélagi eins og okkar er žegar kennurum er sżnd viršing og žeim treyst fyrir žvķ starfi sem žeir vinna. Ķslenskir kennarar hafa žvķ mišur ekki fengiš aš njóta slķks trausts né viršingar. Getiši ķmyndaš ykkur hvernig er aš vera hįmenntašir sérfręšingar į ykkar sviši og žurfa aš žola ummęli eins og "Markmišiš … er … ekki aš tryggja kennurum žęgilega innivinnu į launum sem eru langt yfir mešallaunum ķ landinu." Žetta er skammarlegt og žaš sem gerir žetta enn verra er aš Višskiptablašiš skuli leyfa sér aš birta svona blašur nafnlaust. Launakröfur ķslenskra kennara eru ekki fįranlegar mišaš viš kröfurnar sem eru geršar til žeirra. Žęr eru heldur ekki óvišrįšanlegar ef okkur er alvara um aš vilja tryggja aš okkar unga fólk fįi žį menntun sem žarf til aš verša virkir, glašir og konstrśktķvir žįtttakendur ķ okkar samfélagi.

Žaš kostar okkur lķklega meira į endanum aš reyna aš nķskast meš menntakerfiš eins og hefur veriš gert. Žetta er eins og aš kaupa farsķma ķ dag - Žś getur keypt einn fyrir kr. 40.000 sem endist ķ eitt įr eša fyrir kr. 70.000 sem endist ķ žrjś įr. Hvor er betri dķllinn?"


Pķnlegt aš sjį fjölmišla falla fyrir augljósu plati

Uppfęrt aftur: Žaš er loksins bśiš aš breyta fréttinni og allt um grķnistana į @Riverblufdental fjarlęgt. En žaš mį sjį brot af žvķ sem stóš upphaflega (og ķ rśmar 12 klst. žar į eftir) į skjįskotinu fyrir nešan. E.o. vķti til varnašar - vinna rannsóknarvinnuna fyrst og svo birta. Ekki öfugt.

Uppfęrt: Žessi frétt er nśna sś mest lesna į vef mbl.is og enn ekki leišrétt eftir 12 klst. į netinu. Žetta er įhugavert dęmi um s.k. sķubólu held ég.

@Riverblufdental, Twitter notandinn sem vķsaš er ķ ķ fréttinni, byrjaši aš tķsta nokkrum dögum eftir aš tannlęknirinn sem rekur stofuna, Walter Palmer, komst ķ fréttir fyrir aš hafa drepiš ljóniš Cecil. Alla tķš sķšan hefur @Riverblufdental veriš aš ögra fólki meš myndum af köttum, ljónum og żmsum öšrum dżrum įsamt tķstum um tannheilsu og žaš sem umsjónarmönnum finnst vera óžarfa ęsingur vegna frétta um veiši Palmers. Stundum fyndiš, stundum ekki, en allt ķ plati. Žeir trśgjörnustu hefšu allavega mįtt taka eftir žvķ aš grķntķstarinn skrifar "River Bluff Dental" rangt (@Riverblufdental: bara eitt 'f'), sem er algeng taktķk til aš plata fólk ķ netheimum.

Ég geri rįš fyrir aš blašamenn mbl.is leišrétti žetta fyrr eša sķšar žannig aš ég tók skjįskot til aš varšveita mómentiš:

riverbluFdental


mbl.is Ljónadrįparinn snżr śr felum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna stunda blašamenn lélega blašamennsku?

dumb-reporter-new-york-timesTvęr "fréttir" sem ég hef lesiš nżlega hafa veriš aš angra mig. Sś fyrsta hefur fariš ört um frétta- og félagsmišla į vefnum sķšustu daga - um aš vonda Evrópusambandiš ętli aš banna kanil og drepa žar meš įstsęla kanilsnśš Dana. Hin sagši frį žvķ aš "haldiš er utan um" rafręna gjaldmišilinn Bitcoin ķ gagnaveri ķ Reykjanesbę. Bįšar eru svo illa upplżstar og misvķsandi aš žęr fį mig til hugsa hvaš žaš sé eiginlega sem nśtķma blašamenn gera, eša telja vera sitt hlutverk ķ samfélaginu? Svo fussum viš og sveium yfir žvķ aš tęplega žrišjungur ķslenskra drengja geta ekki lesiš sér til gagns, en ég verš aš spyrja - hvert er gagniš žegar lesefniš er svona? 

Kanilsnśšadrįp? 
Fyrri fréttin hefur birst į mbl.isvisir.is og dv.is. Engin tilraun viršist hafa veriš gerš hjį blašamönnunum né ritstjórum til aš ganga śr skugga um aš fréttin sé rétt. Raunin er (og žarf ekki aš leita langt til aš komast aš žvķ) aš žaš er ekkert ķ reglugeršinni umręddu sem bannar eša takmarkar į nokkurn hįtt notkun kanils ķ matvęlum. Reglugeršin takmarkar innihald kśmarķns ķ matvęlum, en žaš er efni sem finnst ķ töluveršu magni ķ sumum plöntutegundum, mešal annars kassķu, sem er sś kaniltegund sem algengast er aš notuš er ķ matargerš. Kśmarķn finnst ķ mjög litlu magni ķ öšrum tegundum af kanil, žar į mešal Ceylon kanil, sem er lķka kallaš į ensku "true cinnamon" og žykir fķnna og er dżrara en kassķa. Svo lķtiš er kśmarķniš ķ Ceylon kanil aš žaš mętti nota heilu hrśgurnar af žvķ ķ hvern kanilsnśš įn žess aš fara upp fyrir leyfileg mörk kśmarķninnihalds. Sem sagt, žaš eina sem kemur ķ veg fyrir aš danskir bakarar haldi įfram aš baka sķna dżrindis kanilsnśša er ef žeir neita alfariš aš nota ögn dżrara og töluvert betra hrįefni. Aš Evrópusambandiš skuli voga sér aš gera okkur saklausu borgurum svona!
 
(Žess mį lķka geta aš kśmarķn er notaš ķ rottueitur. Žannig aš žaš mętti svo sem bśa til frétt meš sömu ašferš og viršist liggja aš baki žessarar um aš danskir bakarar noti rottueitur ķ kanilsnśšana sķna. Ansi gott skśbb fyrir žį sem žora…)
 
Bitcoin stjórnaš frį Ķslandi? 
Hin fréttin, sem fjallar um "utanumhald" um Bitcoin, birtist į višskiptasķšum mbl.is ķ sķšustu viku. Bitcoin er opinn og frjįls gjaldmišill. Žaš er ekki "haldiš utan um hann" į Įsbrś eša annarsstašar. Žaš sem veriš er aš gera (og er śtskżrt ķ frétt NYT sem mbl.is vķsar ķ) er aš einkaašili hefur sett upp sérhęfšan bśnaš til aš "nema" nż bitcoin, eins og žaš er kallaš. Bitcoin nįma er innbyggš ķ Bitcoin kerfiš og er ašferšin sem er notuš til aš setja nżtt fjįrmagn ķ umferš. Hver sem er getur reynt aš nema nż Bitcoin. Žetta virkar žannig aš ķ Bitcoin gagnflęšinu eru kóšar, sem allir hafa ašgang aš. Kóšinn er śtkoma flókinnar reikniašgeršar. Sį sem getur fundiš śt hver nįkvęmlega reikniašgeršin er fęr nokkur Bitcoin ķ veršlaun. Veršlaunapeningarnir eru ekki greiddir śt meš millifęrslu heldur eru nżtt fjįrmagn ķ kerfinu. Vandinn er aš žaš žarf grķšarlega reiknigetu til aš eiga nokkra von į aš leysa dęmiš og hver kóši hefur takmarkašan gildistķma. Žar aš auki žyngjast reikningsdęmin ķ hvert skipti sem eitt er leyst. Žannig er sjįlfvirk stżring į žvķ hvaš fer mikiš nżtt fjįrmagn ķ kerfiš hverju sinni. Eins og kerfiš er byggt upp nśna munu į endanum fara um 21 miljón Bitcoin ķ umferš. Ķ dag er rśmlega helmingur fjarmagnsins (eša um 12 miljón) komiš ķ umferš. Žetta hefur gerst į 5 įrum. Įętlaš er aš allt fjįrmagniš verši komiš ķ umferš ķ kringum 2030. Žaš er žvķ augljóst aš žaš veršur töluvert erfišara og mun krefjast nįnast stjarnfręšilegrar reiknigetu til aš nema žau Bitcoin sem eftir eru į žessum 16 įrum sem eru til 2030.

Hver tilgangur blašamanns mbl.is var meš hans śtgįfu af žessari "frétt" veit ég ekki en honum tekst e.t.v. aš ljį henni svona vķst-er-Ķsland-mišpunktur-alls blę meš žessum einstaka skįldskap.

mbl.is
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er žetta hįlfvitalegasta grein sem hefur veriš skrifuš um fjįrhagsvanda Ķslands?

Ég hef s.s. fįtt um žetta aš segja annaš en aš konan bżr greinilega ķ einhverjum undarlegum ķmyndušum heimi.

Iceland’s On-Going Revolution

og endurbirt hér į Daily Kos (sem fréttamišlar hér ķ USA vķsa oft ķ):

Daily Kos: Iceland’s On-Going Revolution


Meingölluš skošanakönnun MMR um Icesave

Nżlega var sagt frį skošanakönnun MMR sem sżnir aš 57% Ķslendinga ętla aš samžykkja Icesave lögin ķ kosningu. Einn bloggari hér į blog.is benti į žann alvarlega galla į skošanakönnuninni, sem ég tók undir, aš śrtakiš nįši ašeins til žeirra sem eru 18-67 įra. Af einhverjum įstęšum hefur bloggarinn fjarlęgt fęrsluna af bloggi sķnu. Ég held aš žetta sé samt eitthvaš sem er žess virši aš vekja athygli į.

MMR gefur enga įstęšu fyrir aš Ķslendingar eldri en 67 įra eru ekki ķ śrtakinu. Žaš er alvarlegt aš śrtak nįi ekki til allra sem mįliš varšar, sérstaklega žegar um er aš tiltekinn hóp sem hęgt er aš skilgreina śt frį įkvešnum forsendum. Ķslendingar eldri en 67 įra eru ķ dag um 31.500 manns. Fjöldi ķslendinga į kosningaaldri, ž.e.a.s. 18 įra og eldri, eru samtals um 238.000. Žarna eru žvķ 13% af kosningabęrum Ķslendingum ekki hafšir meš ķ śrtakinu. Žetta getur skekkt nišurstöšur könnunarinnar all verulega.

(allar tölur skv. Hagstofu)


Óįreišanleikakönnun forsvarsmanna kjosum.is undirskriftasöfnunarinnar - LEIŠRÉTT

Ég er bśinn aš leišrétta fęrsluna eftir įbendingu frį Svavari Kjarrval (sjį umręšur nešst). Žökk sé įbendingu hans įttaši ég mig į žvķ aš ķ śtreikningi villumarka hafši ég reiknaš meš 0,68 žar sem įtti aš vera 0,068. Villumörkin breytast töluvert viš endurreikninginn (±24% verša ±8%) en tölfręšileg įlyktun breytist lķtiš žar sem ±8% telst lķka vera óęsęttanleg villumörk.

Įreišanleikakönnun fulltrśa kjosum.is į undirskriftalista sem afhendur var forseta ķ vikunni er śt ķ hött. Mišaš viš žau 74 svör sem fengust frį 100 manna slembiśrtaki eru villumörkin ±8%!

Žegar fulltrśar kjosum.is afhentu forseta undirskriftalistann sinn upplżstu žeir um aš žeir hefšu kannaš įreišanleika undirskriftanna. Žetta geršu žeir meš žvķ aš hafa samband viš 100 manna slembiśrtak af listanum og spyrja hvort viškomandi hefši ķ raun skrįš nafn sitt į vefnum žeirra. Žaš var tekiš fram aš ętlunin var aš hafa samband viš 800 manna śrtak (reikningar mķnir hér fyrir nešan sżna aš žaš hefši veriš mjög višeigandi fjöldi) en į endanum var haft samband viš 100 "vegna tķmaskorts". 100 manna slembiśrtak mišaš viš fjölda undirskrifta hefur nįkvęmlega ekkert aš segja. Forsvarsmennirnir hefšu alveg eins getaš sleppt žessu.

Ķ tölfręši eru til nįkvęmar ašferšir til aš reikna śr hversu stórt slembiśrtak žarf til aš tryggja įreišanleika kannana. Forsvarsmenn kjosum.is hafa ekki séš įstęšu til aš fylgja žeim leikreglum. Hérna ętla ég aš sżna meš mjög algengri reiknašferš hversu stórt slembiśrtak hefši ķ raun žurft ķ žessu tilfelli. Ath. aš žaš er ansi langt sķšan ég hef stundaš tölfręši į ķslensku og er kannski ekki meš ķslensku hugtökin alveg į hreinu žannig aš ég lęt ensk hugtök fylgja meš.

Formślan sem viš notum til aš reikna lįgmarksstęrš slembiśrtaks er:

Viš viljum tryggja sem hęstan įreišanleika og žar sem žessi könnun er mjög einföld (ašeins ein spurning) ętti žaš aš ganga. Žannig aš viš notum mjög hįtt öryggisstig (e. confidence level) (žetta er ekki skošanakönnun - okkur ber aš heimta aš gögnin eru mjög įreišanleg), eša 99% og lįga villutķšni (e. margin of error), eša ±3. Viš skulum lķka gera rįš fyrir aš langflestir sem viš höfum samband viš hafi ķ raun skrįš nafn sitt į undirskritalistann, segjum 90%. Setjum tölurnar ķ formśluna og žį er hśn svona:

Viš reiknum žetta og fįum śt 663. Žetta er lįgmarksstęrš slembiśrtaks mišaš viš forsendur okkar og ótakmarkaš žżši (e. population), ž.e.a.s. aš fjöldinn sem slembiśrtakiš er tekiš śr er ekki tilgreindur. Sumum finnst žetta kannski heldur lįg tala mišaš viš ótakmarkaš žżši, en žaš er vegna žess aš viš gerum rįš fyrir aš mjög fįir (ašeins 10%) hafi villt į sér heimildir viš skrįningu į undirskriftalistann. Žannig aš óvissan er mjög lķtil og žar af leišandi žarf ekki stórt slembiśrtak. Viš getum lķka reiknaš śt slembiśrtaksstęrš mišaš viš tiltekiš žżši (ž.e.a.s. fjölda undirskrifta sem söfnušust) en žar sem óvissan er svo lķtil ķ žessu tilfelli hefur žaš lķtiš aš segja (reyndar reiknaši ég žetta og žį var slembiśrtakiš 652. Munurinn er vel innan villumarkana ±3 žannig aš hann skiptir ekki mįli).

Svo er rétt aš snśa žessu öllu viš og reikna hver raunveruleg villutķšnin er mišaš viš slembiśrtak forsvarsmanna kjosum.is. Žį reiknum viš žetta svona til aš fį stašalvilluna (e. standard error):

og fįum 0,03

Margföldum svo viš z-gildiš sem samręmist 99% öryggistigi:

2,576 x 0,03 = 0,08

Villutķšnin mišaš viš slembiśrtakiš er ±8%!

S.s. žessi 93,2% sem sögšu "jį" ķ įreišanleikakönnuninni benda til žess aš ef viš framkvęmdum könnunina aftur męttum viš gera rįš fyrir aš milli 85,2% og 100% myndu svara "jį" ķ hvert skipti sem hśn er framkvęmd. Žetta telst ekki įreišanlegt ķ tölfręšinni. Žaš er of mikil óvissa til aš geta įlyktaš nokkurn skapašan hlut.

Lįtiš endilega vita ef žiš sjįiš eitthvaš athugavert viš śtreikninga mķna.


mbl.is Įnęgšur meš aš Icesave-lög voru samžykkt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lélegar kannanir ķ ķslenskum fjölmišlum

Ef nęstum fjóršungur svarenda skošanakönnunar gefa svar sem er ekki hęgt aš tślka žį er eitthvaš aš skošanakönnuninni.

Vķsir.is segir ķ dag frį könnun sinni į afstöšu ķslendinga til byggingar mosku ķ Reykjavķk. Sagt er aš töluveršur meirihluti sé andvķgur byggingu mosku. Hins vegar, kemur ķ ljós aš nęstum 22% sögšust vera "hlutlausir" - hvaš svo sem žaš žżšir. Žaš viršist tilhneiging hjį ķslenskum fjölmišlum, eša žeim sem framkvęma skošanakannanir fyrir žį, aš žurfa alltaf aš gefa svarmöguleika sem er ekki hęgt aš tślka, e.o. "hlutlaus/tek ekki afstöšu", "neita aš svara" og "mjög/frekar hlynntur eša andvķgur". Žetta rżrir gildi skošanakannana og gerir nišurstöšurnar ómarkveršar. Ég myndi giska aš meirihluti skošanakannana sem sagt er frį ķ ķslenskum fjölmišlum hafa lķtiš sem ekkert upplżsingagildi af žessum sökum og eru frekar til žess geršar aš bśa til slįandi fyrirsagnir.

Ķ frétt vķsis.is segir aš 41,8% eru andvķgir (ž.e. žeir sem eru "mjög" eša "frekar" andvķgir - hvaš svo sem žęr ašgreiningar žżša) og 36,6% hlynntir (ž.e. eins hér žeir sem eru "mjög" eša "frekar" hlynntir - hvaš svo sem žęr ašgreiningar žżša). Ef viš gefum okkur aš žessi stóri hluti svarenda sem segjast vera "hlutlausir" er sama hvort byggš verši moska eša ekki (ž.e.a.s. "hlutlaus" jafngildir "tek ekki afstöšu") žį mį lķka segja aš 58,2% eru ekki andvķgir. Žį erum viš aš gefa okkur aš "hlutlausir" hafa myndaš sér skošun og aš "hlutlaus" sé gild og endanleg afstaša. Žaš getur lķka vel veriš aš "hlutlaus" žżši aš viškomandi hefur ekki myndaš sér skošun og er žvķ óréttlįtt aš skipa honum ķ hóp meš hlynntum eša andvķgum. Gallinn er aš viš höfum enga leiš til aš vita hvort er. Sem slķkur eru "hlutlausir" svarendur blandašur hópur sem er ekki hęgt aš męla įn frekari upplżsinga. Žaš er samt ekki ólķklegt aš allavega einhverjir žeirra sem skipa sér ķ žennan hóp hafa tekiš afstöšu og ęttu žvķ réttilega aš vera taldir meš andvķgum eša hlynntum.


Röng žżšing afskręmir frétt

visir_frett

Sjį frekar um žetta ķ athugasemdum

Ég rak upp stór augu ķ morgun žegar ég sį frétt į vef Vķsis um nżja skżrslu Norręnu rįšherranefndarinnar um "nżsköpun" į Noršurlöndum, sem er kölluš "Norręna nżsköpunarvogin". Ķ fréttinni er sagt aš nżjum ašferšum hafi veriš beitt til aš meta "nżsköpun" į Noršurlöndum og aš žau komi ekkert sérlega vel śt. Ég hugsaši meš mér aš žetta er stórfrétt! Noršurlöndin hafa išulega komiš mjög vel śt ķ könnunum į nżsköpun og hér er komin skżrsla sem segir allt annaš.

Mér var fariš aš finnast žetta svolķtiš dśbķus. Hvernig getur veriš aš breyttar matsašferšir geti gefiš svo slįandi ólķkar nišurstöšur en allar fyrri skżrslur sem bera saman nżsköpun ķ mismunandi löndum? Žegar ég fór svo aš leita stašfestingar į žessu kom fljótt ķ ljós aš fréttin byggir į kolrangri žżšingu og afskręmir gjörsamlega skilabošum skżrsluhöfunda. Skżrslan sem rętt er um fjallar ekki um nżsköpun, heldur um frumkvöšlastarfsemi. Oršiš "entrepreneurship" hefur veriš žżtt sem "nżsköpun" žegar žaš į aušvitaš aš vera "frumkvöšlastarfsemi".

Mikiš hefur veriš rętt um hvaša efni į vefnum er treystandi aš nota t.d. ķ menntun. Er oft sagt aš vefir e.o. Wikipedia séu mjög varhugaveršir. Ég held aš žaš žurfi frekar aš vara sig į fréttamišlum sem viršast hafa lķtinn įhuga į aš ganga śr skugga um réttmęti frétta.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband