Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Af hverju žurfum viš žrįšlaus net ķ skólum?

- Aš fórna öllu žvķ góša sem fylgir aukinni notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi į grundvelli veikra raka örlķtils hóps manna, sem viršist stašrįšinn aš sżna fram į skašsemi žess žvert į meirihlutaįlit vķsindasamfélagsins, vęri glapręši. -

TinFoilHatAreaOnlyNżlega hélt Félag foreldra leikskólabarna ķ Reykjavķk rįšstefnu undir yfirskriftinni Börn, skjįtķmi og žrįšlaus örbylgjugeislun. Fjórir af sjö fyrirlesurum į rįšstefnunni fluttu erindi um skašsemi örbylgjugeislunar sem eru ķ hrópandi ósamręmi viš rįšleggingar eftirlitsstofnana og meirihluta vķsindasamfélags.

Žessi fįmenni hópur heldur žvķ fram aš efasemdir um mat vķsindasamfélagsins og eftirlitsašila, sem eru mest žeirra eigin, sżna fram į vafa sem nęgir til aš krefjast algjörs banns į notkun žrįšlausra neta ķ skólum. Į rįšstefnunni var engin fyrirlesari sem śtskżrši eša studdi mįlstaš vķsindasamfélags né eftirlitsašila žótt af mörgum vęri hęgt aš velja. Ég held žvķ aš óhęft sé aš kalla žetta rįšstefnu, ķ vķsindalegum skilningi. Žetta hljómar meira eins og predķkun - og heyrist žaš hafa veriš raunin af fréttaflutningi (tek žaš fram aš ég mętti ekki).

Burt séš frį žvķ hvort viš eigum aš kalla žetta vķsindalega rįšstefnu eša eitthvaš annaš žį held ég aš rįšstefnuhaldarar hafi gert mikil mistök meš žvķ aš blanda saman umręšur um skjįtķma og örbylgjugeislun. Eša kannski var žaš meš rįšum gert til aš rugla umręšuna. En žetta tvennt er gjörólķkt - ekki bara efnislega heldur lķka ķ hugum fólks. Ég hef t.d. séš ummęli frį fólki sem sótti rįšstefnuna sem heldur žvķ fram aš rįšstefnan var fyrst og fremst um skjįtķma. Žaš viršist hafa misst af žessum 4 af 7 fyrirlesurum sem geršu örbylgjugeislun aš sķnu ašalumręšuefni.

En žaš er ekki ętlun mķn aš ręša hér um örbylgjugeislun né skjįtķma žótt žar sé af nógu aš taka. Ragnar Žór Pétursson hefur skrifaš įgęta grein um mįliš og ég skrifaši fyrir nokkru stuttan pistil um žaš sama.

Žaš sem ég vil fjalla um hér varšar kröfu sumra um aš "leyfa börnum aš njóta vafans" (ef einhver er) og banna žrįšlaus net ķ skólum landsins. Žetta er augljóslega markmiš rįšstefnuhaldara og žaš sem fyrirlesarar hafa kallaš eftir.

Ķ umręšum į samfélagsmišlum eftir žessa rįšstefnu sést aš lķtill hópur hefur tekiš upp mįlstaš rįšstefnuhaldara og fyrirlesara. Žeir eru ekki allir sammįla hversu langt eigi aš ganga. Sumir vilja banna žrįšlaus net, sumir öll snjalltęki, sumir viršast ekki sjį nokkurn tilgang ķ žvķ aš nota upplżsingatękni ķ skólum yfir höfuš (allavega ekki ķ yngri bekkjum og leikskólum). En öll eiga žau žaš sameiginlegt aš vilja takmarka mjög notkun upplżsingatękni ķ skólum mišaš viš žaš sem nś er og stefnt er aš. Rökin er tvenns konar. Annars vegar aš forša börnum frį örbylgjugeislun (sem er e.o. ég hef sagt ekki žaš sem ég vil ręša hér) og hins vegar aš upplżsingatękni, og žį sér ķ lagi far- og snjalltękni, gerir lķtiš sem ekkert gagn ķ skólum. Žaš er žetta sķšara sem ég vil ręša.

Ķ einum Facebook hópi sagši einn višmęlandi, "Engar vķsindalegar sannanir eru fyrir žvķ aš börn į leikskólaaldri žroskist betur meš snjalltęki eša fįi aukin lķfsgęši meš žrįšlausu neti." Žetta viršist vera ķ samręmi viš žaš sem margir sem vilja śthżsa upplżsingatękni śr skólastarfi eru aš hugsa. En ķ žessum ummęlum felst mikill misskilningur į bęši menntavķsindum og skólastarfi almennt.

Žaš er sennilega rétt aš žaš eru engar "vķsindalegar sannanir" fyrir žvķ aš börn lęri betur eša meira meš snjalltękni. Viš höfum heldur ekki óyggjandi vķsindalegar sannanir fyrir žvķ aš nemendur lęri stęršfręši af stęršfręšikennurum. Hins vegar eru mjög sterkar vķsbendingar aš eitthvaš samband er žar į milli. Og žetta į viš um öll menntavķsindi.

Ķ menntavķsindum, ef viš ętlum aš sanna aš einhver tękni eša kennsluašferš hafi tiltekin įhrif į nįm, žurfum viš aš sżna fram į beint orsakasamband milli orsakavaldans og afleišingarinnar. Viš žurfum žį aš śtiloka aš ašrir žęttir ķ umhverfinu hafi įhrif į breyturnar sem viš teljum okkur vera aš męla. Žetta getum viš ekki ķ menntavķsindum.

Nįm fer fram ķ umhverfi žar sem eru fjölbreyttir og margžęttir kraftar aš verki: nemendur eru ólķkir, kennarar eru ólķkir, įreiti ķ umhverfinu virka misjafnt į fólk, o.fl. Viš getum ekki einangraš žęr breytur sem viš viljum męla frį öllu hinu og getum žess vegna aldrei sżnt fram į beint orsakasamband. Möguleikinn er alltaf fyrir hendi aš śtkoma śr tilraunum sé vegna einhvers annars, eša samspils viš eitthvaš annaš, en žess sem viš erum aš reyna aš męla. Žaš er žvķ óraunhęft aš krefjast vķsindalegra sannana į įhrifum tękni į nįmsįrangur.

Žótt viš höfum ekki vķsindalegar sannanir til aš styšja viš varšandi notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi, žį höfum viš žó nokkra reynslu sem gefur okkur įstęšu til aš ętla aš hęgt sé aš bęta skólastarf meš žessari tękni. Eins og ég sagši įšur žį fer nįm fram ķ flóknu umhverfi og aš sżna fram į kosti eša galla er ekki eins og aš leggja saman 1+1 og fį 2. Raunin er aš innleišsla tękni eins og žrįšlaus net, spjaldtölvur eša snjallsķma žar sem žaš į viš, gerir okkur kleift aš gera żmsa hluti sem samręmast nįmskenningum en var ekki hagkvęmt aš gera įn tękninnar. Til dęmis:

  • Einstaklingsmišaš nįm: Žetta er frįbęr leiš til aš męta žörfum nemenda en nįnast óframkvęmanleg žegar žś ert meš einn kennara ķ skólastofu meš 20 nemendum. Žegar hver og einn einstaklingur getur veriš aš vinna meš eigiš tęki veršur žetta hins vega mun raunhęfara.
  • Verkefnamišaš nįm: Meš fartękni geta nemendur unniš margžętt verkefni sem reynir į og žjįlfar alls kyns hęfni. Žar sem žau eru ekki bundiš viš einn staš geta žau nżtt sér umhverfiš ķ tilraunir, myndatökur og fleira.
  • Skemmtilegt nįm: Börn geta lęrt margt af leikjum og žeim finnst žaš oft skemmtilegra og žeir halda betur athygli žeirra en margar ašrar ašferšir.
  • Nįm meš öšrum: Meš tękni er hęgt aš tengja nemendur į żmsan hįtt svo žau lęri meš og af öšrum, jafnvel nemendum ķ öšrum löndum.
  • Samsvörun skóla og samfélags: Hlutverk skóla okkar er aš undirbśa nemendur fyrir fullgilda žįtttöku ķ lżšręšislegu samfélagi. Til aš nį žessu markmiši žarf skóli aš endurspeglar samfélagiš sem hann žjónar og horfa til framtķšar nemenda. Far- og snjalltęki og möguleikarnir sem žau bjóša upp į eru žau öfl sem eiga eftir aš móta framtķšina, ž.e. framtķš nemenda okkar.

Meš įframhaldandi tęknižróun bętast viš enn fleiri möguleikar. Nś eru nemendur ķ ķslenskum skólum aš kynnast alls konar įhugaveršum stöšum og ašstęšum ķ gegnum sżndarveruleika. Žau stunda lausnamišaš nįm sem žjįlfar rök- og algóritmķska hugsun meš žvķ aš forrita vélmenni. Žetta eru hlutir sem gera nįm įhugaveršara og skemmtilegra žannig aš börn eru ekki bara viljug til aš lęra heldur eru žau spennt fyrir žvķ. Žetta eru hlutir sem vęri ekki hęgt aš gera įn fartękni og žrįšlausra neta.

En žaš er ekki bara tękjanotkun nemendana sjįlfra sem bętir nįm - lķka notkun kennara. Meš fartękni og žrįšlausum netum hafa kennarar ašgang aš margvķslegu kennsluefni sem žeir geta deilt meš nemendum. Žeir geta safnaš gögnum um nįm og įrangur nemenda į nżjan hįtt og fengiš žį betri innsżn ķ hvaš nemendur eru aš lęra og hvernig er best aš ašstoša žį.

Žegar viš įkvešum aš śthżsa tiltekna tękni śr skólum žį žurfum viš aš hugsa žaš dęmi til enda og hafa ķ huga allt sem hverfur meš žeirri tękni. Tökum t.d. skriffęri. Segjum sem svo aš viš įkvešum aš banna skriffęri vegna žess aš börn geta stungiš sig į žeim og žau trufla skólastarf žar sem nemendur eru aš nota žau til aš teikna skopmyndir af kennurum og senda skilaboš sķn į milli. Hvaša įhrif hefši slķkt bann į skólastarf? Žaš vęri ekki bara aš nemendur geta ekki lengur skrifaš glósur. Viš žyrftum t.d. lķka aš hętta meš skrifleg próf. Žį vęri eini möguleikinn aš vera meš munnleg próf. Heill bekkur nemenda getur ekki tekiš munnlegt próf samtķmis žannig aš žį raskast allar tķmaįętlanir vegna žess mikla tķma sem fer ķ prófin. Og svo framvegis.

Aš banna žrįšlaus net ķ skólum ķ dag myndi takmarka svo mjög notkunarmöguleika upplżsingatękni ķ skólastarfi aš ég leyfi mér aš fullyrša aš žaš myndi setja skólažróun aftur um minnst tvo įratugi. Flest af žvķ sem ég nefni fyrir ofan vęri ógerlegt og annaš ill framkvęmanlegt. En sumir segja aš žaš er einhver vafi varšandi skašsemi örbylgjugeislunnar og aš börn verši aš fį aš njóta vafans. Ég held aš žaš fólk skilji illa vafann. Žaš er innbyggt ķ eftirlitsstašla aš viš fįum aš njóta vafans, ef einhver er.

Sumir viršast halda aš višmišunarmörk sem eftirlitsašilar styšja viš séu hęttumörk. Žau eru žaš ekki. Hęstu leyfilegu višmišunarmörk eru ašeins 2% af žeim mörkum sem tališ er aš geislunin geti mögulega haft skašleg įhrif. Ķ skólum ķ dag žar sem er žrįšlaust net og far- og snjalltęki ķ notkun er geislunin vel innan višmišunarmarka.

Raunin er aš žaš mętti lķklega lękka višmišunarmörk töluvert įn žess aš žaš gęfi įstęšu til aš banna notkun žrįšlausra neta ķ skólum. En viš stillum ekki višmiš śt frį žvķ sem viš viljum hverju sinni. Viš stillum žau ķ samręmi viš višurkenndar vķsindalegar nišurstöšur rannsókna og prófanna. Žeir ašilar sem fluttu fyrirlestra um örbylgjugeislun į rįšstefnu Foreldrafélags leikskólabarna ķ Reykjavķk eru į skjön viš vķsindasamfélagiš. Vķsindasamfélagiš og eftirlitsstofnanir um allan heim hafa įlyktaš aš okkur stafar ekki hętta af žrįšlausum netum sem eru ķ notkun ķ dag né af žeim tękjum okkar sem tengjast žeim.

Aš fórna öllu žvķ góša sem fylgir aukinni notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi į grundvelli veikra raka örlķtils hóps manna, sem viršist stašrįšinn aš sżna fram į skašsemi žeirra žvert į meirihlutaįlit vķsindasamfélagsins, vęri glapręši.

 


Samfélagsmišlar og kvķši: orsakasamband eša fylgni?

The-Joy-of-Social-MediaĮ vef visir.is ķ dag blasir viš žessi fyrirsögn ķ stóru letri: Mikil notkun samfélagsmišla gerir ungar stślkur žunglyndar. Žaš vęri óskandi aš viš myndum geta neglt nišur hvaš žaš er sem veldur žunglyndi stślkna en žaš er ekkert um žessa rannsókn sem bendir til žess aš žaš hafi veriš gert. Hér viršist blašamašur bśa til orsakasamband, žaš er aš eitt leiši til annars, śr fylgni, žaš er aš tvennt į sér staš viš svipašar ašstęšur. Um leiš afskręmir blašamašur vķsindalegar nišurstöšur žessarar gagnlegu rannsóknar.

Ķ greininni kemur fram aš žaš męlist fylgni milli kvķša stślkna og notkun žeirra į samfélagsmišlum. Fylgni er ekki žaš sama og orsakasamband og žaš er langt stökk žarna į milli. Žaš er mjög erfitt aš sżna fram į orsakatengsl ķ félagsvķsindum. Til žess aš sżna örugglega fram į orsakasamband žarf aš śtiloka allar breytur sem gętu mögulega haft villandi įhrif į nišurstöšur. Ķ félagsvķsindum erum viš aš dķla viš fólk ķ margžęttu og flóknu félagslegu samhengi. Žaš er nįnast śtilokaš aš viš getum einangraš tilteknar breytur til aš sżna fram į orsakasamband.

Žar sem nišurstöšur žessarar rannsóknar viršast sżna fylgni en ekki orsakasamband žį getum viš ekki veriš viss hvort tilfelliš sé aš mikil notkun samfélagsmišla sé orsök eša afleišing kvķša ungra stślkna. Žaš gęti jafnvel veriš aš eitthvaš annaš sem ekki hefur greinst ķ rannsókninni hafi žarna įhrif.

Žaš veršur aš teljast mjög óįbyrgt af fjölmišli aš birta frétt sem afskręmir stašreyndirnar svona svakalega. Samfélagsmišlar eru aš mörgu leyti mjög gagnlegir ķ persónulegu lķfi fólks, starfsžróun og nįmi og mikilvęgi žeirra į öllum žessum svišum eykst stöšugt. Svona villandi fréttamennska getur oršiš til žess aš viš fórnum öllu žessu góša og gagnlega į röngum forsendum.


Helvķtis snjalltękin aš gera śt af viš ķslenskuna!

frettabl_snjalltĮ forsķšu Fréttablašsins ķ dag birtist stórfrétt undir yfirskriftinni "Snjalltękjabörn lķklega seinni til mįls".

OMG! Beint inn ķ Faraday bśr meš žessi litlu grey!

Eša hvaš… Žaš er margt undarlegt ķ žessari umręšu žegar nįnar er skošaš.

Fyrst er žaš žessi furšufyrirsögn į forsķšu blašsins. Žaš er ekkert ķ grein Fréttablašsins né öšru sem er vķsaš ķ sem styšur žessa fullyršingu sem žar birtist. Haft er eftir Eirķki Rögnvaldssyni aš žaš sé tilfinning margra:

"aš įhrif snjalltękja og tękni séu mikil į mįltökuna en engar rannsóknir séu til um žaš."

Meš öšrum oršum, mörgum finnst eins og žaš sé orsakasamband žarna į milli en viš vitum ekkert meš vissu, hvaš žį aš viš vitum nokkuš um lķkurnar aš svo sé.

Svo segir į bls. 10 ķ blašinu og ķ netśtgįfu greinarinnar:

"Aukin notkun snjalltękja hefur hęttur ķ för meš sér fyrir ķslenskuna. Annars vegar er hętta į aš snjalltękjavęšingin dragi śr mįllegum samskiptum barna og fulloršinna…
Svona hefst grein Sigrķšar Sigurjónsdóttur, prófessors ķ ķslensku, um snjalltękjavęšingu og mįltöku ķslenskra barna sem birtist ķ vefritinu Hugrįs."

Svona hefst grein Sigrķšar reyndar ekki, heldur hefst hśn svona:

"Aukin notkun snjalltękja er aš żmsu leyti jįkvęš en hśn hefur einnig hęttur ķ för meš sér fyrir ķslenskuna."

Best aš taka allt jįkvętt śt. Hér į greinilega aš gera snjalltękin aš óvini #1.

Žaš er ekki bara žessi grein ķ Fréttablašinu sem er athugaverš heldur er lķka margt einkennilegt ķ grein Sigrķšar sem er vķsaš ķ. ķ raun er svo margt aš ég veit ekki alveg hvar skal byrja:

  • Er Sigrķšur aš tala um snjalltęki eša netnotkun? Žetta er mjög óljóst į köflum.
  • Er vandamįliš aš notendur sękja ķ efni į ensku eša aš žeir hafa ekki kost į aš fį efniš į ķslensku?
  • Eru snjalltęki eina ógnin eša ęttum viš aš hafa erlent sjónvarp, aukna feršamennsku, samfélagsbreytingar og annaš sem hefur įhrif į mįlaumhverfi ķslenskra barna ķ dag meš ķ žessari umręšu?
  • Skiptir mįli til hvers er veriš aš nota snjalltęki/net eša fer žetta bara allt undir einn hatt?

Svo er žaš žessi stórkostlega mynd sem fylgir greininni hennar Sigrķšar sem hśn lżsir svo:

"Myndin hér aš nešan segir meira en mörg orš. Foreldrarnir eru bįšir meš hugann viš spjaldtölvuna og barniš liggur afskiptalaust į milli žeirra. Viš žessar ašstęšur fara engin mįlleg samskipti fram."

Žessi uppstillta mynd segir mér hins vegar ekkert - ekki einu sinni eitt orš, hvaš žį mörg.

parents_ipads

Fyrir žaš fyrsta spyr ég, vęri betra ef žessir foreldrar vęru meš bękur ķ höndunum frekar en spjaldtölvur? Hitt er aš viš vitum ekkert hvaš žessir foreldrar eru aš gera. Kannski eru žau aš lesa leikrit fyrir barniš og skipta meš sér hlutverkum. Kannski eru žau aš lesa um gagnlegar hreyfingaęfingar fyrir barniš. Kannski eru žau aš lesa nżju ritreglurnar til aš tryggja aš žau kenni barninu rétt žegar žar aš kemur.

Žaš er hęgt aš gera ótal margt meš snjalltękjum sumt gott, sumt slęmt, sumt lķklega į grįu svęši žar į milli. Žaš er óžarfi aš gera žau aš sökudólgi ķ žessari umręšu žegar er af nógu öšru aš taka.


Listamannalaun og gildi óheftrar sköpunar

seurat_childŽessi umręša um listamannalaun sem sprettur nś upp į hverju įri veldur mér miklum įhyggjum. Ašallega er žaš vegna žess aš margir žeir sem tjį sig um žau (jafnvel listamenn sjįlfir og žeir sem hafa įkvöršunarvald į žessu sviši) viršast misskilja tilgang žeirra, eša vilja ala į misskilningi mešal almennings. Misskilningurinn felst fyrst og fremst ķ žvķ aš lķta į (eša skilgreina) alla framleišslu listamanna sem markašsvöru og aš gildi framleišslunnar er aš öllu leyti hįš móttöku markašarins. Ef žetta er raunin žį meikar alveg sens aš velta fyrir sér hvort rétt sé aš halda einhverjum uppi mešan hann framleišir eitthvaš sem fęr kannski ekki góšar móttökur į opnum markaši. En ég held aš žetta sé ekki rétt. Hlutverk listamannalauna, eins og hlutverk margra styrkja til vķsindalegra rannsókna, er einmitt aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun óhįš žrżstingi frį markašsöflum hverju sinni. Rökin fyrir žvķ aš samfélagiš skuli kosta svona vinnu er aš slķkt getur (og gerir oft) leitt til jįkvęšra breytinga og nżsköpun yfir lengri tķma.

Ég žekki įgętlega til ķ heimi listsköpunar žar sem allir ķ minni fjölskyldu (fyrir utan mig) eru menntašir ķ og starfa viš listsköpun. Hins vegar žekki ég betur til ķ heimi rannsókna og fręšimennsku, žar sem ég starfa. Žannig aš žó svo aš umręšan snśist um listsköpun ętla ég aš leyfa mér aš śtskżra mitt sjónarhorn į žessum mįlum śt frį rannsóknum og fręšistörfum meš smį listaķvafi. Aš mķnu mati er ekki langt į milli žessara tveggja heima (sjį meira um žaš hér). Bęši listamenn og fręšimenn hafa žaš aš markmiši aš skapa nżja merkingu og žekkingu til aš lżsa umhverfina sem viš upplifum dags daglega. Žeir gera žaš bara hver į sinn hįtt. Žaš sem į eftir kemur byggir aš miklu leyti į rannsóknum Martin & Irvine (1984), sem mér finnst vera ein besta og hlutlausasta framsetning og greining į mįlinu.

Spurningin sem um ręšir er žessi: Hvort gagnast samfélaginu mest, aš setja opinbert fé ķ grunnrannsóknir („pure research”) eša hagnżtar rannsóknir („applied research”)? Grunnrannsóknir eru žęr sem eru unnar fyrst og fremst til aš svala forvitni og žekkingaržörf fręšimanna. Grunnrannsóknir snśast gjarnan um žaš aš skapa eša styrkja fręšilegar kenningar įn sérstaks tillits til žess hvort žęr leiši til afurša eša žjónustu sem nżtist almenningi. Hagnżtar rannsóknir snśast hins vegar um žaš aš skapa afuršir eša žjónustu į grundvelli fręšilegrar žekkingar sem nżtist samfélaginu og taka žvķ tillit til markašsafla. Sem dęmi um žetta tvennt:

  • Grunnrannsóknir: Klassķska dęmiš um grunnrannsóknir er afstęšiskenning Einsteins. Į sķnum tķma hafši afstęšiskenningin vissulega mikil įhrif į heimsmyndina en hafši lķtiš sem ekkert aušsjįanlegt notagildi meš tilliti til daglegs lķfs almennings.
  • Hagnżtar rannsóknir: Eitt skżrasta dęmiš um hagnżtar rannsóknir eru lyfjaprófanir. Žar er markmišiš aš nota vķsindi til aš skapa vöru sem nżtist almenningi į mjög įžreifanlegan hįtt.

Žaš er ekki algengt, held ég, aš listamenn eša ašrir skilgreini listsköpun meš sömu hugtökum og ég nota hér fyrir ofan en ég held aš ešli sköpunarinnar er samt nógu lķk til aš lįta samlķkinguna ganga upp.

Listamenn taka žįtt ķ oršręšu sķn į milli sem snżst um aš kanna hvernig er hęgt aš nota hina żmsu listręnu mišla (t.d. tungumįliš, tónmįl, litir, lķnur, rżmi, o.s.frv.) til aš tjį sķna sżn. Žessi žįttur ķ listsköpuninni lķkist grunnrannsóknum. Góšur rithöfundur hefur t.d. lķklega gert margar tilraunir til aš lżsa sögupersónu į sannfęrandi hįtt og nżtt til žess fyrirmyndir śr listasögunni. Fęstar tilraunirnar enda ķ bókum viškomandi en eru samt sem įšur naušsynleg forsenda žess aš eitthvaš prenthęft verši til. Žennan hluta listasköpunarinnar er ekki hęgt aš meta śt frį aršsemissjónarmišum nema yfir lengri tķma. Śtkomur tilraunanna sem listamašurinn gerir skila sér kannski ekki ķ nęsta verki, og jafnvel ekki ķ žarnęsta, og kannski aldrei. En žęr hafa samt sem įšur sitt gildi vegna žess aš žęr eiga erindi ķ oršręšu listamanna og auka žar almenna žekkingu ķ nęrsamfélaginu og jafnvel vķšar.

Žegar rithöfundur skrifar bók sem į aš fara ķ sölu notar hann žį žekkingu sem hefur skapast meš ótal tilraunum til aš bśa til verk sem lķklegt er til aš seljast - eins og žegar fręšimenn framkvęma hagnżtar rannsóknir. Žį skipta markašsöflin mįli. Rithöfundurinn (eins og ašrir listamenn) žarf aš geta sett žį žekkingu sem er til stašar varšandi sköpunina ķ samhengi sem henntar almenningi. Annars skapar verkiš ekki tekjur og kostnašurinn fellur į listamanninn eša ašra.

Ķ vķsindum hefur veriš deilt um žaš hvort sé mikilvęgara meš tilliti til nżsköpunar, grunnrannsóknir eša hagnżtar rannsóknir. Į sama hįtt getum viš spurt hvort sé mikilvęgara fyrir nżsköpun ķ listum, skapandi vinnan eša framleišsla listavara? Pólana tvo skilgreina Martin & Irvine, sem ég nefndi įšur, žannig (meira um žetta hér):

  • „Science-push”: Vķsindaleg žekking skapar eftirspurn eftir nżjungum sem hęgt er aš setja į markaš.
  • „Market-pull”: Markašurinn skapar eftirspurn eftir nżjungum sem krefjast nżrrar vķsindalegrar žekkingar.

Ef „science-push” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga fyrir markaš, er rökrétt aš styrkja grunnrannsóknir sem auka vķsindaleg žekkingu óhįš vilja markašarins hverju sinni. Ef „market-pull” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga žį er rökréttara aš styrkja hagnżtar rannsóknir sem taka miš af markašsöflum hverju sinni.

Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar til aš kanna hvort nżsköpun ręšst frekar af „science-push” eša „market-pull”. Martin & Irvine fóru yfir žrjįr helstu rannsóknirnar (sem eru Project Hindsight, TRACES og Battelle rannsóknin) sem žeim var kunnugt um. Žessar rannsóknir žóttu sżna aš nżsköpun er verulega hįš grunnrannsóknum en aš žaš žarf aš rekja sögu nżjunga nokkuš langt aftur ķ tķmann til aš sżna fram į tengslin. Sem dęmi mį nefna ljósleišaratękni en žekkingarsögu hennar mį rekja aftur til rannsókna į hegšun ljóss ķ upphafi 20. aldar. Į žeim tķma hafši žekkingin lķtiš notagildi (nema žį til aš skemmta fólki eins og var gert į Heimssżningunni ķ Parķs 1889). Martin & Irvine voru hins vegar mjög dipló og įlyktušu aš bęši „science-push” og „market-pull” hefšu įhrif į nżsköpun, og žį sérstaklega samvirknin milli žessara tveggja póla.

Ef viš snśum žessu svo upp į listir mį finna mżmörg dęmi um žaš aš listsköpun hefur ekki fundiš farveg į markaši fyrr en löngu eftir aš sköpunin hafi įtt sér staš. Ég hef mikiš dįlęti į tónlist žannig aš lķtum į nokkur dęmi:

  • Vorblót Stravinsky: Žetta žekkta dans- og tónlistaverk žykir ķ dag meš merkilegustu og įhrifamestu tónverkum 20. aldar. Žegar žaš var frumsżnt ķ Parķs 1913 brutust śt óeiršir mešal įhorfenda sem móšgušust žar sem žeim fannst Stravinsky vera aš gera grķn aš sér. Tónskįldiš Puccini sagši verkiš augljóslega vera afrakstur gešveiks manns. Žaš var ekki fyrr en nokkrum įratugum sķšar, og žį ķ Bandarķkjunum, sem tónlistarunnendur byrjušu aš taka verkiš ķ sįtt.
  • Fyrsta plata David Bowie (kom fyrst śt 1969): Platan vakti litla sem enga athygli fyrr en hśn var gefin śt öšru sinni įriš 1972 og žį eftir aš Bowie var bśinn aš geta sér gott orš meš tveimur öšrum plötum. Hśn hefur s.s. aldrei veriš talin meš merkilegustu plötum Bowie en hśn nįši žó töluveršum vinsęldum 1972 og komst fljótlega ķ topp 10 į vinsęldalistum beggja vegna Atlantshafs.
  • Velvet Underground & Nico (oft kölluš „Bananaplatan”): Plata žessi er įn efa ein sś įhrifamesta rokksögunnar. Hśn seldist nįnast ekkert žegar hśn kom fyrst śt 1967. Brian Eno į aš hafa sagt um hana aš hśn seldist ķ ašeins 30.000 eintökum fyrstu įratugana eftir aš hśn kom śt, en allir žessir 30.000 stofnušu hljómsveit. Žaš var ekki fyrr en eftir 10 įr aš hśn fór aš vekja athygli og žį ašallega mešal ungra pönkara og nżbylgjusinna ķ leit aš einhverju „fersku”. Į 9. og 10. įratugnum voru fįir rokktónlistamenn sem ekki listušu plötuna mešal helstu įhrifavalda.
  • Bitches Brew - Miles Davis: Žetta tķmamótaverk hefur haft gķfurleg įhrif ekki bara į djasstónlist heldur lķka rokk og s.k. „klassķk”. Žegar verkiš kom fyrst śt 1970 voru margir innan djass-heimsins sem höfnušu verkinu og töldu žetta vera svanasöng Davis. Raunin varš önnur. Hjį Davis hófst tķmabil sem einkenndist af mikilli tilraunastarfsemi og žeir ungu tónlistarmenn sem hann fékk til lišs viš sig įttu eftir aš móta framtķš djass, popp, og rokk tónlistar: t.d. John McLaughlin, Chick Corea, Wayne Shorter, Herbie Hancock og margir fleiri.

Ķ öllum žessum tilvikum höfšu listamennirnir fengiš tękifęri til aš vinna aš sinni listsköpun įn žess aš žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ hvernig markašurinn myndi taka į móti afuršinni. Žeim var öllum hafnaš ķ fyrstu en meš tķmanum nįšu žeir eyru annarra listamanna og skapašist nż merking, nżtt tónręnt tungumįl, sem skapaši farveg fyrir mikla nżsköpun. Žaš er einmitt žetta sem listamannalaunum er ętlaš aš gera - aš gefa listamönnum tękifęri til aš vinna aš sinni sköpun óhįš žrżstingi markašsafla. Slķkt gefur kannski lķtiš af sér žegar til skamms tķma er litiš en meš tķmanum getur žaš leitt til byltinga. Og kannski žaš sem mikilvęgast er, aš fįar byltingar gerast įn slķks undanfara. Žaš mį segja aš markašurinn er kannski góšur ķ aš fylla upp ķ göt, en žaš er óheft listsköpun og grunnrannsóknir sem bśa til götin.

Listamannalaun, eins og styrkir til grunnrannsókna, eru ętluš aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun įn markašsžrżstings. Hins vegar hefur gagnrżni beinst gegn žvķ aš tiltekinn hópur fįi opinbert fé fyrir aš gera žaš sem ętlast er til af žeim. En, žaš er eins og ég sagši įšur, listamannalaun eru einmitt ętluš aš veita listamönnum tękifęri til aš gera annaš en žaš sem vanalega er ętlast af žeim. Žessi gagnrżni er žvķ į röngum forsendum. Tónlistarmašurinn Ingó vešurguš komst kannski nęst žvķ sem mįliš ętti raunverulega aš snśast um žegar hann spurši af hverju skattfé hans ętti aš fara ķ aš kosta listsköpun sem ašeins 30 manns myndu njóta? Žarna er eins og meš Velvet Underground į sķnum tķma, ef žetta eru réttu 30 manns žį gęti žaš breytt heiminum til hins betra.

En žaš eru ekki bara žeir sem gagnrżna listamannalaun sem hafa fariš į mis viš kjarna mįlsins. Agnar Kr. Žorsteinsson, blašamašur į Stundinni, gagnrżndi töframanninn Einar Mikael Sverrisson fyrir aš vera mótfallinn listamannalaunum žegar Einar Mikael žįši sjįlfur atvinnusköpunarstyrk frį Nżsköpunarmišstöš Ķslands. Listamannalaun og atvinnusköpunarstyrkir eru gjörólķkir og mį segja aš žeim er ętlaš hvor um sig aš styšja viš žessa andstęšu póla nżsköpunarferlisins, sem ég nefndi įšur. Mešan listamannalaun eru ętluš aš styšja viš óhefta listsköpun eru atvinnusköpunarstyrkir ętlašir aš styrkja markašsvęšingu góšra hugmynda, sem geta įtt rętur ķ listsköpun eša grunnrannsóknum. Ef viš göngum śt frį žvķ aš tilgangur listamannalauna sé eins og ég hef sagt, žį er engin mótsögn ķ žvķ aš vera į móti listamannalaunum en žiggja atvinnusköpunarstyrk. Blašamašur Stundarinnar viršist ekki įtta sig į žessu.

Žetta er furšuleg staša žegar hvorki žeir sem eru meš né žeir sem eru į móti listamannalaunum įtta sig į hlutverki žeirra. Öll gagnrżnin umręša, bęši meš og į móti, viršist oršin svolķtiš marklaus.

 


Viš erum vķst ekki margir framtķšarfręšingarnir hér į landi...

backtofutureĘtli ég komi ekki fyrst upp žegar gśglaš er eftir ķslenskum framtķšarfręšingi. Ķ tilefni dagsins var ég ķ vištali um framtķšarfręši og framtķšina ķ Vķšsjį į Rįs 1.


mbl.is Back to the Future dagurinn ķ dag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvašan kemur oršiš "hönnun"?

Ólafur var … hagur og sjónhannarr um smķšir allar

frumhonnudirOršiš hönnun er tiltölulega nżtt ķ ķslenskri tungu, sem kemur į óvart žvķ žaš er eitthvaš svo ķslenskt viš žaš. Ég er bśinn aš vera aš kanna uppruna žess undanfariš ķ tengslum viš undirbśning erindis sem ég verš meš ķ Minneapolis ķ nęstu viku į žingi ķslendingafélaga Noršur Amerķku. Ég leitaši vķša og hafši samband viš żmsa ašila sem eru fróšari en ég bęši um hönnun og ķslenska tungu en fékk frekar óljós svör um óstašfestar tilvķsanir ķ fornrit, dvergasögur og fleira. Nś ķ morgun höfum viš hjónin (Hlķn er safnafręšingur žannig aš hśn hefur ekki sķšur įhuga į žessu) veriš aš skoša žetta og teljum okkur vera nokkurn veginn bśin aš rekja žessa įhugaverša sögu um tilurš oršsins hönnun.

Fyrsta dęmiš um oršiš hönnun sem ég finn į prenti er ķ Žjóšviljanum 23. október, 1957 žar sem sagt er frį nżśtkomnu 4. tbl. Išnašarmįls.* Mešal greina er ein sem ber titilinn Vöruval og hönnun (af enska oršinu design).** Žaš aš tekiš er fram aš oršiš sé žżšing į enska oršinu design gefur til kynna aš hér sé um nżyrši aš ręša. Seinna er oršiš hönnun notaš vķša ķ alfręšibókum AB śtgįfunnar sem komu śt snemma og um mišjan 7da įratuginn. Į 8da įratugnum er oršiš komiš ķ almenna notkun og ķ žeirri merkingu sem žaš hefur ķ dag.

Žetta er allt mjög fróšlegt en segir mér ekkert um oršsifjarnar sem ég var sérstaklega forvitinn um. Ég spurši móšur mķna śt ķ oršiš (hśn er fędd 1939). Hśn sagši, „Žegar viš tölušum um hönnun žį vorum viš alltaf aš tala um eitthvaš danskt.” En ķslenska oršiš hönnun į ekkert skylt viš dönsku oršin design eša formgivning, sem Snara.is segir mér aš sé rétt žżšing į oršinu. Žetta sagši mér žvķ ekki neitt.

Ég hafši samband viš Ķslenska mįlstöš. Žau gįtu ekki sagt mér meira en ég vissi žegar um hvenęr oršiš birtist fyrst į prenti.

Fólk į Hönnunarsafninu hélt žvķ fram aš oršiš vęri skylt hannarr sem hafši birst ķ einhverju ķslensku fornriti, en hafši annars ekki miklu viš aš bęta.

Ég fór žį aš kanna žessa tengingu viš fornritin og leitaši hįtt og lįtt aš oršinu hannarr. Hér er žaš sem ég fann.

Vestur-Ķslendingurinn Pįll Bjarnason skrifaši grein ķ Tķmarit Žjóšręknisfélags Ķslendinga 1929 žar sem hann gagnrżnir żmsar rangfęrslur ķ oršakveri sem Finnur Jónsson, prófessor, hafši ritaš (sjį įhugaverša umfjöllun um Pįl hér). Žar leišréttir hann m.a. eftirfarandi fullyršingu Finns um oršiš hannyršir (sjį bls. 92):
„hannyršir, lķklegt er aš hann sé stofn oršsins hannarr um menn, er voru listamenn (-konur) til vinnu”
Pįll bendir į aš oršiš hannarr er lżsingarorš en ekki nafnorš eins og Finnur heldur fram. Af lżsingaroršinu er myndaš nafnoršiš hannerš. Žetta ummyndast svo ķ oršiš sem viš žekkjum ķ dag, hannyrš.

Ķ fylgiriti meš Įrbók Hįskóla Ķslands 1922-23 er texti Völuspįr birtur eins og hann er ķ Konungsbók. Meš fylgja skżringar og segir um 11. vķsu:
„Hanarr = hannarr, hagur (smbr. sjónhannarr, hannerš, hannyrš), bendir til smķšaķžróttar dverga”

Ķ Heimskringu segir m.a. um Ólaf Haraldsson Noregskonung:
„Ólafur var … hagur og sjónhannarr um smķšir allar, hvort sem hann gerši eša ašrir menn.”

Og žetta viršist vera elsta ķslenska heimildin ķ žessari sögu um tilurš oršsins hönnun ef frį eru taldar sögur um dverga, dvergleikni, og dverganöfn sem oršiš er endanlega rakiš til (sbr. dverganafniš Hanarr).

Žarna er žetta žį komiš. Oršiš hönnun kemur af lżsingaroršinu hannar(r), sem merkir sį sem er duglegur eša listfengur. Žetta er nokkuš įhugavert žvķ žarna viršist vera aš įšur en oršiš hönnun veršur til er ekkert orš į ķslensku yfir žetta ferli sem hönnun er skv. okkar skilningi ķ dag. Góš hönnun var žvķ ekki ferli sem viš gįtum lżst en žś žekktir hana žegar žś sįst hana, ž.e. ef žś varst nęgilega sjónhannarr.

*(višbętt: 11.05.2015) Hilmar Žór Björnsson, arkitekt fékk leyfi til aš endurbirta žessa grein į vefnum Arkitektśr, skipulag og stašarprżši. Ķ umręšum žar bendir Siguršur St. Arnalds į grein sem birtist ķ DV 24. september, 1994, į bls. 16 undir yfirskriftinni Sögur af nżyršum: Aš hanna. Žar er stašfest aš fyrirmynd aš oršinu "hönnun" megi rekja til rótar oršsins "hannarr" en nefnt annaš samróta sem ég hef ekki rekist į, "hanžón", sem ég kķki kannski betur į viš tękifęri.

**(višbętt: 11.05.2015) Ég hef nś lesiš umrędda grein. Žar er mjög augljóst aš veriš er aš kynna nżyrši til sögunnar - gerš ķtarlega grein fyrir merkingu hugtaksins og hlišstęšu ķ ensku. Hins vegar er ekkert sagt um hvernig hugtakiš hefur veriš bśiš til. Lķklega er eins og Anna Rögnvaldsdóttir segir ķ ummęlum fyrir nešan aš oršiš hafi veriš bśiš til af ķšorša- eša nżyršanefnd.


HĶ mešal bestu hįskóla ķ heimi? Fer eftir žvķ hvernig žś skilgreinir "bestur"...

first_placeEinar Steingrķmsson segir ķ frétt į Vķsi.is aš staša Hįskóla Ķslands ķ alžjóšlegu samhengi sé ekki nęrri eins góš og Kristķn Ingólfsdóttir, rektor, vill meina. Kristķn hafši bent į aš HĶ vęri mešal 300 bestu hįskóla ķ heimi. Žetta er rétt samkvęmt lista Times Higher Education (THE) en Einar bendir į aš žaš eru ašrir listar žar sem HĶ nęr ekki hįtt į eša jafnvel ekki neitt. "Villandi mįlflutningur af žessu tagi, žar sem valin eru gögn sem henta mįlstaš manns, eru óbošleg fyrir forystu hįskóla meš sjįlfsviršingu.”, segir Einar. Hann lętur žó ósagt hver munurinn į žessum listum er og mį segja aš žaš sé ekki sķšur villandi mįlflutningur en hann sakar rektor um. Listarnir sem Einar bendir į eru:
 - US News & World Report
 - Shanghai listinn, sem heitir nś ARWU
 - QS, sem heitir nś CWUR

Fyrst er aš śtiloka žaš sem hreinlega į ekki viš. Ķsland er ekki meš ķ US News & World Report könnuninni. Aš nefna hann er eins og aš dęmi mig hęfileikalausan vegna žess aš ég vann ekki Ķsland got talent. Ég var ekki skrįšur ķ keppnina žannig aš viš munum aldrei vita ķ hvaša sęti ég hefši lent. Sama į viš um stöšu HĶ į US News & World Report listanum.

Shanghai listinn er oft sagšur vera mjög virtur og marktękur. Raunin er aš hann er mjög dśbķus - svo mikiš svo aš stašiš hefur til aš endurskipuleggja hann frį grunni ķ mörg įr en žaš hefur af einhverjum įstęšum ekki gerst. Persónulega held ég aš eina įstęšan fyrir žvķ aš hann hefur veriš notašur er aš hann var lengi vel sį eini sem hęgt var aš komast ķ į netinu įn žess aš greiša fyrir. Einn helsti žįtturinn ķ Shanghai męlingunum er fjöldi Nóbels og Fields veršlaunahafa mešal fyrrum nemenda og prófessora. Hvaš žaš į aš segja mér um gęši hįskóla veit ég ekki en er kannski heillandi fyrir suma tilvonandi nemendur. Engin tilraun er gerš til aš meta gęši kennslu ķ viškomandi hįskólum.

QS listinn er mjög svipašur Shanghai listanum. Žar er lķka lögš mikil įhersla į fjölda veršlauna sem fólk tengt skólum hefur unniš til. Eins og Shanghai listinn er engin tilraun gerš til aš meta gęši kennslu. Eitt matsatrišiš, sem vegur ekki minna en 25%, er fjöldi fyrrum nemenda sem hafa stżrt stóru alžjóšlegu fyrirtęki. Ętli fangarnir į Kvķabryggju styrki stöšu HĶ į listanum? Hvaš žetta hefur meš gęši hįskóla aš gera veit ég ekki. Eitt sem QS gerir sem gerir hann sérstakan er aš kanna višhorf vinnuveitenda til hįskóla, sem er kannski įhugavert fyrir tilvonandi nemendur en segir lķtiš um gęši śt af fyrir sig.

THE listinn er sį eini af žessum sem eru nefndir sem raunverulega reynir aš meta gęši kennslu og nįms. Nįmsumhverfi vegur 30% og er reiknaš śt frį fjölbreyttum gögnum sem er aflaš meš żmsum hętti - mešal annars könnun sem nęr til um 10.000 fręšimanna um allan heim.

Hįskólar eru margslungnar stofnanir sem er ętlaš aš vera margt ķ senn: nįmsvettvangar, rannsóknarmišstöšvar, mišstöšvar žekkingarmišlunar, og margt fleira. Žaš er ekki lķtiš mįl aš meta gęši žeirra og sennilega engin kvarši sem nęr yfir allt. En žegar veriš er aš meta stöšu tiltekinna stofnana śt frį žeim listum sem eru til er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš er veriš aš męla. Ķ stefnumótun HĶ 2006, žar sem mešal annars var stefnt aš žvķ aš stofnunin yrši mešal 100 bestu hįskóla ķ heimi, var lögš mikil įhersla į hlutverk stofnunarinnar gagnvart ķslensku samfélagi. Fręšsluhlutverk stofnunarinnar var haft aš leišarljósi og žvķ er ešlilegast aš meta įrangur ķ samręmi viš žaš. THE listinn er sį eini af žeim sem nefndir eru sem er marktękur į žvķ sviši. Aš draga hina inn ķ umręšuna er frekar villandi.

 


Hvaš hefur fręšasamfélagiš um mįlefni framhaldsskóla aš segja?

HvitbokĮ vef MenntaMišju birtist ķ dag brot śr umręšu fręšimanna um Hvķtbók um umbętur ķ menntun og mįlefni framhaldsskóla sem hefur fariš fram innan Menntavķsindasvišs HĶ sķšustu vikur. Žetta er mjög įhugavert og žarft innlegg ķ žessa umręšu. Mešal žess sem žar kemur fram:

Gestur Gušmundsson: "Į bak viš stefnumišiš um 'fleiri nįmslok į tilsettum tķma' bśa vissulega réttmętar įhyggjur af žeim fjölmörgu ķslensku framhaldsskólanemum sem 'finna sig ekki' ķ nįminu, og hvķtbókin tekur réttilega undir įbendingar um ašgeršir sem greina slķkan vanda snemma og taka į honum. En oft eru réttustu ašgerširnar aš nemendur taki sér hlé frį nįmi og endurheimti įhuga og nįmshvata viš annaš en venjulegt framhaldsskólanįm."

Helgi Skśli Kjartansson: "Śr žvķ svona margir ljśka stśdentsprófi, žį er minni sérhęfing fólgin ķ žess hįttar nįmi, minna val eša įkvöršun aš leggja śt ķ žaš og markmiš žess óhjįkvęmilega almennari. Žess vegna er ešlilegt aš stytta nįmiš svo aš nemendur fįi į ešlilegum aldri aš taka raunverulegar įkvaršanir um markmiš sķn ķ nįmi og framtķšarstarfi."

Atli Haršarson: "Gestur bendir réttilega į (ķ grein į bls. 23 ķ Fréttablašinu 3. jślķ 2014) aš munurinn į skólagöngu ungmenna hér į landi og ķ Danmörku er mun minni en ętla mętti af yfirlżsingum žeirra sem hafa stór orš uppi um brottfalliš hér į landi. Veruleikinn er sį (skv. Education at a Glance 2014, bls. 313) aš hér į landi var fremur hįtt hlutfall fólks į aldrinum 15 til 19 įra ķ skóla įriš 2012 eša 88%. Į hinum Noršurlöndunum var hlutfalliš 86% til 87% og mešaltališ fyrir OECD var 84%. Žessar nżjustu samanburšartölur um skólasókn benda žvķ ekki til aš ķslensk ungmenni flżji framhaldsskólana ķ meira męli en gerist og gengur ķ öšrum OECD löndum.
Ekki er nóg meš aš skólasókn hér sé meš meira móti heldur var śtskriftarhlutfall lķka hįtt įriš 2012 eša 95% (Education at a Glance 2014, bls. 67). Į hinum Noršurlöndunum var žaš į bilinu 77% til 93% og mešaltališ fyrir OECD var 84%."

Greinin ķ heild er hér


mbl.is 17 įra meš rįšstefnu ķ Hörpu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fylgstu meš framtķšinni - viš vitum meira en margir halda

kettering_tomorrow
Į rįšstefnu Heimilis & skóla sķšasta föstudag var sagt ķ einu erindi um upplżsingatękni ķ skólastarfi aš viš vitum ekki hvaša tęknibreytingar eru framundan. Reyndar er žaš svo aš viš vitum töluvert um framtķšina og hvernig tękni mun žróast į nęstu 5-10 įrum og jafnvel lengur. Sjįlfakandi bķlar munu koma į markaš į nęstu 5 įrum eša svo og hafa töluverš įhrif į samfélagmynstur. Reiknigeta tölvutękni mun stóraukast į nęstu įrum. Snjalltęki verša sķfellt ósżnilegri - fyrst meš tilkomu ķklęšanlegrar tękni į borš viš snjallśr og snjallgleraugu og til lengri tķma litiš mį gera rįš fyrir aš tękni verši jafnvel ķgrędd. Vélmenni af żmsum geršum munu ķ auknu męli sinna störfum sem nś eru ķ höndum okkar mannana og verša jafnvel sjįlfsögš hjįlpartęki ķ nįmsumhverfi.

Hvernig vitum viš žetta? Žaš er sérstaklega žrennt sem gefur sterkar vķsbendingar um hvers sé aš vęnta ķ framtķšinni:
  1. Įherslur ašila sem veita styrki til tęknižróunar og verkefni sem tęknifyrirtęki, verkfręšingar og tölvufręšingar eru aš fįst viš hverju sinni.
  2. Neysluvenjur og vilji neytenda.
  3. Skapandi hugmyndir um mögulega tęknižróun sem birtist ķ myndlist, kvikmyndum, skįldsögum og žess hįttar.
Framtķšarfręšingar nota żmsar misflóknar ašferšir til aš meta upplżsingar sem žessar į kerfisbundinn hįtt og gera sér grein fyrir lķklegri žróun til langs tķma. Flestar eru žessar ašferšir mjög sérhęfšar og nišurstöšur ekki endilega į žannig formi aš žęr gagnast hinum almenna tękninotanda. Hins vegar geta žeir sem hafa įhuga nįlgast töluvert af ašgengilegum upplżsingum sem gefa nokkuš raunhęfa mynd af žvķ sem er aš vęnta. Mį t.d. nefna:
  • Kurzweilai.net: Žetta er vefur Ray Kurzweil sem er lķklega meš žekktustu framtķšarfręšingum heims um žessar mundir. Kurzweil er meš öflugt liš sem fęst viš aš greina upplżsingar um tęknižróun og eru margar nišurstöšur settar fram į ašgengilegu formi į žessum vef.
  • Sutura.io: Žetta er tiltölulega nżr vefur žar sem hęgt er aš nįlgast vikuleg yfirlit yfir fréttnęma višburši śr heimi tękni, vķsinda og fleira. Ég er ekki viss hver stendur į bak viš žennan vef en held aš žaš sé einn Alex Klokus, frumkvöšull sem starfar ķ New York borg. Žessi vikulegu yfirlit hófu aš birtast fyrir nokkru į Futurology žręšinum į samfélagsvefnum Reddit en aušveldara er aš nįlgast nż og eldri yfirlit į žessum vef.
  • TED: Žennan vef žekkja lķklega margir. TED stendur fyrir “Technology, Entertainment, Design” en efni sem kynnt er į margfręgum TED rįšstefnum nęr yfir töluvert breišara sviš en titillinn gefur til kynna. Mörg TED erindi fjalla um žaš nżjasta sem er aš gerast ķ heimi vķsinda og tękni og hvaša įhrif tękni- og vķsindaleg žróun getur haft į samfélag og umhverfi til skemmri og lengri tķma litiš.
  • Omni Reboot: Omni Reboot er tilraun til aš endurlķfga hiš merka tķmarit Omni sem var gefiš śt į įrunum 1978-1995. Tķmaritiš žótti sérstakt fyrir įhugaverša blöndu efnis śr heimi vķsinda og vķsindaskįldskapar. Framtķšarmišašur vķsindaskįldskapur er ekki sķšur gagnleg upplżsingaaušlind fyrir framtķšarfręšinga en vķsindin sjįlf vegna žess aš žar eru oft settar fram hugmyndir um mögulega framtķš į įhrifarķkan og lifandi hįtt. Mörg dęmi eru um žaš aš tękninżjung eigi rętur aš rekja til žess aš einhver meš tęknižekkingu heillašist af möguleikum sem lżstir voru ķ vķsindaskįldsögu eša kvikmynd. Fyrsti farsķminn er eitt žekktasta dęmiš um slķkt. Martin Cooper, sem stżrši žróun farsķmans, hefur margoft sagt frį žvķ aš hann sótti innblįstur ķ upphaflegu Star Trek žįttaröšina.

Žaš eru til ótal fleiri vefir og upplżsingaveitur žar sem hęgt er aš kynna sér hvernig tękni mun lķklega žróast ķ framtķšinni og ég vona aš sumir leiti žį uppi eftir aš hafa fengiš smį nasasjón af žvķ sem er ķ boši. Aušvitaš er alltaf möguleiki aš hlutirnar fara į annan veg en viš höldum en žrįtt fyrir žaš er sumt svo örugglega fyrirsjįanlegt aš vert er aš taka tillit til žess strax. Hvaš eru t.d. margir skólar sem hafa žegar hugaš aš žvķ hvaša įhrif snjallśr (sem ég hef heyrt aš séu žegar farin aš sjįst ķ ķslenskum skólum) og snjallgleraugu munu hafa į skólastarf? Hvaš eru margir skólar sem nota vélmennatękni ķ nįmsumhverfinu, žó ekki vęri nema aš hafa Roomba ryksugu į stašnum? Žeir sem hafa kynnt sér tęknižróun vita aš žetta eru allt tękninżjungar sem eru ašgengilegar nśžegar og munu hafa įhrif į nįm og kennslu ķ nįlęgri framtķš. Hvenęr er rétti tķminn til aš huga aš žeim fyrir alvöru?


Er žetta snišugt? Um PISA nišurstöšur einstakra skóla

Af žessum įstęšum er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn eru skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar.  
 

Pisa_OECD_tower

PISA könnunin er gerš til aš meta stöšu menntakerfis, ekki einstakra skóla eša einstakra nemenda. Mikill tķmi, vinna og prófanir hafa fariš ķ aš tryggja aš könnunin męli žaš sem henni er ętlaš aš męla. PISA könnunin er žvķ mjög sérhęft męlitęki sem er ętlaš aš skila nįkvęmum nišurstöšum um eitthvaš tiltekiš. Žegar viš notum męlitęki sem ętluš eru ķ eitt til aš įlykta um annaš, jafnvel eitthvaš sem okkur finnst vera nįskylt, verša śtkomur ónįkvęmar, og ķ versta falli fullkomlega ómarktękar.
 
Tökum dęmi sem flestir ęttu aš kannast viš: segjum aš viš séum aš hengja mynd į vegg og okkur er mikiš ķ mun aš hafa hana mjög beina. Viš getum notaš żmsar ašferšir til aš miša śt hvernig best er aš hengja hana. Viš gętum t.d. notaš mįlband til aš męla śt tvo punkta frį gólfi eša lofti til aš nota til višmišunar. En žegar viš stillum myndina af samkvęmt męlingum okkar kemur ķ ljós aš hśn virkar skökk. Męlitękiš sem viš höfum notaš tekur ekki tillit til žess aš loft eša gólf eru kannski örlķtiš skökk. Skekkjan hefur įhrif į myndina žannig aš žessi smįvęgilegi halli, sem viš tökum yfirleitt ekki eftir, veršur óbęrilega truflandi. Hins vegar ef viš notum hallamįl, verkfęri sem er sérhannaš til žessa verks, žį erum viš laus viš skekkjuna. Žaš er eins meš aš nota PISA nišurstöšur ķ eitthvaš annaš en žeim er ętlaš - hętta er į aš smįvęgilegar skekkjur verši svo żktar aš śtkoman verši meš öllu ómarktęk.
 
Įreišanleiki PISA könnunarinnar felst ķ ašferšafręšinni sem hśn byggist į, sem hefur veriš mjög vandlega žróuš til aš tryggja aš nišurstöšur eru ķ samręmi viš markmiš könnunarinnar. Hönnušir könnunarinnar žurfa aš hafa żmislegt ķ huga, en sérstaklega aš męlitękin sem žeir eru aš bśa til samręmast ekki endilega nįmi žįtttakenda. Žegar nemendur taka hefšbundin próf žį hafa žeir venjulega fariš saman ķ gegnum um nįm žar sem efniš hefur veriš kynnt og kennt į tiltekinn hįtt. Žį mį gera rįš fyrir aš hęgt sé aš spyrja spurninga ķ samręmi viš kennsluna sem allir nemendur skilja og įtta sig į hvaš er veriš aš spyrja og hvernig eigi aš leysa verkefniš.
 
Ķ PISA er fjöldi nemenda frį ólķkum skólum og löndum sem hafa fengiš ólķka kennslu sem eiga aš taka žįtt ķ stašlašri könnun sem skilar samanburšarhęfum nišurstöšum. Ef prófaš vęri meš hefšbundnum hętti ķ PISA könnuninni vęri nįnast ógerlegt aš semja spurningar sem vęru svo almennar aš allir žįtttakendur, sama hvers konar kennslu žeir hafa fengiš eša hver žeirra nįmsreynsla er, standi jafnt aš vķgi. Žį vęru skekkjurnar žaš verulegar vegna óskyldra žįtta aš nišurstöšur vęru ómarktękar.
 
Til aš minnka įhrif fyrirsjįanlegra skekkja ķ PISA er notast viš 13 ólķk prófhefti sem eru dreifš handahófskennt į žįtttakendur. Žį mį gera rįš fyrir aš žegar nišurstöšur stórra hópa eru skošašar žį dreifast smįvęgilegar skekkjur į fjölda žįtttakenda og verša fyrir vikiš óverulegar (byggist į tölfręši lögmįlinu the law of large numbers). Hins vegar ef nišurstöšur lķtilla hópa eru skošašar geta skekkjur oršiš mjög żktar.
 
Segjum aš ķ einum ķslenskum skóla voru 15 nemendur sem tóku žįtt ķ PISA. Tilviljun réši žvķ aš helmingur nemendana fengu sama prófhefti og aš žetta tiltekna prófhefti reyndist mjög erfitt fyrir ķslensku nemendurna aš skilja. Žeir voru ekki vissir hvert verkefniš var sem žeir įttu aš leysa vegna žess aš oršalagiš var framandi af einhverjum įstęšum (žetta er żkt dęmi og ekki lķklegt aš slķkt gerist ķ raun). Žegar nišurstöšur frį žessum tiltekna skóla vęru skošašar gęti śtkoman veriš mjög slök. Žaš er ekki vegna žess aš nemendurnir kunnu ekki aš leysa verkefnin sem voru lögš fyrir, heldur aš stór hluti žeirra skildu ekki spurningarnar. Hins vegar, ef viš skošum landiš ķ heild žį verša žessir 7,5 nemendur sem fengu óskiljanlegt próf svo lķtill hluti af heildinni aš žeir hafa ekki teljandi įhrif į lokanišurstöšur.
 
Žaš er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn séu skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar. Žetta er ekki lagalegt mįl, ekki pólitķskt eša einfalt įlitamįl sem stofnanir samfélagsins geta skoriš śr um - žetta er ašferšafręšilegt mįl og śrskuršur dóms breytir žvķ ekki aš žaš er ašferšafręšilega varhugavert aš birta PISA nišurstöšur meš žeim hętti sem Reykjavķkurborg hefur veriš gert aš gera.

mbl.is Borgaskóli stóš sig best ķ PISA
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband