Eins og flķs viš rass: um snjalltęki, samfélagsmišla og skóla

samfo_i_skola... ungt fólk finnur žaš sjįlft aš samskiptatękni žeirra passar viš nįm eins og flķs viš rass.

Nżlega birti Siguršur Ólafsson, formašur fręšslunefndar Fjaršabyggšar, grein į Austurfrett.is um įkvöršun Fjaršarbyggšar "aš banna börnum aš nota sķn eigin snjalltęki į skólatķma." Greinin rataši inn į Facebook hóp kennara og annarra sem koma aš menntun og fręšslumįlum og hefur vakiš töluverša umręšu og margt įhugavert ķ henni.

Fyrir mitt leyti er sérstaklega tvennt sem er athugavert viš žessa įkvöršun fręšslunefnarinnar. Ķ fyrsta lagi, ef fyrrnefnd grein lżsir rétt žį leiš sem var farin til aš taka žessa įkvöršun, žį viršist hśn byggš aš miklu leyti į alhęfingum og mżtum um tęknilegan veruleika ungs fólks ķ dag. Birtur er langur listi af veilum sem eiga aš herja į ungu fólki og allri sök skellt į snjalltękin. Lķtiš viršist hafa veriš gert til aš komast aš žvķ hvaš valdi öllum žessum kvillum, heldur hafa viškomandi gefiš sér aš snjalltękin bera žar mestu sök - į öllu. Ķ öšru lagi, og nįtengt žvķ fyrra, er aš žaš lķtur śt fyrir aš gengiš hafi veriš śt frį žvķ aš banna ętti snjalltęki og rökum safnaš til aš styšja žį įkvöršun frekar en aš safna fyrst gögnum og taka upplżsta įkvöršun į grundvelli žeirra. Siguršur birtir langan lista af rökum sem męla gegn notkun nemenda į eigin snjalltękjum ķ skólum en engin rök sem męla meš žeim. Og žaš er ekki aš sjį ķ greininni aš žaš hafi veriš kafaš djśpt eftir rökum sem męla meš notkun snjalltękja nemenda ķ skólum.

Sökin er ekki alfariš fręšslunefndar Fjaršabyggšar. Vandinn er aš viš höfum afskaplega lķtiš kannaš snjalltękjanotkun ķslenskra ungmenna og įhrif hennar į daglegt lķf žeirra. Jś, viš höfum einhverja yfirboršskennda tölfręši um, t.d. skjįtķma (en ekki hvaš skjįtķmanum er variš ķ), hvaša samfélagsmišla er veriš aš nota (en ekki til hvers er veriš aš nota žį), hversu mikinn tķma žaš eyšir "į netinu" (er meš tilkomu snjalltękni hęgt aš segja aš viš séum einhverntķma ekki į netinu?), og fleira. Žetta segir okkur żmislegt um hvaša tękni ungt fólk notar en lķtiš sem ekkert um til hvers žaš notar hana og hvernig notkunin mótar félagslegan veruleika žess.

En sem betur fer erum viš Ķslendingar ekki einir ķ heiminum og ungt fólk okkar er ekki ósvipaš ungu fólki annarsstašar og žvķ hęgt aš nota gögn annarsstašar frį til višmišunar (sem ętti žó ekki aš koma ķ veg fyrir aš viš rannsökum eigiš umhverfi - en viš notum žaš sem viš höfum ķ bili). Ķ Bandarķkjunum hefur veriš fylgst kerfisbundiš meš notkun fólks į upplżsingatękni, žar meš tališ ungt fólk, ķ nęstum 20 įr ķ "Internet & American Life" verkefninu sem leitt er af Pew Research Center. Eitt sem kom mjög snemma į óvart ķ gögnum Pew var hvaš ungt fólk notar tękni mikiš til aš sinna skólavinnu, afla sér nżrrar žekkingar og hęfni og vinna śr misflóknum upplżsingum. Til žess nota žau žį mišla sem eru mest įberandi ķ žeirra tęknilega veruleika hverju sinni, t.d. YouTube, Instagram og żmis samskiptaforrit į borš viš Whatsapp. Raunin viršist vera aš ungt fólk finnur žaš sjįlft aš tękni žeirra passar viš nįm eins og flķs viš rass. Ef ašeins er horft til hvaša tękni er veriš aš nota en ekki hvernig žaš notar hana žį getur žessi stašreynd aušveldlega fariš framhjį fólki.

Žar sem mér finnst vanta żmislegt ķ rökin sem Siguršur listar upp ķ grein sinni ętla ég aš fara ķ gegnum um žau og setja ašeins betur ķ samhengi eins og ég sé žaš:

1. "Samfélagsmišlar eru ótrślegustu auglżsinga- og įróšursmaskķnur sem mannkyniš hefur fundiš upp. Barn sem opnar sķmann sinn ķ hverjum frķmķnśtum sér sennilega hundruš eša jafnvel žśsundir sérsnišinna auglżsinga į degi hverjum.ķ [sic] hvert skipti sem barniš notar samfélagsmišla fį svokölluš algrķm (algorythm) [sic] nżjar upplżsingar sem svo sérsnķša skilaboš til viškomandi enn nįkvęmar til aš auka lķkur į breyttri hugsun og hegšun. Viš vitum ekkert hverjir borga samfélagsmišlunum fyrir aš hafa įhrif į börnin okkar, en ljóst er aš žetta er afar öflug leiš til aš selja bęši hugmyndir og vörur."

Žetta er sennilega rétt en žį bara vegna žess aš viškomandi kann ekki aš stjórna žvķ hvaša upplżsingum er mišlaš til auglżsenda eša hvernig į aš koma ķ veg fyrir birtingu auglżsinga. Rétt er aš allar okkar feršir um netheima skilja eftir einhver fótspor. Hins vegar hefur aukin umręša um persónuupplżsingar leitt af sér leišir, tęki og tól til aš stjórna žvķ hversu stórt fótsporiš er og hvaš er hęgt aš lesa śt śr žvķ. Žvķ minna sem auglżsendur vita um netverja, žeim mun fęrri eru möguleikarnir til aš sérsnķša auglżsingar. Žaš eru lķka leišir til aš koma ķ veg fyrir birtingu auglżsinga. T.d. eru til višbętur fyrir vefrįpara sem koma ķ veg fyrir birtingu auglżsinga, en žaš er lķka hęgt aš stoppa žęr ķ samskiptarįsinni, nįnar tiltekiš meš stillingum į netbeinum (ef žś getur komiš ķ veg fyrir aš nemendur komist į samfélagsmišla į skólaneti (eins og Siguršur nefnir ķ greininni) žį geturšu komiš ķ veg fyrir aš auglżsingar fari um skólanetiš). Til žess aš geta betur stjórnaš žvķ hvaša efni er mišlaš til notenda og hvaša gögnum er safnaš um žį žarf fólk aš lęra aš umgangast tęknina. Er skólinn ekki tilvalinn stašur til aš kenna žaš?

2. "Samfélagsmišlar eru hannašir til aš vera įvanabindandi ķ žvķ skyni aš hįmarka tķmann sem fólk eyšir ķ notkun žeirra."

Hér er aftur, eins og ķ #1, talaš um netnotendur eins og žau séu stjórnlaus tuskudżr ķ höndum stjórnenda samfélagsmišla. Ķ fyrsta lagi, vissulega er hęgt aš koma ķ veg fyrir aš fólk įnetjist einhvers meš žvķ aš takmarka ašgengi aš skašvaldanum, en ef ašgengi er samt til stašar, eins og er raunin hvort sem snjalltęki eru bönnuš ķ skólum eša ekki (t.d. meš földum tękjum eša utan skóla), žį kemur žaš ekki ķ veg fyrir aš žeir sem eru ķ hęttu falli ķ gildruna. Ķ öšru lagi, hugsunin sem liggur aš baki hér viršist ekki taka tillit til žess aš, af einhverjum įstęšum, verša sumir hįšir en ašrir ekki - jafnvel žeir sem eru meš sömu tęki og sama ašgengi aš samfélagsmišlum. Žaš er žvķ alls ekki gefiš (og ķ raun hępiš) aš vandinn sé bundinn viš tękni heldur er eitthvaš annaš sem żtir undir aš sumir įnetjast samfélagsmišla mešan ašrir gera žaš ekki.

#2 myndi ég flokka undir "teachable moments", žaš er tękifęri til nįms, og mętti žvķ alveg nota til aš fęra rök meš notkun eigin tękja nemenda ķ skólum - žaš er aš žeir lęri aš umgangast samfélagsmišla og tękni į įbyrgan hįtt ķ gegnum skólastarfiš. Žaš er margt sem męlir meš žessari leiš ekki sķst aš žaš veršur ętlast til žess af žeim sem eru ķ skólum okkar ķ dag aš žeir tileinki sér žessa mišla og tękni ķ störfum og borgaralegu lķfi ķ framtķšinni.

3. "Samfélagsmišlar bjóša upp į endalausan og óraunhęfan samanburš viš ašra."

Žaš aš fólk er ólķkt bżšur upp į samanburš viš ašra - samfélagsmišlar aušvelda bara ašgang aš öšru fólki. Samfélagsmišlar eru svolķtiš sér į bįti ķ žessu samhengi śt af žvķ aš viš getum skapaš žaš ķdentitet sem viš kjósum į samfélagsmišlum, sem žarf ekki aš vera ķ samręmi viš raunveruleikann. Žaš er žetta sem getur leitt til žess aš samanburšurinn veršur óraunhęfur. En žetta er ekki nżr vandi. Viš höfum séš mišla notaša til aš skapa óraunhęfa mynd af fólki eins lengi og žeir hafa veriš til. T.d. žekkjum viš öll Gunnar į Hlķšarenda sem "hljóp meir en hęš sķna meš öllum herklęšum og eigi skemmra aftur en fram fyrir sig." Žaš er ekki lķtiš lagt į žį sem vilja sanna karlmennsku sķna...

Ungt fólk er, eins og hefur alltaf veriš, upptekiš af žvķ aš uppgötva sig sjįlft og skilgreina sig sjįlft innan félagslegs veruleika žess. Ķ dag eru samfélagsmišlar stór partur af žessum félagslega veruleika og žvķ mikilvęgur vettvangur sem tengist žessu ferli.

Eins og meš #2 sé ég ķ žessu annaš "teachable moment". Žaš hafa veriš geršar mjög įhugaveršar rannsóknir į tengslum milli mótunnar sjįlfsmyndar og samskipta į samfélagsmišlum sem mętti nżta ķ kennslu og vķšar til aš takast į viš žetta.

4. "Samfélagsmišlar gefa nżja möguleika į einelti, įreitni og andlegu ofbeldi sem getur veriš mun aušveldara aš dylja en annaš einelti."

Ef ętlunin er aš leggja einhvern ķ einelti verša allar tiltękar ašferšir notašar til aš reyna aš dylja žaš. Eigum viš aš hjįlpa gerendum meš žvķ aš gera félagslegan vettvang žeirra ósżnilegan ķ skólaumhverfinu? Ég nę ekki hugsuninni sem liggur hér aš baki. Žetta er eins og aš byggja vegg į skólalóšinni til aš gera einelti ósżnilegt. Vandinn er eineltiš ekki hvar eša hvernig žaš fer fram.

5. "Sum börn eiga foreldra sem hafa efni į aš kaupa handa žeim nżjustu og flottustu snjallsķmana į 170.000 kr. Önnur börn eiga foreldra sem hafa kannski bara efni į gömlum og lélegum sķma. Sķmar eru stöšutįkn og undirstrika meš mjög augljósum hętti misskiptingu og ólķka félagslega stöšu."

Žessi rök heyrast oft. Žaš eru til rannsóknir sem žykja sżna aš ungt fólk er ekki eins upptekiš af žessu og sumir vilja meina. Žó eru vęntanlega sumir, sérstaklega į unglingastigi og ofar, sem eru meira "brand conscious" en ašrir. Ef žetta er virkilega vandamįl mį leita leiša til aš koma til móts viš žį sem hafa ekki ašgang aš nęgilega góšri tękni. T.d. aš bišja foreldra eša ašra ķ samfélaginu aš gefa sķma sem žeir eru aš skipta śt til skólanna. "Where there's a will, there's a way."

6. "Snjallsķmarnir veita óheftan ašgang aš endalausu magni klįms og annars óžverra, hvar og hvenęr sem er. Mašur žarf aš vera ansi blįeygur til aš ķmynda sér aš allir nemendur hafi sjįlfsstjórn og žroska til aš lįta slķkt eiga sig į skólatķma."

Hér viršast rökin byggja į hugsuninni aš ef ég sé žaš ekki žį er žaš ekki aš gerast. Snjallsķmabann ķ skólum tekur ekki į žessum vanda meš nokkrum hętti. Žaš bara śtilokar hann śr skólaumhverfinu (svo lengi sem žś gefur žér aš nemendurnir eru ekki meš tęki sem žś veist ekki af). Hér er lķklega enn eitt "teachable moment" fyrir žį sem žora...

7. "Andlegri heilsu barna og ungmenna viršist hraka ógnvęnlega. [...] Langstęrsta breytingin į daglegu lķfi barna og unglinga sķšustu įrin er žessi sķtenging viš netiš og samfélagsmišla og žaš veršur aš teljast lķklegt aš žarna sé um orsakasamhengi aš ręša, žótt erfitt sé aš fullyrša um slķkt."

"Langstęrsta breytingin į daglegu lķfi barna og unglinga" er samt ekki eina eša endilega stęrsta breytingin ķ umhverfi žeirra. T.d. hefur žaš aukist töluvert aš ungt fólk sé yfirleitt greint. Samfélagsbreytingar spila eflaust inn ķ mįliš aš einhverju leyti - örari breytingar (sem hafa margar ekkert meš tękni aš gera) geta veriš streituvaldar. Žaš er meiri streita ķ skólaumhverfinu - próf og fleira. Ójafnar breytingar valda togstreitu - t.d. žegar skólar breytast ekki ķ takt viš breytingar ķ félagslega umhverfinu. Svo mętti lengi telja. Aš skella allri skuldinni į snjalltęki ungs fólks er bara leit aš skyndilausn sem nęgir til aš sżna ašgeršir en er ólķklegt til aš taka į vandanum.

Stefnumótun og breytingar
Til aš setja žaš sem hér um ręšir ķ fręšilegt samhengi žį held ég aš žetta sé gott dęmi um žaš sem Donald Schön kallaši kvika afturhaldssemi (dynamic conservatism). Meš žessu hugtaki vildi Schön vekja athygli į žaš aš afturhaldssemi felur sjaldnast ķ sér ašgeršarleysi, heldur fara stofnanir ķ ašgeršir, stundum allmiklar, sem eru til žess geršar aš višhalda rķkjandi įstand. Schön žróaši žessa pęlingu frekar ķ samstarfi viš Chris Argyris og varš hśn aš kenningunni, sem er nokkuš vel žekkt, um einslykkju lęrdóm (single-loop learning) og tvķlykkja lęrdóm (double-loop learning) innan stofnana. Stofnun sem nęrist į einslykkju lęrdómi leitar gjarnan skżringa į įskorunum utan stofnunarinnar, ž.e. aš til aš takast į viš įskorunina žarf aš leysa einhvern vanda utan stofnunarinnar frekar en aš breyta stofnuninni. Tvķlykkju lęrdómur felur ķ sér aš stofnunin leitar leiša til aš gera breytingar hjį sér til aš takast į viš įskoranir hvašan sem žęr koma.

Snjalltęki og tęknižróun öll hefur įhrif į nįm, menntakerfi og samfélög, og sķfellt örari breytingum, sem tengjast tęknižróun, fylgir töluveršar įskoranir fyrir skóla og ašrar samfélagslegar stofnanir. Ķ ašgeršum eins og žeim sem fręšslunefnd Fjaršabyggšar er aš rįšast ķ mį greina įkvešna žreytu - aš įskoranirnar (ekki bara tęknilegar) viršast žaš ķžengjandi aš stefnumótendur og stjórnendur leita leiša til aš takast į viš žęr į sem einfaldasta hįtt. Snjalltęki nemenda eru aušveld skotmörk - žau hafa veriš mikiš til umręšu, žau eru mjög sżnileg og žau eru vandamįl sem kemur aš utan sem er hęgt aš leysa meš einu pennastriki (eša allavega lįta lķta žannig śt). Ennfremur, og kannski žaš sem mestu skiptir, erum viš lįtin halda aš veriš sé aš taka į krķtķskum mįlum, ekki bara varšandi snjalltękin, heldur lķka einelti, andlega vanlķšan, samfélagsmišlafķkn, klįm og fleira sem Siguršur telur upp ķ rökum sķnum. En raunin er aš žaš er ekki veriš aš taka į neinu af žessu meš žessum ašgeršum.

Skólar žurfa aš taka tillit til žess, og byggja į žvķ, aš snjalltęki og samfélagsmišlar eru nśžegar stór partur af félagslegum veruleika ungs fólks (eins og annarra). Aš lįta eins og žessi veruleiki sé ekki til og mišla ekki inn ķ hann eykur lķkur į žvķ aš nįmsumhverfiš fjarlęgist félagslega umhverfinu og tilfęrsluleišir upplżsinga og gagnlegrar žekkingar žar į milli rofna. Ķ huga nemenda getur nįmiš žį virst tilgangslaust žar sem žaš vķsar ekki til raunveruleika žeirra eins og žeir upplifa hann. Žetta höfum viš fengiš aš heyra frį sjįlfu unga fólkinu eins og ķ grein Įsgrķms Hermannssonar fyrir mörgum įrum, sem žį var įrmašur skólafélags MS (ég finn ekki žessa merku grein į netinu lengur en ég varšveitti allavega skjįskot af henni ķ žessum glęrum). Žar segir Įsgrķmur nįkvęmlega žetta, aš hann upplifši skólann sem félagslegan veruleika sem var utan viš og óskyldur veruleikanum eins og hann upplifši hann og žess vegna fannst honum aš skólinn hafi "drepiš metnaš sinn". Ętlum viš aš skila unga fólki nśtķmans śt ķ samfélagiš meš sömu reynslusögu?


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband