Könnun Vķsinda- & tęknirįšs um įskoranir framtķšarinnar

samfelagslegar_askoranirVķsinda- & tęknirįš vill vita hvaš žér finnst vera helstu įskoranir framtķšarinnar en ég held aš žaš žurfi aš fara öšruvķsi aš.

Vķsinda- og tęknirįš Ķslands (VTRĶ) opnaši nżlega fyrir könnun um helstu įskoranir Ķslands ķ framtķšinni. Ég er ekki viss um aš žessi könnun geri mikiš gagn - allavega ekki į žessum tķmapunkti. Mikiš af minni vinnu og nįnast öll mķn rannsóknarvinna snżst um framtķšina og sérstaklega hvernig fólk myndar sér hugmyndir um framtķšina og hvernig žaš notar upplżsingar og gögn sem žaš hefur um framtķšina. Vandinn meš opna könnun, eins og žessa sem VTRĶ er aš framkvęma, er aš fólk er almennt illa undir žaš bśiš aš taka žįtt ķ uppbyggilegri oršręšu um framtķšina (og žį er ég aš tala um minnst 15-20 įr fram ķ tķmann). Žekking į breytingaröflum er fremur lķtil og jafnvel žegar breytingaröflin eru žekkt žį skortir hęfni til aš vinna markvisst meš og śr slķkum upplżsingum.

Undanfarin 6-8 įr hef ég fariš vķša um hér į landi og erlendis og unniš meš fólki, mest skólafólki (žaš er sį vettvangur sem ég kżs helst aš starfa į vegna žess aš žaš aš mennta fólk er eitt mesta framtķšamišaša verk sem viš tökum okkur fyrir hendur sem samfélag), aš framtķšamišašri og langtķma stefnumótun. Žegar ég var aš byrja įtti ég til aš gefa mér aš fólk kynni almennt aš hugsa um og vinna meš framtķšina. Žaš er ekki svo fjarstętt enda gerum viš mannfólkiš žaš öll og nįnast į öllum stundum, aš hugsa um og plana framtķšina. Viš įkvešum į morgnana hvaša leiš og hvernig viš ętlum aš komast ķ vinnuna. Viš reynum aš sjį fyrir okkur hvernig lķf okkar veršur langt fram ķ tķmann og gerum įętlanir ķ samręmi viš žaš, t.d. aš plana menntun okkar, gera rįšstafanir um myndun fjölskyldu, stofnum fyrirtęki, og svo framvegis. Ef eitthvaš er žį mętti jafnvel segja aš žessi geta okkar, og tilhneiging, til aš hugsa um ókominn tķma er eitt af žvķ sem gerir mannkyniš sérstakt ķ lķfrķki jaršar.

Hins vegar, er himin og haf milli žess aš huga aš persónulegri framtķš ķ tengslum viš eigiš daglegt lķf og žess aš gera langtķma įętlanir sem eru ętlašar aš stušla aš farsęlli samfélagsžróun. Munurinn er helst sį aš žegar viš erum aš gera įętlanir fyrir okkur sjįlf getum viš brušgist viš breyttum forsendum nęr samstundis įn žess aš verša sérstaklega vör viš allar breytingarnar sem viš gerum. Segjum t.d. aš ég hafi įkvešiš aš labba ķ vinnuna žennan dag. Žegar ég lķt śt um gluggan sé ég aš žaš er grenjandi rigning og įkveš aš taka strętó ķ stašinn. Žetta er töluverš breyting į įętlunum mķnum en ég verš lķtiš var viš smįatrišin vegna žess aš ég hef oft tekiš strętó ķ vinnuna og reynslan segir mér aš ég get fylgt įętlun sem ég hef notaš įšur. Žaš er annaš žegar veriš er aš gera samgönguįętlun fyrir 120.000 manna borg til nęstu 10 įra. Žį žarf aš hafa ķ huga hvernig fleiri žęttir gętu žróast, t.d.:

  • Hvaša breytingar verša į mannfjölda?
  • Hvernig žróast dreifing byggšar?
  • Hvaša breytingar verša į samgöngutękni?

Žessir žęttir eru allir aš einhverju leyti hįšir ytri įhrifavöldum sem žarf žį lķka aš huga aš, t.d.:

  • Gerist eitthvaš fyrir utan landiš sem hefur įhrif į mannfjölda į Ķslandi?
  • Eru einhverjar fyrirsjįanlegar tęknilegar breytingar sem munu hafa įhrif į byggšaržróun?
  • Eru einhverjir ašilar śt ķ heimi aš žróa tękni sem mun leiša til byltingar ķ samgöngutękni?

Undirliggjandi ķ allri framtķšahugsun er kerfisleg hugsun (systems thinking, systems theory), žaš er (ķ mjög svo stuttu mįli), ef eitt breytist, žį veldur žaš breytingu annarsstašar ķ kerfinu, sem veldur annarri breytingu, og svo framvegis. Munurinn į žvķ aš vinna meš eigin framtķš og framtķš annarra er aš meš eigin framtķš erum viš mest aš vinna meš innri kerfi, ž.e. aš viš stjórnum breytum og ferlum ķ kerfinu aš mestu sjįlf. Žess vegna getum viš brugšist hratt viš žegar forsendur breytast - viš rįšum feršinni. Žegar viš erum aš gera įętlanir sem varša framtķš annarra eru žaš flókin ytri kerfi sem hafa mest įhrif. Oftar en ekki eru žetta kerfi sem viškomandi, ž.e. žeir sem eru aš gera įętlanirnar eša aš móta framtķšarsżn, geta haft lķtil eša engin įhrif į. Viškomandi žarf žvķ aš hafa skilning į žvķ hvernig žessi ytri kerfi bregšast viš žegar breytingar verša til aš geta gert raunhęfar įętlanir (slķkar įętlanir gętu hugsanlega fališ ķ sér aš valda kerfisbreytingu sem kallar žį į enn meiri innsżn ķ virkni kerfisins - en žaš er önnur umręša).

Ég er žeirrar skošunar aš framtķšamišuš starfsemi į alltaf aš byggjast į samstarfi. Žaš er einfaldlega óraunhęft aš ętla aš einstaklingur, eša jafnvel tiltölulega žröngur hópur einstaklinga, geti haft yfirsżn yfir alla žį žętti sem geta mögulega haft įhrif į framtķšina. Hins vegar žarf aš tryggja aš žeir sem koma aš verkefninu skilji hvaš žaš felur ķ sér. Žar liggur vandi VTRĶ, sérstaklega žegar almenningi er bošiš aš koma aš verkefninu įn undirbśnings. Žaš er lķtil ef nokkur įhersla į framtķšar- eša kerfislega hugsun ķ skólakerfi okkar. Allavega er hśn ekki nęg til aš geta gert rįš fyrir aš almenningur hafi žį žekkingu sem žarf til aš koma aš žessu verkefni. Mķn reynsla, sem er oršin töluverš aš ég tel, segir mér aš eins og žessi könnun VTRĶ er framkvęmd, į hśn ekki eftir aš varpa ljósi į įskoranir framtķšarinnar, heldur mun hśn ķ besta falli undirstrika hverjar eru įskoranir nśtķmans (žaš er ķ dag og nęstu ca. 5 įrin). Žaš er ekki vegna žess aš ég tel almenning skorta framtķšarsżn, heldur vegna žess aš almenningur hefur ekki fengiš nęgilega žjįlfun ķ kerfislegri hugsun, sem er forsenda žess aš verkefni eins og žetta skili gagnlegum nišurstöšum.

Ég fagna žvķ aš VTRĶ bjóši almenningi aš koma aš žessu mikilvęga verkefni og hlakka mjög til aš sjį hverjar nišurstöšur verkefnisins verša. Hins vegar, held ég aš žessi könnun sé ekki rétta leiš til aš fį innlegg almennings. Įšur en almenningur er spuršur um įskoranir framtķšarinnar žį žarf aš fara fram samtal um hver raunveruleg staša tęknižróunar er ķ dag (fęstir vita t.d. į hvaš stigi žróun gervigreindar og vélmenna er) og hvernig įhrif slķk žróun hefur. Ég hef t.d. oft spurt žį sem hafa veriš į nįmskeišum eša ķ vinnustofum hjį mér hvaša įhrif žeir telja aš sjįlfakandi bķlar munu hafa į menntun. Svörin eru nokkuš fyrirsjįanleg: feršir ķ og śr skóla verša einfaldari, tķmi sem fer ķ samgöngur nżtist betur, og svo framvegis. Sjaldnast (held ég aldrei) hugar fólk aš žeirri tękni sem žarf aš žróa til aš sjįlfakandi bķlar verši aš veruleika og įhrif hennar, sem mętti segja aš eru óbein įhrif sjįlfakandi bķla. Žar mį t.d. nefna gervigreind, rżmisskynjun (-vitund) tękni, rafgeyma, netsamskipti milli tękja, og margt fleira. Ef viš lķtum bara į gervigreindina, žį er ljóst aš gervigreind sem veršur žróuš til aš gera sjįlfakandi bķla aš veruleika nżtist ekki bara ķ samgöngur. Hśn kemur til meš aš dreifast um samfélagiš og nżtast ķ allt mögulegt, žar į mešal ķ menntun. Til aš koma auga į žessa möguleika žarf meira innsżn ķ tęknižróun og breytingarferla en flestir hafa.

(Upphafleg drög aš greininni voru miklu lengri og ķtarlegri. Ég skar verulega nišur til aš gera žetta ašgengilegra (og svo aš fólk nenni aš lesa žetta...). Ég er meira en til ķ frekari umręšu um žetta ķ kommentum...)


Erum viš aš nota tękni ķ skólum til aš "stękka sjįlfiš"?

transhumanRŚV birti nżlega įhugaveršan pistil Karls Ólafs Hallbjörnssonar um tękni og hvaš tękni segir um okkur mennina undir yfirskriftinni „Endalok tękninnar og eilķft lķf“. Ég veit ekki um žetta meš „endalok tękninnar“ eša „eilķft lķf“, sem mér finnst Karl Ólafur ekki koma mikiš inn į, en pistillinn vakti mig samt til umhugsunar. Sérstaklega finnst mér įhugaveršur parturinn žar sem Karl Ólafur fjallar um tękni og „stękkun sjįlfsins“. Žetta minnir mig į orš ekki minni manns en sjįlfan Martin Luther King Jr., sem sagši eitt sinn (mķn žżšing);

„Öll verk sem efla mannkyniš hafa sęmd og eru mikilvęg og ęttu aš vera framkvęmd af vandvirkni.“

Ég lķt į tękni sem eitt verk okkar mannana og les śt śr oršum Kings tvennt. Annars vegar aš okkur ber aš fara varlega ķ tęknižróun og gęta žess aš hśn sé til žess gerš aš žjóna žörfum manna. En lķka, og žaš er hér sem ég tel mig sjį samsvörun viš pistil Karls Ólafs, aš velheppnuš tękni er góš žvķ hśn gerir okkur aš betri og meiri mönnum. Hśn eflir okkur meš žvķ aš gera okkur kleift aš gera meira og gera betur.

Ég hef fylgst meš žvķ ķ ekki minna en tvo įratugi hvernig tękni er notuš ķ skólastarfi og įhrifunum sem hśn hefur žar į. Į žessum tķma hefur oršiš til tękni sem gerir okkur kleift aš vinna verk sem hefšu talist nįnast óhugsandi įšur fyrr. En įhrif žessara tękninżjunga į skólastarf hefur ekki veriš ķ takt viš breytingarnar sem hafa oršiš. Ég velti fyrir mér nśna hvort žetta sé vegna žess aš viš nżtum ekki tęknina til aš „stękka sjįlfiš“, svo ég noti orš Karls Ólafs. Heldur er hśn notuš til aš styšja viš žį kennsluhętti og skólastarf sem er fyrir. Meš öšrum oršum, lögum viš tęknina aš skólastarfinu eša lögum viš skólastarfiš aš tękninni? Og hvort ętti frekar aš gera?

Ef žaš er rétt sem Karl Ólafur og Martin Luther King Jr. segja, žį ęttum viš ķ dag aš gera mun meiri kröfur til nemenda en įšur hefur veriš gert vegna tęknižróunnarinna sem hefur įtt sér staš. Tęknin einfaldlega gerir okkur kleift aš gera svo mikiš meira en viš gįtum įšur. Viš getum t.d. notiš góšrar bókar įn žess aš kunna aš lesa, viš getum gert flókna śtreikninga įn žess aš kunna stęršfręšina į bak viš žęr, viš getum lesiš franska mišla įn žess aš kunna stakt orš ķ frönsku. Žaš er sennilega ekkert žvķ til fyrirstöšu aš nemandi ķ žrišja bekk geti reiknaš viršisaukaskatt śtfrį uppgefnu verši įn skattsins meš hugbśnaši eins og Excel. Nemandinn veit kannski ekki alveg hvaš hugbśnašurinn er aš gera į bak viš tjöldin, en hann er aš framkvęma mjög praktķska ašgerš sem mį aušveldlega tengja viš hans raunheim og sem sżnir hlutverk stęršfręšinnar ķ daglegu lķfi.

Erum viš aš gera svona ķ skólum?

Eigum viš aš gera svona ķ skólum?

Erum viš aš skapa nęg tękifęri fyrir nemendur okkar til aš „stękka sjįlfiš“ sitt?


Žaš lżsir vanžekkingu Kjartans į PISA og próffręšum aš heimta žessar nišurstöšur

Žaš er aš verša žreytt aš žurfa aš hamra į žessu aftur og aftur. Žaš sem Kjartan Magnśsson er aš fara fram į er rangt. Žaš er mjög įbyrgšarlaust aš gefa śt eša birta PISA nišurstöšur einstakra skóla. Vegna ašferšafręšinnar sem er notuš eru PISA nišurstöšur tęknilega séš marklausar žegar žęr eru greindar nišur į einstaka skóla. Aš gefa śt eša nota į nokkurn hįtt PISA nišurstöšur einstakra skóla er įbyrgšarlaus misnotkun į gögnunum.

Ég hef śtskżrt žetta įšur hér: Er žetta snišugt? Um PISA nišurstöšur einstakra skóla. Žaš sem ég segi ķ žessari grein er eiginlega nįkvęmlega žaš sama og Gylfi Jón Gylfason, svišsstjóri į mats- og greiningarsvišs Menntamįlastofnunar, sagši ķ vištali ķ Kastljósi fyrir skömmu.

Sķšdegisvišbót: Žetta er įnęgjulegt aš sjį: http://www.mbl.is/frettir/innlent/2017/03/08/pisa_hentar_ekki_til_ad_meta_stodu_skola/


mbl.is Neita skólum um nišurstöšur PISA
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hverju žurfum viš žrįšlaus net ķ skólum?

- Aš fórna öllu žvķ góša sem fylgir aukinni notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi į grundvelli veikra raka örlķtils hóps manna, sem viršist stašrįšinn aš sżna fram į skašsemi žess žvert į meirihlutaįlit vķsindasamfélagsins, vęri glapręši. -

TinFoilHatAreaOnlyNżlega hélt Félag foreldra leikskólabarna ķ Reykjavķk rįšstefnu undir yfirskriftinni Börn, skjįtķmi og žrįšlaus örbylgjugeislun. Fjórir af sjö fyrirlesurum į rįšstefnunni fluttu erindi um skašsemi örbylgjugeislunar sem eru ķ hrópandi ósamręmi viš rįšleggingar eftirlitsstofnana og meirihluta vķsindasamfélags.

Žessi fįmenni hópur heldur žvķ fram aš efasemdir um mat vķsindasamfélagsins og eftirlitsašila, sem eru mest žeirra eigin, sżna fram į vafa sem nęgir til aš krefjast algjörs banns į notkun žrįšlausra neta ķ skólum. Į rįšstefnunni var engin fyrirlesari sem śtskżrši eša studdi mįlstaš vķsindasamfélags né eftirlitsašila žótt af mörgum vęri hęgt aš velja. Ég held žvķ aš óhęft sé aš kalla žetta rįšstefnu, ķ vķsindalegum skilningi. Žetta hljómar meira eins og predķkun - og heyrist žaš hafa veriš raunin af fréttaflutningi (tek žaš fram aš ég mętti ekki).

Burt séš frį žvķ hvort viš eigum aš kalla žetta vķsindalega rįšstefnu eša eitthvaš annaš žį held ég aš rįšstefnuhaldarar hafi gert mikil mistök meš žvķ aš blanda saman umręšur um skjįtķma og örbylgjugeislun. Eša kannski var žaš meš rįšum gert til aš rugla umręšuna. En žetta tvennt er gjörólķkt - ekki bara efnislega heldur lķka ķ hugum fólks. Ég hef t.d. séš ummęli frį fólki sem sótti rįšstefnuna sem heldur žvķ fram aš rįšstefnan var fyrst og fremst um skjįtķma. Žaš viršist hafa misst af žessum 4 af 7 fyrirlesurum sem geršu örbylgjugeislun aš sķnu ašalumręšuefni.

En žaš er ekki ętlun mķn aš ręša hér um örbylgjugeislun né skjįtķma žótt žar sé af nógu aš taka. Ragnar Žór Pétursson hefur skrifaš įgęta grein um mįliš og ég skrifaši fyrir nokkru stuttan pistil um žaš sama.

Žaš sem ég vil fjalla um hér varšar kröfu sumra um aš "leyfa börnum aš njóta vafans" (ef einhver er) og banna žrįšlaus net ķ skólum landsins. Žetta er augljóslega markmiš rįšstefnuhaldara og žaš sem fyrirlesarar hafa kallaš eftir.

Ķ umręšum į samfélagsmišlum eftir žessa rįšstefnu sést aš lķtill hópur hefur tekiš upp mįlstaš rįšstefnuhaldara og fyrirlesara. Žeir eru ekki allir sammįla hversu langt eigi aš ganga. Sumir vilja banna žrįšlaus net, sumir öll snjalltęki, sumir viršast ekki sjį nokkurn tilgang ķ žvķ aš nota upplżsingatękni ķ skólum yfir höfuš (allavega ekki ķ yngri bekkjum og leikskólum). En öll eiga žau žaš sameiginlegt aš vilja takmarka mjög notkun upplżsingatękni ķ skólum mišaš viš žaš sem nś er og stefnt er aš. Rökin er tvenns konar. Annars vegar aš forša börnum frį örbylgjugeislun (sem er e.o. ég hef sagt ekki žaš sem ég vil ręša hér) og hins vegar aš upplżsingatękni, og žį sér ķ lagi far- og snjalltękni, gerir lķtiš sem ekkert gagn ķ skólum. Žaš er žetta sķšara sem ég vil ręša.

Ķ einum Facebook hópi sagši einn višmęlandi, "Engar vķsindalegar sannanir eru fyrir žvķ aš börn į leikskólaaldri žroskist betur meš snjalltęki eša fįi aukin lķfsgęši meš žrįšlausu neti." Žetta viršist vera ķ samręmi viš žaš sem margir sem vilja śthżsa upplżsingatękni śr skólastarfi eru aš hugsa. En ķ žessum ummęlum felst mikill misskilningur į bęši menntavķsindum og skólastarfi almennt.

Žaš er sennilega rétt aš žaš eru engar "vķsindalegar sannanir" fyrir žvķ aš börn lęri betur eša meira meš snjalltękni. Viš höfum heldur ekki óyggjandi vķsindalegar sannanir fyrir žvķ aš nemendur lęri stęršfręši af stęršfręšikennurum. Hins vegar eru mjög sterkar vķsbendingar aš eitthvaš samband er žar į milli. Og žetta į viš um öll menntavķsindi.

Ķ menntavķsindum, ef viš ętlum aš sanna aš einhver tękni eša kennsluašferš hafi tiltekin įhrif į nįm, žurfum viš aš sżna fram į beint orsakasamband milli orsakavaldans og afleišingarinnar. Viš žurfum žį aš śtiloka aš ašrir žęttir ķ umhverfinu hafi įhrif į breyturnar sem viš teljum okkur vera aš męla. Žetta getum viš ekki ķ menntavķsindum.

Nįm fer fram ķ umhverfi žar sem eru fjölbreyttir og margžęttir kraftar aš verki: nemendur eru ólķkir, kennarar eru ólķkir, įreiti ķ umhverfinu virka misjafnt į fólk, o.fl. Viš getum ekki einangraš žęr breytur sem viš viljum męla frį öllu hinu og getum žess vegna aldrei sżnt fram į beint orsakasamband. Möguleikinn er alltaf fyrir hendi aš śtkoma śr tilraunum sé vegna einhvers annars, eša samspils viš eitthvaš annaš, en žess sem viš erum aš reyna aš męla. Žaš er žvķ óraunhęft aš krefjast vķsindalegra sannana į įhrifum tękni į nįmsįrangur.

Žótt viš höfum ekki vķsindalegar sannanir til aš styšja viš varšandi notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi, žį höfum viš žó nokkra reynslu sem gefur okkur įstęšu til aš ętla aš hęgt sé aš bęta skólastarf meš žessari tękni. Eins og ég sagši įšur žį fer nįm fram ķ flóknu umhverfi og aš sżna fram į kosti eša galla er ekki eins og aš leggja saman 1+1 og fį 2. Raunin er aš innleišsla tękni eins og žrįšlaus net, spjaldtölvur eša snjallsķma žar sem žaš į viš, gerir okkur kleift aš gera żmsa hluti sem samręmast nįmskenningum en var ekki hagkvęmt aš gera įn tękninnar. Til dęmis:

  • Einstaklingsmišaš nįm: Žetta er frįbęr leiš til aš męta žörfum nemenda en nįnast óframkvęmanleg žegar žś ert meš einn kennara ķ skólastofu meš 20 nemendum. Žegar hver og einn einstaklingur getur veriš aš vinna meš eigiš tęki veršur žetta hins vega mun raunhęfara.
  • Verkefnamišaš nįm: Meš fartękni geta nemendur unniš margžętt verkefni sem reynir į og žjįlfar alls kyns hęfni. Žar sem žau eru ekki bundiš viš einn staš geta žau nżtt sér umhverfiš ķ tilraunir, myndatökur og fleira.
  • Skemmtilegt nįm: Börn geta lęrt margt af leikjum og žeim finnst žaš oft skemmtilegra og žeir halda betur athygli žeirra en margar ašrar ašferšir.
  • Nįm meš öšrum: Meš tękni er hęgt aš tengja nemendur į żmsan hįtt svo žau lęri meš og af öšrum, jafnvel nemendum ķ öšrum löndum.
  • Samsvörun skóla og samfélags: Hlutverk skóla okkar er aš undirbśa nemendur fyrir fullgilda žįtttöku ķ lżšręšislegu samfélagi. Til aš nį žessu markmiši žarf skóli aš endurspeglar samfélagiš sem hann žjónar og horfa til framtķšar nemenda. Far- og snjalltęki og möguleikarnir sem žau bjóša upp į eru žau öfl sem eiga eftir aš móta framtķšina, ž.e. framtķš nemenda okkar.

Meš įframhaldandi tęknižróun bętast viš enn fleiri möguleikar. Nś eru nemendur ķ ķslenskum skólum aš kynnast alls konar įhugaveršum stöšum og ašstęšum ķ gegnum sżndarveruleika. Žau stunda lausnamišaš nįm sem žjįlfar rök- og algóritmķska hugsun meš žvķ aš forrita vélmenni. Žetta eru hlutir sem gera nįm įhugaveršara og skemmtilegra žannig aš börn eru ekki bara viljug til aš lęra heldur eru žau spennt fyrir žvķ. Žetta eru hlutir sem vęri ekki hęgt aš gera įn fartękni og žrįšlausra neta.

En žaš er ekki bara tękjanotkun nemendana sjįlfra sem bętir nįm - lķka notkun kennara. Meš fartękni og žrįšlausum netum hafa kennarar ašgang aš margvķslegu kennsluefni sem žeir geta deilt meš nemendum. Žeir geta safnaš gögnum um nįm og įrangur nemenda į nżjan hįtt og fengiš žį betri innsżn ķ hvaš nemendur eru aš lęra og hvernig er best aš ašstoša žį.

Žegar viš įkvešum aš śthżsa tiltekna tękni śr skólum žį žurfum viš aš hugsa žaš dęmi til enda og hafa ķ huga allt sem hverfur meš žeirri tękni. Tökum t.d. skriffęri. Segjum sem svo aš viš įkvešum aš banna skriffęri vegna žess aš börn geta stungiš sig į žeim og žau trufla skólastarf žar sem nemendur eru aš nota žau til aš teikna skopmyndir af kennurum og senda skilaboš sķn į milli. Hvaša įhrif hefši slķkt bann į skólastarf? Žaš vęri ekki bara aš nemendur geta ekki lengur skrifaš glósur. Viš žyrftum t.d. lķka aš hętta meš skrifleg próf. Žį vęri eini möguleikinn aš vera meš munnleg próf. Heill bekkur nemenda getur ekki tekiš munnlegt próf samtķmis žannig aš žį raskast allar tķmaįętlanir vegna žess mikla tķma sem fer ķ prófin. Og svo framvegis.

Aš banna žrįšlaus net ķ skólum ķ dag myndi takmarka svo mjög notkunarmöguleika upplżsingatękni ķ skólastarfi aš ég leyfi mér aš fullyrša aš žaš myndi setja skólažróun aftur um minnst tvo įratugi. Flest af žvķ sem ég nefni fyrir ofan vęri ógerlegt og annaš ill framkvęmanlegt. En sumir segja aš žaš er einhver vafi varšandi skašsemi örbylgjugeislunnar og aš börn verši aš fį aš njóta vafans. Ég held aš žaš fólk skilji illa vafann. Žaš er innbyggt ķ eftirlitsstašla aš viš fįum aš njóta vafans, ef einhver er.

Sumir viršast halda aš višmišunarmörk sem eftirlitsašilar styšja viš séu hęttumörk. Žau eru žaš ekki. Hęstu leyfilegu višmišunarmörk eru ašeins 2% af žeim mörkum sem tališ er aš geislunin geti mögulega haft skašleg įhrif. Ķ skólum ķ dag žar sem er žrįšlaust net og far- og snjalltęki ķ notkun er geislunin vel innan višmišunarmarka.

Raunin er aš žaš mętti lķklega lękka višmišunarmörk töluvert įn žess aš žaš gęfi įstęšu til aš banna notkun žrįšlausra neta ķ skólum. En viš stillum ekki višmiš śt frį žvķ sem viš viljum hverju sinni. Viš stillum žau ķ samręmi viš višurkenndar vķsindalegar nišurstöšur rannsókna og prófanna. Žeir ašilar sem fluttu fyrirlestra um örbylgjugeislun į rįšstefnu Foreldrafélags leikskólabarna ķ Reykjavķk eru į skjön viš vķsindasamfélagiš. Vķsindasamfélagiš og eftirlitsstofnanir um allan heim hafa įlyktaš aš okkur stafar ekki hętta af žrįšlausum netum sem eru ķ notkun ķ dag né af žeim tękjum okkar sem tengjast žeim.

Aš fórna öllu žvķ góša sem fylgir aukinni notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi į grundvelli veikra raka örlķtils hóps manna, sem viršist stašrįšinn aš sżna fram į skašsemi žeirra žvert į meirihlutaįlit vķsindasamfélagsins, vęri glapręši.

 


Einhver hjį Višskiptablašinu segir kennara fį falleinkunn

Pisa-StudieHér fyrir nešan eru ummęli sem ég skrifaši viš innlegg frį félaga mķnum į Facebook. Hann benti į grein ķ Višskiptablašinu žar sem "Óšinn", ónafngreindur ašili sem skrifar reglulega um allt milli himins og jaršar, gagnrżnir kennara og launakröfur žeirra meš tilvķsan ķ nżlegar PISA nišurstöšur. Mér finnst žessi skrif "Óšins" svo einstaklega hallęrisleg aš ég hef įkvešiš aš birta žetta hér lķka. Žetta birtist óbreytt og er į einstaka staš vķsaš ķ umręšurnar sem voru į Facebooksķšu félaga mķns en ég held aš žetta ętti samt aš skiljast.

"Ég ętla aš leyfa mér aš koma meš svolķtiš langt innlegg ķ žessa umręšu žótt seint sé vegna žess aš ég er sammįla ****a aš žessi grein er eiginlega skammarleg og hįlfótrślegt aš svona illa upplżst og innrętt blašur sé birt į prenti.

Fyrir žaš fyrsta: P
ISA er ętlaš aš meta menntakerfi en ekki įrangur nemenda. Réttari fyrirsögn į greininni vęri (sama į viš um flest sem skrifaš er um PISA) "Menntakerfiš fellur į prófinu". Eins er rangt aš tala um aš ķslenskum skólabörnum fari aftur, frekar aš ķslenska menntakerfinu fer aftur.

Menntakerfi er flókiš fyrirbęri. Žaš mótast af žvķ sem fram fer innan skólanna, ašgeršum stjórnvalda og ytri žrżstingi hvort sem hann kemur frį foreldrum, fulltrśum atvinnulķfsins eša almenningi. Um leiš og žessir ašilar fara aš skipta sér af menntamįlum og reyna aš hafa įhrif žar į, hvort sem er ķ ręšu eša verki, žį eru žeir oršnir partur af kerfinu. Žaš er žvķ erfitt, ef ekki ógerlegt, aš skella skuldinni fyrir slęmt gengi į einhvern einn hóp eša žįtt innan kerfisins. Umfjöllun eins og žessi, žar sem er markvisst veriš aš gera lķtiš śr kennurum, hafa įhrif į kerfiš og žaš mį žvķ alveg eins benda į hana og žį sem henni stżra sem hluta vandans, eins og kennarana.

Hvaš varšar rök greinarhöfundar žį eru žau ķ raun engin. Höfundurinn notar gögn sem hann annašhvort kann ekki aš lesa śr eša notar gagngert į misvķsandi hįtt. Žaš eru fjölmörg dęmi um frįbęrt skólastarf ķ ķslenskum skólum sem hefur skilaš góšum įrangri sem höfundur kżs aš horfa framhjį. T.d. mį nefna kennslu barna meš annaš móšurmįl en ķslensku, samtengingu nįms og samfélags til aš "mennta ekki burt" nemendur eins og hefur veriš vandi vķša į landsbyggšinni, eflingu sköpunnar ķ nįmi, betri tengingar viš tęknilegan veruleika ungs fólks og svo margt fleira. Žessa žętti męlir PISA ekki og ekki heldur ašrar samręmdar męlingar sem eru geršar. Samt eru žetta žęttir sem skipta miklu mįli fyrir framtķš nemenda og ķslenskrar žjóšar. Samt kżs höfundur aš lķta framhjį žessu öllu og dęma kerfiš allt śt frį illa upplżstum lestri sķnum į PISA gögnum.

Svo gerir höfundurinn lķtiš śr žvķ aš PISA gögnin sżni aš mikill jöfnušur rķkir innan ķslenska menntakerfisins. Žetta er sį partur af PISA sem flestir viš sem komum aš rannsóknum og žróun į skólastarfi horfum helst til. Jöfnušur ķ menntakerfinu er mikilvęgur, ekki vegna žess aš viš viljum hafa alla eins (e.o. greinarhöfundur żjar aš), heldur aš viš viljum tryggja aš samfélagiš njóti įvaxta žeirra hęfustu į mešal okkar sama hvašan žeir koma. Viš vitum ekki fyrirfram hvort nęsti Össur h/f kemur śr Garšabęnum eša Breišholtinu.

Eins gagnrżnin og greinarhöfundur er į ķslenska kennarastétt, vekur furšu aš hann viršist hafa fįtt śt į PISA aš setja. En PISA er alls ekki hafiš yfir gagnrżni og žį er ég ekki aš tala um žessa smįvęgilegu hluti eins og žżšingar į könnunartękjum, sem hefur veriš įberandi ķ umręšu undanfarna daga. Upphaflegur tilgangur PISA var aš hjįlpa stefnumótendum aš sjį hvar vęri veriš aš gera góša hluti til aš geta lęrt af reynslu annarra. Sķšan PISA hófst hefur žróunin veriš žannig aš įkvešin lönd hafa veriš aš raša sér į topp įrangurslistanna og eru žaš fyrst og fremst austurlönd eins og S. Kórea, Singapśr og Sjanghę ķ Kķna. Ķ žessum löndum er menntakerfiš mjög prófmišaš žannig aš framtķš nemenda er nįnast aš öllu leyti hįš įrangri į stöšlušum prófum. Žar af leišandi gengur kennsla aš miklu leyti śt į žaš aš kenna nemendum aš taka próf. Pressan er svo mikil aš til hefur oršiš žaš sem kallaš er "skugga-menntakerfi" (e. shadow education system) sem er almennt įlitiš til vandręša. Nemendur eru ķ skóla nįnast frį žvķ aš žeir vakna žangaš til seint aš kvöldi, bęši ķ opinberum og einkaskólum; skuggakerfiš sżgur til sķn alla hęfustu kennara žannig aš opinberir skólar eru illa mannašir; og įrangur ķ skóla (og žar meš lķfinu) er hįšur žvķ hver getur borgaš mest. Ķ okkar heimshluta er takmarkašur įhugi fyrir žvķ aš taka upp slķkt kerfi. Meira aš segja hafa yfirvöld ķ austurlöndunum sjįlfum reynt aš sporna gegn žessari žróun, en įn įrangurs. Žį er spurning - hvaša gagn er af PISA ef žaš eina sem žaš getur vķsaš okkur į til aš nį įrangri er eitthvaš sem enginn vill?

Samt sem įšur, er žaš svo aš śtkoma ķslenska menntakerfisins ķ PISA er, og ętti aš vera, umhugsunarefni. Hins vegar er hępiš aš žęr tillögur til śrbóta sem hafa veriš nefndar hér ķ žessari umręšu (sem ég er kannski svolķtiš aš hijack-a frį Magga meš žessari langloku minni) séu lķklegar til aš snśa mįlunum viš. Viš veršum aš hafa ķ huga aš žaš menntakerfi sem hefur veriš byggt upp hér og ķ nįgrannalöndum er aš miklu leyti andsvar viš fyrri kerfi sem voru żmist einkarekin, ašeins fyrir śtvalda eša öšruvķsi misskipt. Žeir sem agentera fyrir svona skólarekstri ķ dag žurfa aš mķnu mati aš gera grein fyrir žvķ af hverju žeir halda aš žau skili betri įrangri nś en žau geršu fyrir 100 įrum. Ég get ekki sagt aš ég sé bjartsżnt. Žetta hefur allt veriš reynt: einkarekstur, einkaskólar, śttektarreikningar (voucher schools) og žar fram eftir götunum. Ekkert af žessu skilar betri įrangri fyrir samfélagiš ķ heild en opiš opinberlega rekiš menntakerfi og flest er sannanlega verra.

Žaš sem hefur veriš sżnt aš skili įrangri ķ samfélagi eins og okkar er žegar kennurum er sżnd viršing og žeim treyst fyrir žvķ starfi sem žeir vinna. Ķslenskir kennarar hafa žvķ mišur ekki fengiš aš njóta slķks trausts né viršingar. Getiši ķmyndaš ykkur hvernig er aš vera hįmenntašir sérfręšingar į ykkar sviši og žurfa aš žola ummęli eins og "Markmišiš … er … ekki aš tryggja kennurum žęgilega innivinnu į launum sem eru langt yfir mešallaunum ķ landinu." Žetta er skammarlegt og žaš sem gerir žetta enn verra er aš Višskiptablašiš skuli leyfa sér aš birta svona blašur nafnlaust. Launakröfur ķslenskra kennara eru ekki fįranlegar mišaš viš kröfurnar sem eru geršar til žeirra. Žęr eru heldur ekki óvišrįšanlegar ef okkur er alvara um aš vilja tryggja aš okkar unga fólk fįi žį menntun sem žarf til aš verša virkir, glašir og konstrśktķvir žįtttakendur ķ okkar samfélagi.

Žaš kostar okkur lķklega meira į endanum aš reyna aš nķskast meš menntakerfiš eins og hefur veriš gert. Žetta er eins og aš kaupa farsķma ķ dag - Žś getur keypt einn fyrir kr. 40.000 sem endist ķ eitt įr eša fyrir kr. 70.000 sem endist ķ žrjś įr. Hvor er betri dķllinn?"


Samfélagsmišlar og kvķši: orsakasamband eša fylgni?

The-Joy-of-Social-MediaĮ vef visir.is ķ dag blasir viš žessi fyrirsögn ķ stóru letri: Mikil notkun samfélagsmišla gerir ungar stślkur žunglyndar. Žaš vęri óskandi aš viš myndum geta neglt nišur hvaš žaš er sem veldur žunglyndi stślkna en žaš er ekkert um žessa rannsókn sem bendir til žess aš žaš hafi veriš gert. Hér viršist blašamašur bśa til orsakasamband, žaš er aš eitt leiši til annars, śr fylgni, žaš er aš tvennt į sér staš viš svipašar ašstęšur. Um leiš afskręmir blašamašur vķsindalegar nišurstöšur žessarar gagnlegu rannsóknar.

Ķ greininni kemur fram aš žaš męlist fylgni milli kvķša stślkna og notkun žeirra į samfélagsmišlum. Fylgni er ekki žaš sama og orsakasamband og žaš er langt stökk žarna į milli. Žaš er mjög erfitt aš sżna fram į orsakatengsl ķ félagsvķsindum. Til žess aš sżna örugglega fram į orsakasamband žarf aš śtiloka allar breytur sem gętu mögulega haft villandi įhrif į nišurstöšur. Ķ félagsvķsindum erum viš aš dķla viš fólk ķ margžęttu og flóknu félagslegu samhengi. Žaš er nįnast śtilokaš aš viš getum einangraš tilteknar breytur til aš sżna fram į orsakasamband.

Žar sem nišurstöšur žessarar rannsóknar viršast sżna fylgni en ekki orsakasamband žį getum viš ekki veriš viss hvort tilfelliš sé aš mikil notkun samfélagsmišla sé orsök eša afleišing kvķša ungra stślkna. Žaš gęti jafnvel veriš aš eitthvaš annaš sem ekki hefur greinst ķ rannsókninni hafi žarna įhrif.

Žaš veršur aš teljast mjög óįbyrgt af fjölmišli aš birta frétt sem afskręmir stašreyndirnar svona svakalega. Samfélagsmišlar eru aš mörgu leyti mjög gagnlegir ķ persónulegu lķfi fólks, starfsžróun og nįmi og mikilvęgi žeirra į öllum žessum svišum eykst stöšugt. Svona villandi fréttamennska getur oršiš til žess aš viš fórnum öllu žessu góša og gagnlega į röngum forsendum.


Helvķtis snjalltękin aš gera śt af viš ķslenskuna!

frettabl_snjalltĮ forsķšu Fréttablašsins ķ dag birtist stórfrétt undir yfirskriftinni "Snjalltękjabörn lķklega seinni til mįls".

OMG! Beint inn ķ Faraday bśr meš žessi litlu grey!

Eša hvaš… Žaš er margt undarlegt ķ žessari umręšu žegar nįnar er skošaš.

Fyrst er žaš žessi furšufyrirsögn į forsķšu blašsins. Žaš er ekkert ķ grein Fréttablašsins né öšru sem er vķsaš ķ sem styšur žessa fullyršingu sem žar birtist. Haft er eftir Eirķki Rögnvaldssyni aš žaš sé tilfinning margra:

"aš įhrif snjalltękja og tękni séu mikil į mįltökuna en engar rannsóknir séu til um žaš."

Meš öšrum oršum, mörgum finnst eins og žaš sé orsakasamband žarna į milli en viš vitum ekkert meš vissu, hvaš žį aš viš vitum nokkuš um lķkurnar aš svo sé.

Svo segir į bls. 10 ķ blašinu og ķ netśtgįfu greinarinnar:

"Aukin notkun snjalltękja hefur hęttur ķ för meš sér fyrir ķslenskuna. Annars vegar er hętta į aš snjalltękjavęšingin dragi śr mįllegum samskiptum barna og fulloršinna…
Svona hefst grein Sigrķšar Sigurjónsdóttur, prófessors ķ ķslensku, um snjalltękjavęšingu og mįltöku ķslenskra barna sem birtist ķ vefritinu Hugrįs."

Svona hefst grein Sigrķšar reyndar ekki, heldur hefst hśn svona:

"Aukin notkun snjalltękja er aš żmsu leyti jįkvęš en hśn hefur einnig hęttur ķ för meš sér fyrir ķslenskuna."

Best aš taka allt jįkvętt śt. Hér į greinilega aš gera snjalltękin aš óvini #1.

Žaš er ekki bara žessi grein ķ Fréttablašinu sem er athugaverš heldur er lķka margt einkennilegt ķ grein Sigrķšar sem er vķsaš ķ. ķ raun er svo margt aš ég veit ekki alveg hvar skal byrja:

  • Er Sigrķšur aš tala um snjalltęki eša netnotkun? Žetta er mjög óljóst į köflum.
  • Er vandamįliš aš notendur sękja ķ efni į ensku eša aš žeir hafa ekki kost į aš fį efniš į ķslensku?
  • Eru snjalltęki eina ógnin eša ęttum viš aš hafa erlent sjónvarp, aukna feršamennsku, samfélagsbreytingar og annaš sem hefur įhrif į mįlaumhverfi ķslenskra barna ķ dag meš ķ žessari umręšu?
  • Skiptir mįli til hvers er veriš aš nota snjalltęki/net eša fer žetta bara allt undir einn hatt?

Svo er žaš žessi stórkostlega mynd sem fylgir greininni hennar Sigrķšar sem hśn lżsir svo:

"Myndin hér aš nešan segir meira en mörg orš. Foreldrarnir eru bįšir meš hugann viš spjaldtölvuna og barniš liggur afskiptalaust į milli žeirra. Viš žessar ašstęšur fara engin mįlleg samskipti fram."

Žessi uppstillta mynd segir mér hins vegar ekkert - ekki einu sinni eitt orš, hvaš žį mörg.

parents_ipads

Fyrir žaš fyrsta spyr ég, vęri betra ef žessir foreldrar vęru meš bękur ķ höndunum frekar en spjaldtölvur? Hitt er aš viš vitum ekkert hvaš žessir foreldrar eru aš gera. Kannski eru žau aš lesa leikrit fyrir barniš og skipta meš sér hlutverkum. Kannski eru žau aš lesa um gagnlegar hreyfingaęfingar fyrir barniš. Kannski eru žau aš lesa nżju ritreglurnar til aš tryggja aš žau kenni barninu rétt žegar žar aš kemur.

Žaš er hęgt aš gera ótal margt meš snjalltękjum sumt gott, sumt slęmt, sumt lķklega į grįu svęši žar į milli. Žaš er óžarfi aš gera žau aš sökudólgi ķ žessari umręšu žegar er af nógu öšru aš taka.


Žaš veršur ekki kennaraskortur ķ framtķšinni. En veršum viš sįtt viš kennara framtķšarinnar?

1963-jetsons-schoolĶ fréttum ķ morgun (30. maķ) hefur veriš sagt frį erindi sem Stefįn Hrafn Jónsson flutti nżlega į rįšstefnu um ķslenska žjóšfélagsfręši į Akureyri. Ķ erindinu sagši Stefįn Hrafn frį könnun sem hann hefur gert į samsetningu kennarastéttar ķ nśtķš og framtķš. Nišurstaša hans er aš mikil fękkun verši ķ kennarastétt į nęstu 15 įrum, eša allt aš 60%. Žetta er vissulega įhyggjuefni ef rétt reynist. Hins vegar er eitt og annaš aš athuga viš umfjöllunina sem hefur spunnist um žessa könnun Stefįns Hrafns. Sżnist mér žaš vera ašallega vegna óvissu um hvaš megi lesa ķ gögn og upplżsingar um framtķš. Vert er aš taka fram aš ég hlżddi ekki į erindi Stefįns Hrafns og hef ekki fundiš neinar ķtarlegar upplżsingar um könnunina į netinu. Ég reiši mig žvķ alfariš į umfjöllun fjölmišla og įgripiš sem birtist ķ rįšstefnuritinu.

Žaš fyrsta sem žarf aš hafa ķ huga er aš frį nśtķmanum séš er engin ein framtķš heldur ótal mögulegar framtķšir. Žetta er grundvallaratriši ķ framtķšafręšum. Möguleikinn er alltaf fyrir hendi aš eitthvaš ófyrirséš geti gerst į nęstu 15 įrum sem gjörbreytir framtķšarsżninni sem sett er fram (og ég geri rįš fyrir aš ķ žessu tilviki sé einmitt vonin aš svo verši). Fullyršingar um framtķšina eru ętlašar aš varpa ljósi į ašstęšur og ašgeršir sem leiša til tiltekinnar framtķšarsżnar en ekki endilega aš lżsa stašreyndum um óoršna hluti. Žaš er einfaldlega ekki hęgt, mešal annars vegna žess, eins og kollegi minn John Moravec er vanur aš segja, "We cannot know the future because none of us has been there." Žess vegna setja framtķšafręšingar oftast fram margar mögulegar framtķšasżnir saman til aš benda į og undirstrika žį möguleika sem eru fyrir hendi.

Ég get ekki séš betur en aš Stefįn Hrafn hafi sett fram ašeins eina mögulega framtķš og aš hśn byggist aš mestu į ašstęšum eins og žęr eru ķ dag. Žaš er aš segja aš nišurstaša hans er lżsing į įstandi sem gęti skapast verši ekkert gert til aš breyta nśverandi įstandi. Lķkurnar į aš žetta verši aš veruleika eru mjög litlar af žeirri einföldu įstęšu aš viš getum ekki veriš įn žess starfsafls sem kennarar eru. Viš munum finna leiš til aš koma ķ veg fyrir kennaraskort. Hvernig žaš veršur gert… Žaš er stóra spurningin.

Eitt sem žarf aš hafa ķ huga žegar hugsaš er um framtķš kennara er aš starfiš er mjög breytilegt og hefur alltaf veriš žaš. Kennari dagsins ķ dag er ekki sami starfskraftur og kennari var fyrir 20-30 įrum. Nįmskröfur hafa breyst, hęfniskröfur hafa breyst, reglukerfi hefur breyst, og margt fleira. Žaš er žvķ fyrirsjįanlegt aš starfiš sem viš titlum "kennari" eftir 15 įr verši nokkuš ólķkt žvķ sem er ķ dag. Hvernig sem starfiš žróast žį tel ég nokkuš öruggt aš viš veršum meš žį kennara sem žarf til aš manna žęr stöšur sem žarf. Žaš er hins vegar óljósara hvaš žessir "kennarar" verša. Ķ versta falli veršur bśiš aš lękka menntunar- og hęfniskröfur til aš gera žį aš kennurum sem hefšu ekki fullréttindi ķ dag. Ég vona aš viš veljum ekki aš fara žį leiš žvķ žetta er okkar val.

Kannanir eins og sś sem Stefįn Hrafn hefur gert eru mjög gagnlegar. Žęr hjįlpa okkur aš įtta okkur į žvķ įstandi sem er til stašar og hvaš žaš getur leitt af sér žegar til lengri tķma er litiš. Žvķ lengra sem viš horfum fram ķ tķmann žeim mun meira svigrśm gefum viš okkur til aš vinna markvisst aš žvķ aš skapa žį framtķš sem viš viljum. Ég held aš flestir geti veriš sammįla um aš viš viljum hafa vel menntaša og hugmyndarķka kennara ķ skólum okkar eftir 20 įr. Žaš eru til margar leišir til aš tryggja aš svo verši. Sumar eru vel žekktar og sannreyndar. Sumar eru tiltölulega aušveldar en flestar lķklega nokkuš erfišar. Nś er spurningin, hvaš erum viš tilbśin aš leggja ķ žetta verkefni og hvaš teljum viš vera įsęttanlega śtkomu? Höfum lķka ķ huga aš tķminn flżgur hratt. Žessir kennarar framtķšarinnar sem viš erum aš tala um voru aš hefja sķna skólagöngu og viš hljótum aš gera rįš fyrir aš hugmyndir žeirra um framtķšina mótast aš einhverju leyti af fenginni reynslu. Ef svo fer aš viš klśšrum okkar mįlum žį eru merki um žau klśšur sennilega greinanleg nś žegar.


Listamannalaun og gildi óheftrar sköpunar

seurat_childŽessi umręša um listamannalaun sem sprettur nś upp į hverju įri veldur mér miklum įhyggjum. Ašallega er žaš vegna žess aš margir žeir sem tjį sig um žau (jafnvel listamenn sjįlfir og žeir sem hafa įkvöršunarvald į žessu sviši) viršast misskilja tilgang žeirra, eša vilja ala į misskilningi mešal almennings. Misskilningurinn felst fyrst og fremst ķ žvķ aš lķta į (eša skilgreina) alla framleišslu listamanna sem markašsvöru og aš gildi framleišslunnar er aš öllu leyti hįš móttöku markašarins. Ef žetta er raunin žį meikar alveg sens aš velta fyrir sér hvort rétt sé aš halda einhverjum uppi mešan hann framleišir eitthvaš sem fęr kannski ekki góšar móttökur į opnum markaši. En ég held aš žetta sé ekki rétt. Hlutverk listamannalauna, eins og hlutverk margra styrkja til vķsindalegra rannsókna, er einmitt aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun óhįš žrżstingi frį markašsöflum hverju sinni. Rökin fyrir žvķ aš samfélagiš skuli kosta svona vinnu er aš slķkt getur (og gerir oft) leitt til jįkvęšra breytinga og nżsköpun yfir lengri tķma.

Ég žekki įgętlega til ķ heimi listsköpunar žar sem allir ķ minni fjölskyldu (fyrir utan mig) eru menntašir ķ og starfa viš listsköpun. Hins vegar žekki ég betur til ķ heimi rannsókna og fręšimennsku, žar sem ég starfa. Žannig aš žó svo aš umręšan snśist um listsköpun ętla ég aš leyfa mér aš śtskżra mitt sjónarhorn į žessum mįlum śt frį rannsóknum og fręšistörfum meš smį listaķvafi. Aš mķnu mati er ekki langt į milli žessara tveggja heima (sjį meira um žaš hér). Bęši listamenn og fręšimenn hafa žaš aš markmiši aš skapa nżja merkingu og žekkingu til aš lżsa umhverfina sem viš upplifum dags daglega. Žeir gera žaš bara hver į sinn hįtt. Žaš sem į eftir kemur byggir aš miklu leyti į rannsóknum Martin & Irvine (1984), sem mér finnst vera ein besta og hlutlausasta framsetning og greining į mįlinu.

Spurningin sem um ręšir er žessi: Hvort gagnast samfélaginu mest, aš setja opinbert fé ķ grunnrannsóknir („pure research”) eša hagnżtar rannsóknir („applied research”)? Grunnrannsóknir eru žęr sem eru unnar fyrst og fremst til aš svala forvitni og žekkingaržörf fręšimanna. Grunnrannsóknir snśast gjarnan um žaš aš skapa eša styrkja fręšilegar kenningar įn sérstaks tillits til žess hvort žęr leiši til afurša eša žjónustu sem nżtist almenningi. Hagnżtar rannsóknir snśast hins vegar um žaš aš skapa afuršir eša žjónustu į grundvelli fręšilegrar žekkingar sem nżtist samfélaginu og taka žvķ tillit til markašsafla. Sem dęmi um žetta tvennt:

  • Grunnrannsóknir: Klassķska dęmiš um grunnrannsóknir er afstęšiskenning Einsteins. Į sķnum tķma hafši afstęšiskenningin vissulega mikil įhrif į heimsmyndina en hafši lķtiš sem ekkert aušsjįanlegt notagildi meš tilliti til daglegs lķfs almennings.
  • Hagnżtar rannsóknir: Eitt skżrasta dęmiš um hagnżtar rannsóknir eru lyfjaprófanir. Žar er markmišiš aš nota vķsindi til aš skapa vöru sem nżtist almenningi į mjög įžreifanlegan hįtt.

Žaš er ekki algengt, held ég, aš listamenn eša ašrir skilgreini listsköpun meš sömu hugtökum og ég nota hér fyrir ofan en ég held aš ešli sköpunarinnar er samt nógu lķk til aš lįta samlķkinguna ganga upp.

Listamenn taka žįtt ķ oršręšu sķn į milli sem snżst um aš kanna hvernig er hęgt aš nota hina żmsu listręnu mišla (t.d. tungumįliš, tónmįl, litir, lķnur, rżmi, o.s.frv.) til aš tjį sķna sżn. Žessi žįttur ķ listsköpuninni lķkist grunnrannsóknum. Góšur rithöfundur hefur t.d. lķklega gert margar tilraunir til aš lżsa sögupersónu į sannfęrandi hįtt og nżtt til žess fyrirmyndir śr listasögunni. Fęstar tilraunirnar enda ķ bókum viškomandi en eru samt sem įšur naušsynleg forsenda žess aš eitthvaš prenthęft verši til. Žennan hluta listasköpunarinnar er ekki hęgt aš meta śt frį aršsemissjónarmišum nema yfir lengri tķma. Śtkomur tilraunanna sem listamašurinn gerir skila sér kannski ekki ķ nęsta verki, og jafnvel ekki ķ žarnęsta, og kannski aldrei. En žęr hafa samt sem įšur sitt gildi vegna žess aš žęr eiga erindi ķ oršręšu listamanna og auka žar almenna žekkingu ķ nęrsamfélaginu og jafnvel vķšar.

Žegar rithöfundur skrifar bók sem į aš fara ķ sölu notar hann žį žekkingu sem hefur skapast meš ótal tilraunum til aš bśa til verk sem lķklegt er til aš seljast - eins og žegar fręšimenn framkvęma hagnżtar rannsóknir. Žį skipta markašsöflin mįli. Rithöfundurinn (eins og ašrir listamenn) žarf aš geta sett žį žekkingu sem er til stašar varšandi sköpunina ķ samhengi sem henntar almenningi. Annars skapar verkiš ekki tekjur og kostnašurinn fellur į listamanninn eša ašra.

Ķ vķsindum hefur veriš deilt um žaš hvort sé mikilvęgara meš tilliti til nżsköpunar, grunnrannsóknir eša hagnżtar rannsóknir. Į sama hįtt getum viš spurt hvort sé mikilvęgara fyrir nżsköpun ķ listum, skapandi vinnan eša framleišsla listavara? Pólana tvo skilgreina Martin & Irvine, sem ég nefndi įšur, žannig (meira um žetta hér):

  • „Science-push”: Vķsindaleg žekking skapar eftirspurn eftir nżjungum sem hęgt er aš setja į markaš.
  • „Market-pull”: Markašurinn skapar eftirspurn eftir nżjungum sem krefjast nżrrar vķsindalegrar žekkingar.

Ef „science-push” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga fyrir markaš, er rökrétt aš styrkja grunnrannsóknir sem auka vķsindaleg žekkingu óhįš vilja markašarins hverju sinni. Ef „market-pull” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga žį er rökréttara aš styrkja hagnżtar rannsóknir sem taka miš af markašsöflum hverju sinni.

Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar til aš kanna hvort nżsköpun ręšst frekar af „science-push” eša „market-pull”. Martin & Irvine fóru yfir žrjįr helstu rannsóknirnar (sem eru Project Hindsight, TRACES og Battelle rannsóknin) sem žeim var kunnugt um. Žessar rannsóknir žóttu sżna aš nżsköpun er verulega hįš grunnrannsóknum en aš žaš žarf aš rekja sögu nżjunga nokkuš langt aftur ķ tķmann til aš sżna fram į tengslin. Sem dęmi mį nefna ljósleišaratękni en žekkingarsögu hennar mį rekja aftur til rannsókna į hegšun ljóss ķ upphafi 20. aldar. Į žeim tķma hafši žekkingin lķtiš notagildi (nema žį til aš skemmta fólki eins og var gert į Heimssżningunni ķ Parķs 1889). Martin & Irvine voru hins vegar mjög dipló og įlyktušu aš bęši „science-push” og „market-pull” hefšu įhrif į nżsköpun, og žį sérstaklega samvirknin milli žessara tveggja póla.

Ef viš snśum žessu svo upp į listir mį finna mżmörg dęmi um žaš aš listsköpun hefur ekki fundiš farveg į markaši fyrr en löngu eftir aš sköpunin hafi įtt sér staš. Ég hef mikiš dįlęti į tónlist žannig aš lķtum į nokkur dęmi:

  • Vorblót Stravinsky: Žetta žekkta dans- og tónlistaverk žykir ķ dag meš merkilegustu og įhrifamestu tónverkum 20. aldar. Žegar žaš var frumsżnt ķ Parķs 1913 brutust śt óeiršir mešal įhorfenda sem móšgušust žar sem žeim fannst Stravinsky vera aš gera grķn aš sér. Tónskįldiš Puccini sagši verkiš augljóslega vera afrakstur gešveiks manns. Žaš var ekki fyrr en nokkrum įratugum sķšar, og žį ķ Bandarķkjunum, sem tónlistarunnendur byrjušu aš taka verkiš ķ sįtt.
  • Fyrsta plata David Bowie (kom fyrst śt 1969): Platan vakti litla sem enga athygli fyrr en hśn var gefin śt öšru sinni įriš 1972 og žį eftir aš Bowie var bśinn aš geta sér gott orš meš tveimur öšrum plötum. Hśn hefur s.s. aldrei veriš talin meš merkilegustu plötum Bowie en hśn nįši žó töluveršum vinsęldum 1972 og komst fljótlega ķ topp 10 į vinsęldalistum beggja vegna Atlantshafs.
  • Velvet Underground & Nico (oft kölluš „Bananaplatan”): Plata žessi er įn efa ein sś įhrifamesta rokksögunnar. Hśn seldist nįnast ekkert žegar hśn kom fyrst śt 1967. Brian Eno į aš hafa sagt um hana aš hśn seldist ķ ašeins 30.000 eintökum fyrstu įratugana eftir aš hśn kom śt, en allir žessir 30.000 stofnušu hljómsveit. Žaš var ekki fyrr en eftir 10 įr aš hśn fór aš vekja athygli og žį ašallega mešal ungra pönkara og nżbylgjusinna ķ leit aš einhverju „fersku”. Į 9. og 10. įratugnum voru fįir rokktónlistamenn sem ekki listušu plötuna mešal helstu įhrifavalda.
  • Bitches Brew - Miles Davis: Žetta tķmamótaverk hefur haft gķfurleg įhrif ekki bara į djasstónlist heldur lķka rokk og s.k. „klassķk”. Žegar verkiš kom fyrst śt 1970 voru margir innan djass-heimsins sem höfnušu verkinu og töldu žetta vera svanasöng Davis. Raunin varš önnur. Hjį Davis hófst tķmabil sem einkenndist af mikilli tilraunastarfsemi og žeir ungu tónlistarmenn sem hann fékk til lišs viš sig įttu eftir aš móta framtķš djass, popp, og rokk tónlistar: t.d. John McLaughlin, Chick Corea, Wayne Shorter, Herbie Hancock og margir fleiri.

Ķ öllum žessum tilvikum höfšu listamennirnir fengiš tękifęri til aš vinna aš sinni listsköpun įn žess aš žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ hvernig markašurinn myndi taka į móti afuršinni. Žeim var öllum hafnaš ķ fyrstu en meš tķmanum nįšu žeir eyru annarra listamanna og skapašist nż merking, nżtt tónręnt tungumįl, sem skapaši farveg fyrir mikla nżsköpun. Žaš er einmitt žetta sem listamannalaunum er ętlaš aš gera - aš gefa listamönnum tękifęri til aš vinna aš sinni sköpun óhįš žrżstingi markašsafla. Slķkt gefur kannski lķtiš af sér žegar til skamms tķma er litiš en meš tķmanum getur žaš leitt til byltinga. Og kannski žaš sem mikilvęgast er, aš fįar byltingar gerast įn slķks undanfara. Žaš mį segja aš markašurinn er kannski góšur ķ aš fylla upp ķ göt, en žaš er óheft listsköpun og grunnrannsóknir sem bśa til götin.

Listamannalaun, eins og styrkir til grunnrannsókna, eru ętluš aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun įn markašsžrżstings. Hins vegar hefur gagnrżni beinst gegn žvķ aš tiltekinn hópur fįi opinbert fé fyrir aš gera žaš sem ętlast er til af žeim. En, žaš er eins og ég sagši įšur, listamannalaun eru einmitt ętluš aš veita listamönnum tękifęri til aš gera annaš en žaš sem vanalega er ętlast af žeim. Žessi gagnrżni er žvķ į röngum forsendum. Tónlistarmašurinn Ingó vešurguš komst kannski nęst žvķ sem mįliš ętti raunverulega aš snśast um žegar hann spurši af hverju skattfé hans ętti aš fara ķ aš kosta listsköpun sem ašeins 30 manns myndu njóta? Žarna er eins og meš Velvet Underground į sķnum tķma, ef žetta eru réttu 30 manns žį gęti žaš breytt heiminum til hins betra.

En žaš eru ekki bara žeir sem gagnrżna listamannalaun sem hafa fariš į mis viš kjarna mįlsins. Agnar Kr. Žorsteinsson, blašamašur į Stundinni, gagnrżndi töframanninn Einar Mikael Sverrisson fyrir aš vera mótfallinn listamannalaunum žegar Einar Mikael žįši sjįlfur atvinnusköpunarstyrk frį Nżsköpunarmišstöš Ķslands. Listamannalaun og atvinnusköpunarstyrkir eru gjörólķkir og mį segja aš žeim er ętlaš hvor um sig aš styšja viš žessa andstęšu póla nżsköpunarferlisins, sem ég nefndi įšur. Mešan listamannalaun eru ętluš aš styšja viš óhefta listsköpun eru atvinnusköpunarstyrkir ętlašir aš styrkja markašsvęšingu góšra hugmynda, sem geta įtt rętur ķ listsköpun eša grunnrannsóknum. Ef viš göngum śt frį žvķ aš tilgangur listamannalauna sé eins og ég hef sagt, žį er engin mótsögn ķ žvķ aš vera į móti listamannalaunum en žiggja atvinnusköpunarstyrk. Blašamašur Stundarinnar viršist ekki įtta sig į žessu.

Žetta er furšuleg staša žegar hvorki žeir sem eru meš né žeir sem eru į móti listamannalaunum įtta sig į hlutverki žeirra. Öll gagnrżnin umręša, bęši meš og į móti, viršist oršin svolķtiš marklaus.

 


Nżja oršręšan um menntun: Žķn fjįrfesting - žķn framtķš?

UPPFĘRT 4.12.2015

Ég hef fengiš nokkur komment um žessi skrif mķn, sérstaklega varšandi skilgreiningar į einkavęšingu og einkarekstri ķ menntun. Upphaflega ętlaši ég aš fjalla ašeins um žį umręšu ķ žessari grein en hśn var oršin žaš löng aš ég sleppti žvķ. Žaš er lķklega efni ķ ašra grein. EN Sumir vilja gera greinarmun į einkavęšingu og einkarekstri. Yfirleitt žannig aš eitt vķsar til žess aš einkaašilar stofna nżjan skóla frį grunni og hitt aš einkaašilar reki opinberar stofnanir. Ég held aš ķ reynd hafi veriš sįralķtill munur į žessu žar sem einkaašilarnir fara fram į aš reka stofnun sķna fyrir opinbert fé hvernig svo sem stašiš er aš stofnun eša rekstri. Į endanum snżst žetta alltaf um eitt - aš flytja opinbert fé yfir til einkaašila sem sjį svo um aš mennta fólk. Žetta er umręša sem mętti taka og kannski til einhvers gagns aš skżra žessi mįl.

Žetta er hins vegar ekki žaš sem ég er aš tala um hér. Žaš sem ég er aš tala um er breytta gildismatiš sem fylgir žvķ aš innleiša rekstarform sem byggir į markašslögmįlum og lengri tķma įhrif žess. Žar sem reynsla er viršist tilhneigingin vera aš žiggja opinbera fjįrmagniš en hękka um leiš beinan kostnaš fyrir nemendur. Ķ greininni vķsa ég ķ ummęli formanns Samtaka sjįlfstętt starfandi skóla sem er ósįtt viš aš einkareknir skólar megi ekki innheimta skólagjöld, sem verša aš teljast nokkuš hį, ofan į opinber fjįrframlög. Žetta bendir til žess aš aukin einkavęšing sé lķkleg til aš leiša til sömu žróunar hér į landi og viš höfum séš annarsstašar ķ heiminum. Žaš er, aukinn kostnašur, persónuleg įhętta og ójöfnušur.


schoolfundingGestur Gušmundsson birti nżlega įhugaverša grein į vef Visir.is žar sem hann gagnrżnir skżrslu Hagfręšistofnunar um efnahagsleg įhrif styttingar framhaldsnįms. Gestur vekur mešal annars athygli į oršalaginu sem er notaš ķ skżrslunni, sem tengir menntun viš einkahag, velferš og „tekjumöguleika” einstaklingsins. Lķtiš er hins vegar gert śr samfélagslegu samhengi menntunar. Ķ tķš nśverandi rķkisstjórnar viršist fara meira en įšur fyrir žessari oršręšu, sem mišar aš žvķ aš sannfęra almenning um aš žeirra menntun er žeirra einkahagsmunamįl, sem ętti žar af leišandi aš lķta į sem žeirra eigin fjįrfestingu. Žessa oršręšu mį greina ķ almennri umręšu stjórnarflokka um menntamįl, Hvķtbók menntamįlarįšherra, fyrrnefndri skżrslu Hagfręšistofnunar og żmsum skżrslum Samtaka Atvinnulķfsins og Višskiptarįšs Ķslands, svo eitthvaš sé nefnt. Ég hef töluveršar įhyggjur af žvķ aš hér sé markvisst veriš aš reyna aš breyta gildismati varšandi menntun įn žess aš huga nęgilega vel aš žvķ hvert žaš muni leiša okkur.

Ég er ekki ķ nokkrum vafa um markmiš mįlsvara žessarar oršręšu. Žaš er aš greiša fyrir aukinni einkavęšingu ķ menntakerfi žjóšarinnar. Žaš veršur aš segjast aš žeir eru ekki mjög frumlegir sem standa į bak viš žetta verkefni. Ég hef fylgst meš žróun sömu oršręšu ķ menntamįlum Bandarķkjana žar sem ég hóf fyrst hįskólanįm fyrir um 25 įrum og stundaši framhaldsnįm ķ gegnum seinni hluta sķšasta įratugar. Frį žvķ aš ég skrįši mig fyrst til nįms ķ Bandarķskum hįskóla hefur kostnašur einstaklinga vegna hįskólanįms rokiš upp um nęstum žvķ 1.000%. Žetta er aš miklu leyti tilkomiš śt af tvennu. Ķ fyrsta lagi, rekstarbreytingar innan hįskóla og samfara žvķ mikil aukning hįlaunašra stjórnunarstaša. Ķ öšru lagi, tilfęrslu kostnašar frį hinu opinbera til einstaklinga sem stunda hįskólanįm. Žaš er einmitt oršręša um menntun sem einkahagsmunamįl og breytt gildismat um menntun sem hefur greitt fyrir žessari tilfęrslu kostnašar hįskólana į einstaka borgara.

Fjöldin allur af bandarķskum ungmennum hefur lįtiš sannfęrast af yfirvöldum, fulltrśum skóla og annarra aš fjįrfestingar žeirra ķ eigin nįmi, oft upp į svimandi upphęšir, muni borga sig aš nįmi loknu. Annaš hefur komiš ķ ljós. Nżśtskrifašir hįskólanemar ķ Bandarķkjunum hafa žurft aš horfast ķ augu viš žaš aš störfin sem žeim var lofaš eru ekki til stašar og žegar vinna viš hęfi finnst nį launin engan veginn fyrir skuldunum sem var safnaš į nįmstķmanum. Hvaš gerist žį? Žeir sem eiga aš fjįrsterka bakhjarla fį forskot ķ lķfinu, einstaka ašili nęr aš fóta sig, žeir sem eftir eru fara aš vinna į Starbucks og misjöfnušur ķ samfélaginu eykst. Aukinn misjöfnušur leišir svo til žess aš žaš er fjįrhagur sem ręšur hver kemst ķ įhrifastöšur ķ samfélaginu en ekki hęfni. Samfélagiš tapar į endanum žar sem žeir hęfileikar sem eru til stašar (eša er hęgt aš rękta) fį ekki aš njóta sķn ķ žįgu žess.

En žaš er ekki bara hįskólastigiš sem um ręšir. Einkavęšingaóskhyggjan nęr yfir öll skólastig. Aftur eru žaš Bandarķkin sem viš getum leitaš til eftir fyrirmyndum. Mikil einkavęšing hefur veriš ķ menntun į grunn- og framhaldsskólastigum žar - sérstaklega ķ formi svokallašra „charter schools”, sem er eiginlega tilfęrsla opinbers fés til einkaašila. Eitt hneyksliš į eftir öšru hefur komiš upp ķ tengslum viš charter skólana (žetta er žó ekki algilt - ég hef heimsótt hreint frįbęra charter skóla ķ Bandarķkjunum). Skólar hafa fariš į hausinn vegna slęms reksturs eša jafnvel fjįrmįlamisferli rekstrarašila og skiliš eftir strandaša nemendur sem geta lķtiš annaš gert en hrökklast aftur ķ opinberu skólana. Skólar hafa oršiš uppvķsir aš žvķ aš hafna eša aš „losa sig viš” erfiša nemendur eša žį sem žurfa auka ašstoš ķ nįminu. Sumstašar hafa charter skólar veriš stofnašir sem eru lįtnir höfša bara til įkvešinna žjóšfélagshópa sem hefur leitt til aukins ašskilnašar ķ samfélögum. Og įvinningurinn af žessu öllu? Lķtiš sem enginn. Sama hvernig į žaš er litiš - gęši nįms, tękifęri til nįms, nįmsįrangur, nżsköpun ķ nįmi - nįnast ekkert af žvķ sem charter skólarnir įttu aš skila samfélaginu hefur ręst.

En einkavęšingasinnar lįta ekki svona leišinda stašreyndir stoppa sig. Einkavęšinga- og einstaklingshyggjuoršręšan bżšur upp į żmsar ašrar leišir til aš sannfęra en meš stašreyndum. Eitt slķkt dęmi birtist nżlega ķ Višskiptablašinu. Žar heldur Įslaug Hulda Jónsdóttir, formašur Samtaka sjįlfstętt starfandi skóla, žvķ fram aš meš tilkomu Hjallastefnunnar og Alžjóšaskólans ķ Garšabę, sem eru bįšir einkareknir skólar, hafi „stašlar” hękkaš. Ég veit ekki hvaša stašla Įslaug Hulda er aš tala um og fullyršingin er ekki rökstudd frekar ķ greininni sem birtist į vef Višskiptablašsins. Kannski er fjallaš meira um žetta ķ prentušu śtgįfunni. Ef viš lķtum til samręmdra prófa ķ 10. bekk žį hefur veriš lķtil sem engin breyting į śtkomum ķ Garšabę sķšustu įrin - og žetta eru įrin sem fyrstu nemendur Hjallastefnunnar ķ Garšabę eru aš taka prófin. En ég veit ekki hvort samręmdu prófin hafi nokkuš meš žennan „stašal” aš gera sem Įslaug Hulda talar um.

Įslaug Hulda kvartar lķka yfir žvķ aš einkareknir skólar sem žiggja opinbert fé ķ Garšabę megi ekki rukka skólagjöld aš vild. Hśn kallar žaš „ósanngjarnt” meira aš segja. Ég get ekki séš aš hęgt sé aš tślka žetta öšruvķsi en svo aš henni finnst brotiš į rétti einkarekinna skóla til aš mismuna skólabörnum eftir fjįrhag heimila. Augljóslega hafa ekki allir rįš į aš borga žessar kr. 60.000 į mįnuši, sem Įslaug Hulda telur vera hęfilegt gjald, ofan į skattana sem žeir borga nśžegar til aš reka skólakerfi og fleira.

Hvernig svo sem viš kjósum aš ręša um menntamįl žį breytir žaš žvķ ekki aš menntun telst til almannagęša, sem žżšir aš menntun einstaklinga, sama hvernig menntastofnanir eru reknar eša fjįrmagnašar, nżtist alltaf samfélaginu öllu. Žetta er ekki skilgreiningaratriši né hagfręšilegt sjónarmiš. Žetta er einfaldlega ešli menntunar.

Į sama hįtt, hefur žaš įhrif į allt samfélagiš žegar hindranir eru settar fyrir ašgengi tiltekinna einstaklinga aš menntun. Į Alžingi ķ dag var einmitt tekin upp umręša um įhrif stefnubreytinga rķkisstjórnar ķ menntamįlum. Fjöldi nemenda ķ nįmi į framhaldsskólastigi sem eru 25 įra og eldir hefur fękkaš umtalsvert į milli įra, enda ekki gert rįš fyrir žeim ķ fjįrlögum. Aušvitaš eru żmis önnur tękifęri fyrir žį aš mennta sig, en žaš verša žeir aš gera į eigin kostnaš. Žetta er hindrun og veršur eflaust til žess aš fęrri bęti viš sig žessa menntun en ella. Žetta eru samstarfsašilar okkar ķ uppbyggingu og žróun samfélagsins. Žaš er okkur ķ hag gera allt sem viš getum til aš tryggja aš žaš, og allir, hafi žį žekkingu og hęfni sem žarf til aš taka žįtt ķ upplżstri og gagnrżninni umręšu um framtķš samfélags okkar. Ég sé ekki hvernig į aš tryggja žetta ķ žvķ menntakerfi sem mįlsvarar nżju oršręšunnar viršast vilja.

Ég hef aldrei séš skżra framtķšarsżn setta fram samfara oršręšubreytingunni. Segjum sem svo aš viš įkvešum aš fara sömu leiš og sést hefur ķ löndum eins og Bandarķkjunum. Hvernig sjįum viš fyrir okkur menntakerfi sem byggist į einkahagsmunum eftir 20-25 įr? Er jafn ašgangur aš menntun óhįš fjįrhag eša stöšu ķ samfélaginu? Fį allir tękifęri til aš blómstra - eša „verša besta śtgįfan af sjįlfum sér”, eins og ég hef heyrt žaš oršaš? Eša į śtkoman aš rįšast af žvķ sem hver og einn getur, eša vill, borga fyrir?


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband