Žaš veršur ekki kennaraskortur ķ framtķšinni. En veršum viš sįtt viš kennara framtķšarinnar?

1963-jetsons-schoolĶ fréttum ķ morgun (30. maķ) hefur veriš sagt frį erindi sem Stefįn Hrafn Jónsson flutti nżlega į rįšstefnu um ķslenska žjóšfélagsfręši į Akureyri. Ķ erindinu sagši Stefįn Hrafn frį könnun sem hann hefur gert į samsetningu kennarastéttar ķ nśtķš og framtķš. Nišurstaša hans er aš mikil fękkun verši ķ kennarastétt į nęstu 15 įrum, eša allt aš 60%. Žetta er vissulega įhyggjuefni ef rétt reynist. Hins vegar er eitt og annaš aš athuga viš umfjöllunina sem hefur spunnist um žessa könnun Stefįns Hrafns. Sżnist mér žaš vera ašallega vegna óvissu um hvaš megi lesa ķ gögn og upplżsingar um framtķš. Vert er aš taka fram aš ég hlżddi ekki į erindi Stefįns Hrafns og hef ekki fundiš neinar ķtarlegar upplżsingar um könnunina į netinu. Ég reiši mig žvķ alfariš į umfjöllun fjölmišla og įgripiš sem birtist ķ rįšstefnuritinu.

Žaš fyrsta sem žarf aš hafa ķ huga er aš frį nśtķmanum séš er engin ein framtķš heldur ótal mögulegar framtķšir. Žetta er grundvallaratriši ķ framtķšafręšum. Möguleikinn er alltaf fyrir hendi aš eitthvaš ófyrirséš geti gerst į nęstu 15 įrum sem gjörbreytir framtķšarsżninni sem sett er fram (og ég geri rįš fyrir aš ķ žessu tilviki sé einmitt vonin aš svo verši). Fullyršingar um framtķšina eru ętlašar aš varpa ljósi į ašstęšur og ašgeršir sem leiša til tiltekinnar framtķšarsżnar en ekki endilega aš lżsa stašreyndum um óoršna hluti. Žaš er einfaldlega ekki hęgt, mešal annars vegna žess, eins og kollegi minn John Moravec er vanur aš segja, "We cannot know the future because none of us has been there." Žess vegna setja framtķšafręšingar oftast fram margar mögulegar framtķšasżnir saman til aš benda į og undirstrika žį möguleika sem eru fyrir hendi.

Ég get ekki séš betur en aš Stefįn Hrafn hafi sett fram ašeins eina mögulega framtķš og aš hśn byggist aš mestu į ašstęšum eins og žęr eru ķ dag. Žaš er aš segja aš nišurstaša hans er lżsing į įstandi sem gęti skapast verši ekkert gert til aš breyta nśverandi įstandi. Lķkurnar į aš žetta verši aš veruleika eru mjög litlar af žeirri einföldu įstęšu aš viš getum ekki veriš įn žess starfsafls sem kennarar eru. Viš munum finna leiš til aš koma ķ veg fyrir kennaraskort. Hvernig žaš veršur gert… Žaš er stóra spurningin.

Eitt sem žarf aš hafa ķ huga žegar hugsaš er um framtķš kennara er aš starfiš er mjög breytilegt og hefur alltaf veriš žaš. Kennari dagsins ķ dag er ekki sami starfskraftur og kennari var fyrir 20-30 įrum. Nįmskröfur hafa breyst, hęfniskröfur hafa breyst, reglukerfi hefur breyst, og margt fleira. Žaš er žvķ fyrirsjįanlegt aš starfiš sem viš titlum "kennari" eftir 15 įr verši nokkuš ólķkt žvķ sem er ķ dag. Hvernig sem starfiš žróast žį tel ég nokkuš öruggt aš viš veršum meš žį kennara sem žarf til aš manna žęr stöšur sem žarf. Žaš er hins vegar óljósara hvaš žessir "kennarar" verša. Ķ versta falli veršur bśiš aš lękka menntunar- og hęfniskröfur til aš gera žį aš kennurum sem hefšu ekki fullréttindi ķ dag. Ég vona aš viš veljum ekki aš fara žį leiš žvķ žetta er okkar val.

Kannanir eins og sś sem Stefįn Hrafn hefur gert eru mjög gagnlegar. Žęr hjįlpa okkur aš įtta okkur į žvķ įstandi sem er til stašar og hvaš žaš getur leitt af sér žegar til lengri tķma er litiš. Žvķ lengra sem viš horfum fram ķ tķmann žeim mun meira svigrśm gefum viš okkur til aš vinna markvisst aš žvķ aš skapa žį framtķš sem viš viljum. Ég held aš flestir geti veriš sammįla um aš viš viljum hafa vel menntaša og hugmyndarķka kennara ķ skólum okkar eftir 20 įr. Žaš eru til margar leišir til aš tryggja aš svo verši. Sumar eru vel žekktar og sannreyndar. Sumar eru tiltölulega aušveldar en flestar lķklega nokkuš erfišar. Nś er spurningin, hvaš erum viš tilbśin aš leggja ķ žetta verkefni og hvaš teljum viš vera įsęttanlega śtkomu? Höfum lķka ķ huga aš tķminn flżgur hratt. Žessir kennarar framtķšarinnar sem viš erum aš tala um voru aš hefja sķna skólagöngu og viš hljótum aš gera rįš fyrir aš hugmyndir žeirra um framtķšina mótast aš einhverju leyti af fenginni reynslu. Ef svo fer aš viš klśšrum okkar mįlum žį eru merki um žau klśšur sennilega greinanleg nś žegar.


Listamannalaun og gildi óheftrar sköpunar

seurat_childŽessi umręša um listamannalaun sem sprettur nś upp į hverju įri veldur mér miklum įhyggjum. Ašallega er žaš vegna žess aš margir žeir sem tjį sig um žau (jafnvel listamenn sjįlfir og žeir sem hafa įkvöršunarvald į žessu sviši) viršast misskilja tilgang žeirra, eša vilja ala į misskilningi mešal almennings. Misskilningurinn felst fyrst og fremst ķ žvķ aš lķta į (eša skilgreina) alla framleišslu listamanna sem markašsvöru og aš gildi framleišslunnar er aš öllu leyti hįš móttöku markašarins. Ef žetta er raunin žį meikar alveg sens aš velta fyrir sér hvort rétt sé aš halda einhverjum uppi mešan hann framleišir eitthvaš sem fęr kannski ekki góšar móttökur į opnum markaši. En ég held aš žetta sé ekki rétt. Hlutverk listamannalauna, eins og hlutverk margra styrkja til vķsindalegra rannsókna, er einmitt aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun óhįš žrżstingi frį markašsöflum hverju sinni. Rökin fyrir žvķ aš samfélagiš skuli kosta svona vinnu er aš slķkt getur (og gerir oft) leitt til jįkvęšra breytinga og nżsköpun yfir lengri tķma.

Ég žekki įgętlega til ķ heimi listsköpunar žar sem allir ķ minni fjölskyldu (fyrir utan mig) eru menntašir ķ og starfa viš listsköpun. Hins vegar žekki ég betur til ķ heimi rannsókna og fręšimennsku, žar sem ég starfa. Žannig aš žó svo aš umręšan snśist um listsköpun ętla ég aš leyfa mér aš śtskżra mitt sjónarhorn į žessum mįlum śt frį rannsóknum og fręšistörfum meš smį listaķvafi. Aš mķnu mati er ekki langt į milli žessara tveggja heima (sjį meira um žaš hér). Bęši listamenn og fręšimenn hafa žaš aš markmiši aš skapa nżja merkingu og žekkingu til aš lżsa umhverfina sem viš upplifum dags daglega. Žeir gera žaš bara hver į sinn hįtt. Žaš sem į eftir kemur byggir aš miklu leyti į rannsóknum Marin & Irvine (1984), sem mér finnst vera ein besta og hlutlausasta framsetning og greining į mįlinu.

Spurningin sem um ręšir er žessi: Hvort gagnast samfélaginu mest, aš setja opinbert fé ķ grunnrannsóknir („pure research”) eša hagnżtar rannsóknir („applied research”)? Grunnrannsóknir eru žęr sem eru unnar fyrst og fremst til aš svala forvitni og žekkingaržörf fręšimanna. Grunnrannsóknir snśast gjarnan um žaš aš skapa eša styrkja fręšilegar kenningar įn sérstaks tillits til žess hvort žęr leiši til afurša eša žjónustu sem nżtist almenningi. Hagnżtar rannsóknir snśast hins vegar um žaš aš skapa afuršir eša žjónustu į grundvelli fręšilegrar žekkingar sem nżtist samfélaginu og taka žvķ tillit til markašsafla. Sem dęmi um žetta tvennt:

  • Grunnrannsóknir: Klassķska dęmiš um grunnrannsóknir er afstęšiskenning Einsteins. Į sķnum tķma hafši afstęšiskenningin vissulega mikil įhrif į heimsmyndina en hafši lķtiš sem ekkert aušsjįanlegt notagildi meš tilliti til daglegs lķfs almennings.
  • Hagnżtar rannsóknir: Eitt skżrasta dęmiš um hagnżtar rannsóknir eru lyfjaprófanir. Žar er markmišiš aš nota vķsindi til aš skapa vöru sem nżtist almenningi į mjög įžreifanlegan hįtt.

Žaš er ekki algengt, held ég, aš listamenn eša ašrir skilgreini listsköpun meš sömu hugtökum og ég nota hér fyrir ofan en ég held aš ešli sköpunarinnar er samt nógu lķk til aš lįta samlķkinguna ganga upp.

Listamenn taka žįtt ķ oršręšu sķn į milli sem snżst um aš kanna hvernig er hęgt aš nota hina żmsu listręnu mišla (t.d. tungumįliš, tónmįl, litir, lķnur, rżmi, o.s.frv.) til aš tjį sķna sżn. Žessi žįttur ķ listsköpuninni lķkist grunnrannsóknum. Góšur rithöfundur hefur t.d. lķklega gert margar tilraunir til aš lżsa sögupersónu į sannfęrandi hįtt og nżtt til žess fyrirmyndir śr listasögunni. Fęstar tilraunirnar enda ķ bókum viškomandi en eru samt sem įšur naušsynleg forsenda žess aš eitthvaš prenthęft verši til. Žennan hluta listasköpunarinnar er ekki hęgt aš meta śt frį aršsemissjónarmišum nema yfir lengri tķma. Śtkomur tilraunanna sem listamašurinn gerir skila sér kannski ekki ķ nęsta verki, og jafnvel ekki ķ žarnęsta, og kannski aldrei. En žęr hafa samt sem įšur sitt gildi vegna žess aš žęr eiga erindi ķ oršręšu listamanna og auka žar almenna žekkingu ķ nęrsamfélaginu og jafnvel vķšar.

Žegar rithöfundur skrifar bók sem į aš fara ķ sölu notar hann žį žekkingu sem hefur skapast meš ótal tilraunum til aš bśa til verk sem lķklegt er til aš seljast - eins og žegar fręšimenn framkvęma hagnżtar rannsóknir. Žį skipta markašsöflin mįli. Rithöfundurinn (eins og ašrir listamenn) žarf aš geta sett žį žekkingu sem er til stašar varšandi sköpunina ķ samhengi sem henntar almenningi. Annars skapar verkiš ekki tekjur og kostnašurinn fellur į listamanninn eša ašra.

Ķ vķsindum hefur veriš deilt um žaš hvort sé mikilvęgara meš tilliti til nżsköpunar, grunnrannsóknir eša hagnżtar rannsóknir. Į sama hįtt getum viš spurt hvort sé mikilvęgara fyrir nżsköpun ķ listum, skapandi vinnan eša framleišsla listavara? Pólana tvo skilgreina Martin & Irvine, sem ég nefndi įšur, žannig (meira um žetta hér):

  • „Science-push”: Vķsindaleg žekking skapar eftirspurn eftir nżjungum sem hęgt er aš setja į markaš.
  • „Market-pull”: Markašurinn skapar eftirspurn eftir nżjungum sem krefjast nżrrar vķsindalegrar žekkingar.

Ef „science-push” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga fyrir markaš, er rökrétt aš styrkja grunnrannsóknir sem auka vķsindaleg žekkingu óhįš vilja markašarins hverju sinni. Ef „market-pull” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga žį er rökréttara aš styrkja hagnżtar rannsóknir sem taka miš af markašsöflum hverju sinni.

Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar til aš kanna hvort nżsköpun ręšst frekar af „science-push” eša „market-pull”. Martin & Irvine fóru yfir žrjįr helstu rannsóknirnar (sem eru Project Hindsight, TRACES og Battelle rannsóknin) sem žeim var kunnugt um. Žessar rannsóknir žóttu sżna aš nżsköpun er verulega hįš grunnrannsóknum en aš žaš žarf aš rekja sögu nżjunga nokkuš langt aftur ķ tķmann til aš sżna fram į tengslin. Sem dęmi mį nefna ljósleišaratękni en žekkingarsögu hennar mį rekja aftur til žess rannsókna į hegšun ljóss ķ upphafi 20. aldar. Į žeim tķma hafši žekkingin lķtiš notagildi (nema žį til aš skemmta fólki eins og var gert į Heimssżningunni ķ Parķs 1889). Martin & Irvine voru hins vegar mjög dipló og įlyktušu aš bęši „science-push” og „market-pull” hefšu įhrif į nżsköpun, og žį sérstaklega samvirknin milli žessara tveggja póla.

Ef viš snśum žessu svo upp į listir mį finna mżmörg dęmi um žaš aš listsköpun hefur ekki fundiš farveg į markaši fyrr en löngu eftir aš sköpunin hafi įtt sér staš. Ég hef mikiš dįlęti į tónlist žannig aš lķtum į nokkur dęmi:

  • Vorblót Stravinsky: Verkiš žykir ķ dag meš merkilegustu og įhrifamestu tónverkum 20. aldar. Žegar žaš var frumsżnt ķ Parķs 1913 brutust śt óeiršir mešal įhorfenda sem móšgušust žar sem žeim fannst Stravinsky vera aš gera grķn aš sér. Tónskįldiš Puccini sagši verkiš augljóslega vera afrakstur gešveiks manns. Žaš var ekki fyrr en nokkrum įratugum sķšar, og žį ķ Bandarķkjunum, sem tónlistarunnendur byrjušu aš taka verkiš ķ sįtt.
  • Fyrsta plata David Bowie (kom fyrst śt 1969): Platan vakti litla sem enga athygli fyrr en hśn var gefin śt öšru sinni įriš 1972 og žį eftir aš Bowie var bśinn aš geta sér gott orš meš tveimur öšrum plötum. Hśn hefur s.s. aldrei veriš talin meš merkilegustu plötum Bowie en hśn nįši žó töluveršum vinsęldum 1972 og komst fljótlega ķ topp 10 į vinsęldalistum beggja vegna Atlantshafs.
  • Velvet Underground & Nico (oft kölluš „Bananaplatan”): Plata žessi er įn efa ein sś įhrifamesta rokksögunnar. Hśn seldist nįnast ekkert žegar hśn kom fyrst śt 1967. Brian Eno į aš hafa sagt um hana aš hśn seldist ķ ašeins 30.000 eintökum fyrstu įratugana eftir aš hśn kom śt, en allir žessir 30.000 stofnušu hljómsveit. Žaš var ekki fyrr en eftir 10 įr aš hśn fór aš vekja athygli og žį ašallega mešal ungra pönkara og nżbylgjusinna ķ leit aš einhverju „fersku”. Į 9. og 10. įratugnum voru fįir rokktónlistamenn sem ekki listušu plötuna mešal helstu įhrifavalda.
  • Bitches Brew - Miles Davis: Žetta tķmamótaverk hefur haft gķfurleg įhrif ekki bara į djasstónlist heldur lķka rokk og s.k. „klassķk”. Žegar verkiš kom fyrst śt 1970 voru margir innan djass-heimsins sem höfnušu verkinu og töldu žetta vera svanasöng Davis. Raunin varš önnur. Hjį Davis hófst tķmabil sem einkenndist af mikilli tilraunastarfsemi og žeir ungu tónlistarmenn sem hann fékk til lišs viš sig įttu eftir aš móta framtķš djass, popp, og rokk tónlistar: t.d. John McLaughlin, Chick Corea, Wayne Shorter, Herbie Hancock og margir fleiri.

Ķ öllum žessum tilvikum höfšu listamennirnir fengiš tękifęri til aš vinna aš sinni listsköpun įn žess aš žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ hvernig markašurinn myndi taka į móti afuršinni. Žeim var öllum hafnaš ķ fyrstu en meš tķmanum nįšu žeir eyru annarra listamanna og skapašist nż merking, nżtt tónręnt tungumįl, sem skapaši farveg fyrir mikla nżsköpun. Žaš er einmitt žetta sem listamannalaunum er ętlaš aš gera - aš gefa listamönnum tękifęri til aš vinna aš sinni sköpun óhįš žrżstingi markašsafla. Slķkt gefur kannski lķtiš af sér žegar til skamms tķma er litiš en meš tķmanum getur žaš leitt til byltinga. Og kannski žaš sem mikilvęgast er, aš fįar byltingar gerast įn slķks undanfara. Žaš mį segja aš markašurinn er kannski góšur ķ aš fylla upp ķ göt, en žaš er óheft listsköpun og grunnrannsóknir sem bśa til götin.

Listamannalaun, eins og styrkir til grunnrannsókna, er ętluš aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun įn markašsžrżstings. Hins vegar hefur gagnrżni beinst gegn žvķ aš tiltekinn hópur fįi opinbert fé fyrir aš gera žaš sem ętlast er til af žeim. En, žaš er eins og ég sagši įšur, listamannalaun eru einmitt ętluš aš veita listamönnum tękifęri til aš gera annaš en žaš sem vanalega er ętlast af žeim. Žessi gagnrżni er žvķ į röngum forsendum. Tónlistarmašurinn Ingó vešurguš komst kannski nęst žvķ sem mįliš ętti raunverulega aš snśast um žegar hann spurši af hverju skattfé hans ętti aš fara ķ aš kosta listsköpun sem ašeins 30 manns myndu njóta? Žarna er eins og meš Velvet Underground į sķnum tķma, ef žetta eru réttu 30 manns žį gęti žaš breytt heiminum til hins betra.

En žaš eru ekki bara žeir sem gagnrżna listamannalaun sem hafa fariš į mis viš kjarna mįlsins. Agnar Kr. Žorsteinsson, blašamašur į Stundinni, gagnrżndi töframanninn Einar Mikael Sverrisson fyrir aš vera mótfallinn listamannalaunum žegar Einar Mikael žįši sjįlfur atvinnusköpunarstyrk frį Nżsköpunarmišstöš Ķslands. Listamannalaun og styrkir atvinnusköpunarstyrkir eru gjörólķkir og mį segja aš žeim er ętlaš hvor um sig aš styšja viš žessa andstęšu póla nżsköpunarferlisins, sem ég nefndi įšur. Mešan listamannalaun eru ętluš aš styšja viš óhefta listsköpun eru atvinnusköpunarstyrkir ętlašir aš styrkja markašsvęšingu góšra hugmynda, sem geta įtt rętur ķ listsköpun eša grunnrannsóknum. Ef viš göngum śt frį žvķ aš tilgangur listamannalauna sé eins og ég hef sagt, žį er engin mótsögn ķ žvķ aš vera į móti listamannalaunum en žiggja atvinnusköpunarstyrk. Blašamašur Stundarinnar viršist ekki įtta sig į žessu.

Žetta er furšuleg staša žegar hvorki žeir sem eru meš né žeir sem eru į móti listamannalaunum įtta sig į hlutverki žeirra. Öll gagnrżnin umręša, bęši meš og į móti, viršist oršin svolķtiš marklaus.

 


Nżja oršręšan um menntun: Žķn fjįrfesting - žķn framtķš?

UPPFĘRT 4.12.2015

Ég hef fengiš nokkur komment um žessi skrif mķn, sérstaklega varšandi skilgreiningar į einkavęšingu og einkarekstri ķ menntun. Upphaflega ętlaši ég aš fjalla ašeins um žį umręšu ķ žessari grein en hśn var oršin žaš löng aš ég sleppti žvķ. Žaš er lķklega efni ķ ašra grein. EN Sumir vilja gera greinarmun į einkavęšingu og einkarekstri. Yfirleitt žannig aš eitt vķsar til žess aš einkaašilar stofna nżjan skóla frį grunni og hitt aš einkaašilar reki opinberar stofnanir. Ég held aš ķ reynd hafi veriš sįralķtill munur į žessu žar sem einkaašilarnir fara fram į aš reka stofnun sķna fyrir opinbert fé hvernig svo sem stašiš er aš stofnun eša rekstri. Į endanum snżst žetta alltaf um eitt - aš flytja opinbert fé yfir til einkaašila sem sjį svo um aš mennta fólk. Žetta er umręša sem mętti taka og kannski til einhvers gagns aš skżra žessi mįl.

Žetta er hins vegar ekki žaš sem ég er aš tala um hér. Žaš sem ég er aš tala um er breytta gildismatiš sem fylgir žvķ aš innleiša rekstarform sem byggir į markašslögmįlum og lengri tķma įhrif žess. Žar sem reynsla er viršist tilhneigingin vera aš žiggja opinbera fjįrmagniš en hękka um leiš beinan kostnaš fyrir nemendur. Ķ greininni vķsa ég ķ ummęli formanns Samtaka sjįlfstętt starfandi skóla sem er ósįtt viš aš einkareknir skólar megi ekki innheimta skólagjöld, sem verša aš teljast nokkuš hį, ofan į opinber fjįrframlög. Žetta bendir til žess aš aukin einkavęšing sé lķkleg til aš leiša til sömu žróunar hér į landi og viš höfum séš annarsstašar ķ heiminum. Žaš er, aukinn kostnašur, persónuleg įhętta og ójöfnušur.


schoolfundingGestur Gušmundsson birti nżlega įhugaverša grein į vef Visir.is žar sem hann gagnrżnir skżrslu Hagfręšistofnunar um efnahagsleg įhrif styttingar framhaldsnįms. Gestur vekur mešal annars athygli į oršalaginu sem er notaš ķ skżrslunni, sem tengir menntun viš einkahag, velferš og „tekjumöguleika” einstaklingsins. Lķtiš er hins vegar gert śr samfélagslegu samhengi menntunar. Ķ tķš nśverandi rķkisstjórnar viršist fara meira en įšur fyrir žessari oršręšu, sem mišar aš žvķ aš sannfęra almenning um aš žeirra menntun er žeirra einkahagsmunamįl, sem ętti žar af leišandi aš lķta į sem žeirra eigin fjįrfestingu. Žessa oršręšu mį greina ķ almennri umręšu stjórnarflokka um menntamįl, Hvķtbók menntamįlarįšherra, fyrrnefndri skżrslu Hagfręšistofnunar og żmsum skżrslum Samtaka Atvinnulķfsins og Višskiptarįšs Ķslands, svo eitthvaš sé nefnt. Ég hef töluveršar įhyggjur af žvķ aš hér sé markvisst veriš aš reyna aš breyta gildismati varšandi menntun įn žess aš huga nęgilega vel aš žvķ hvert žaš muni leiša okkur.

Ég er ekki ķ nokkrum vafa um markmiš mįlsvara žessarar oršręšu. Žaš er aš greiša fyrir aukinni einkavęšingu ķ menntakerfi žjóšarinnar. Žaš veršur aš segjast aš žeir eru ekki mjög frumlegir sem standa į bak viš žetta verkefni. Ég hef fylgst meš žróun sömu oršręšu ķ menntamįlum Bandarķkjana žar sem ég hóf fyrst hįskólanįm fyrir um 25 įrum og stundaši framhaldsnįm ķ gegnum seinni hluta sķšasta įratugar. Frį žvķ aš ég skrįši mig fyrst til nįms ķ Bandarķskum hįskóla hefur kostnašur einstaklinga vegna hįskólanįms rokiš upp um nęstum žvķ 1.000%. Žetta er aš miklu leyti tilkomiš śt af tvennu. Ķ fyrsta lagi, rekstarbreytingar innan hįskóla og samfara žvķ mikil aukning hįlaunašra stjórnunarstaša. Ķ öšru lagi, tilfęrslu kostnašar frį hinu opinbera til einstaklinga sem stunda hįskólanįm. Žaš er einmitt oršręša um menntun sem einkahagsmunamįl og breytt gildismat um menntun sem hefur greitt fyrir žessari tilfęrslu kostnašar hįskólana į einstaka borgara.

Fjöldin allur af bandarķskum ungmennum hefur lįtiš sannfęrast af yfirvöldum, fulltrśum skóla og annarra aš fjįrfestingar žeirra ķ eigin nįmi, oft upp į svimandi upphęšir, muni borga sig aš nįmi loknu. Annaš hefur komiš ķ ljós. Nżśtskrifašir hįskólanemar ķ Bandarķkjunum hafa žurft aš horfast ķ augu viš žaš aš störfin sem žeim var lofaš eru ekki til stašar og žegar vinna viš hęfi finnst nį launin engan veginn fyrir skuldunum sem var safnaš į nįmstķmanum. Hvaš gerist žį? Žeir sem eiga aš fjįrsterka bakhjarla fį forskot ķ lķfinu, einstaka ašili nęr aš fóta sig, žeir sem eftir eru fara aš vinna į Starbucks og misjöfnušur ķ samfélaginu eykst. Aukinn misjöfnušur leišir svo til žess aš žaš er fjįrhagur sem ręšur hver kemst ķ įhrifastöšur ķ samfélaginu en ekki hęfni. Samfélagiš tapar į endanum žar sem žeir hęfileikar sem eru til stašar (eša er hęgt aš rękta) fį ekki aš njóta sķn ķ žįgu žess.

En žaš er ekki bara hįskólastigiš sem um ręšir. Einkavęšingaóskhyggjan nęr yfir öll skólastig. Aftur eru žaš Bandarķkin sem viš getum leitaš til eftir fyrirmyndum. Mikil einkavęšing hefur veriš ķ menntun į grunn- og framhaldsskólastigum žar - sérstaklega ķ formi svokallašra „charter schools”, sem er eiginlega tilfęrsla opinbers fés til einkaašila. Eitt hneyksliš į eftir öšru hefur komiš upp ķ tengslum viš charter skólana (žetta er žó ekki algilt - ég hef heimsótt hreint frįbęra charter skóla ķ Bandarķkjunum). Skólar hafa fariš į hausinn vegna slęms reksturs eša jafnvel fjįrmįlamisferli rekstrarašila og skiliš eftir strandaša nemendur sem geta lķtiš annaš gert en hrökklast aftur ķ opinberu skólana. Skólar hafa oršiš uppvķsir aš žvķ aš hafna eša aš „losa sig viš” erfiša nemendur eša žį sem žurfa auka ašstoš ķ nįminu. Sumstašar hafa charter skólar veriš stofnašir sem eru lįtnir höfša bara til įkvešinna žjóšfélagshópa sem hefur leitt til aukins ašskilnašar ķ samfélögum. Og įvinningurinn af žessu öllu? Lķtiš sem enginn. Sama hvernig į žaš er litiš - gęši nįms, tękifęri til nįms, nįmsįrangur, nżsköpun ķ nįmi - nįnast ekkert af žvķ sem charter skólarnir įttu aš skila samfélaginu hefur ręst.

En einkavęšingasinnar lįta ekki svona leišinda stašreyndir stoppa sig. Einkavęšinga- og einstaklingshyggjuoršręšan bżšur upp į żmsar ašrar leišir til aš sannfęra en meš stašreyndum. Eitt slķkt dęmi birtist nżlega ķ Višskiptablašinu. Žar heldur Įslaug Hulda Jónsdóttir, formašur Samtaka sjįlfstętt starfandi skóla, žvķ fram aš meš tilkomu Hjallastefnunnar og Alžjóšaskólans ķ Garšabę, sem eru bįšir einkareknir skólar, hafi „stašlar” hękkaš. Ég veit ekki hvaša stašla Įslaug Hulda er aš tala um og fullyršingin er ekki rökstudd frekar ķ greininni sem birtist į vef Višskiptablašsins. Kannski er fjallaš meira um žetta ķ prentušu śtgįfunni. Ef viš lķtum til samręmdra prófa ķ 10. bekk žį hefur veriš lķtil sem engin breyting į śtkomum ķ Garšabę sķšustu įrin - og žetta eru įrin sem fyrstu nemendur Hjallastefnunnar ķ Garšabę eru aš taka prófin. En ég veit ekki hvort samręmdu prófin hafi nokkuš meš žennan „stašal” aš gera sem Įslaug Hulda talar um.

Įslaug Hulda kvartar lķka yfir žvķ aš einkareknir skólar sem žiggja opinbert fé ķ Garšabę megi ekki rukka skólagjöld aš vild. Hśn kallar žaš „ósanngjarnt” meira aš segja. Ég get ekki séš aš hęgt sé aš tślka žetta öšruvķsi en svo aš henni finnst brotiš į rétti einkarekinna skóla til aš mismuna skólabörnum eftir fjįrhag heimila. Augljóslega hafa ekki allir rįš į aš borga žessar kr. 60.000 į mįnuši, sem Įslaug Hulda telur vera hęfilegt gjald, ofan į skattana sem žeir borga nśžegar til aš reka skólakerfi og fleira.

Hvernig svo sem viš kjósum aš ręša um menntamįl žį breytir žaš žvķ ekki aš menntun telst til almannagęša, sem žżšir aš menntun einstaklinga, sama hvernig menntastofnanir eru reknar eša fjįrmagnašar, nżtist alltaf samfélaginu öllu. Žetta er ekki skilgreiningaratriši né hagfręšilegt sjónarmiš. Žetta er einfaldlega ešli menntunar.

Į sama hįtt, hefur žaš įhrif į allt samfélagiš žegar hindranir eru settar fyrir ašgengi tiltekinna einstaklinga aš menntun. Į Alžingi ķ dag var einmitt tekin upp umręša um įhrif stefnubreytinga rķkisstjórnar ķ menntamįlum. Fjöldi nemenda ķ nįmi į framhaldsskólastigi sem eru 25 įra og eldir hefur fękkaš umtalsvert į milli įra, enda ekki gert rįš fyrir žeim ķ fjįrlögum. Aušvitaš eru żmis önnur tękifęri fyrir žį aš mennta sig, en žaš verša žeir aš gera į eigin kostnaš. Žetta er hindrun og veršur eflaust til žess aš fęrri bęti viš sig žessa menntun en ella. Žetta eru samstarfsašilar okkar ķ uppbyggingu og žróun samfélagsins. Žaš er okkur ķ hag gera allt sem viš getum til aš tryggja aš žaš, og allir, hafi žį žekkingu og hęfni sem žarf til aš taka žįtt ķ upplżstri og gagnrżninni umręšu um framtķš samfélags okkar. Ég sé ekki hvernig į aš tryggja žetta ķ žvķ menntakerfi sem mįlsvarar nżju oršręšunnar viršast vilja.

Ég hef aldrei séš skżra framtķšarsżn setta fram samfara oršręšubreytingunni. Segjum sem svo aš viš įkvešum aš fara sömu leiš og sést hefur ķ löndum eins og Bandarķkjunum. Hvernig sjįum viš fyrir okkur menntakerfi sem byggist į einkahagsmunum eftir 20-25 įr? Er jafn ašgangur aš menntun óhįš fjįrhag eša stöšu ķ samfélaginu? Fį allir tękifęri til aš blómstra - eša „verša besta śtgįfan af sjįlfum sér”, eins og ég hef heyrt žaš oršaš? Eša į śtkoman aš rįšast af žvķ sem hver og einn getur, eša vill, borga fyrir?


Įhugaverš heimsókn ķ eTwinning móšurskipiš

Atomium

Ekki móšurskipiš okkar heldur annaš žekkt móšurskip ķ Brussel.

Ķ lok október mętti ég į rįšstefnu eTwinning įętlunarinnar ķ Brussel įsamt hundrušum kennara, skólastjórnenda og annarra sem koma aš skólastarfi vķšsvegar aš śr Evrópu. Mér leiš svolķtiš eins og ég vęri mešal ótal geimkönnuša aš koma ķ móšurskipiš til skżrslutöku um landkannanir og įvinninga ķ óravķddum sķbreytilegra tękniveruleika. Allir höfšu spennandi sögur aš segja. Helst vildi ég heyra žęr allar en til žess hefši žurft meira en žessa žrjį daga sem ég hafši.

Žaš fyrsta sem ég gerši žegar ég kom ķ móšurskipiš, eša "rįšstefnuhóteliš" eins og sumir myndu kalla žaš, var aš rjśka ķ skrįningarlistana til aš tryggja mér sęti ķ spennandi mįlstofum. Sętafjöldi var takmarkašur og af mörgu spennandi aš velja. Viš vorum lķklega meš žeim sķšustu sem lögšu aš móšurskipinu žvķ allt žaš sem žótti mest spennandi var óšum aš fyllast. Ķ boši voru mįlstofur um tölvur og leiki, forritun, samfélagsmišla, reynslu kennara af samstarfi į neti og ótal margt fleira. Ég nįši aš skrį mig ķ mįlstofur um forritun, tękni ķ vķsindakennslu og sżndarveruleika svo eitthvaš sé nefnt. Žaš įtti žó eftir aš koma ķ ljós aš skrįningin hafši lķtiš aš segja. Margir viršast hafa įkvešiš aš męta ķ žęr vinnustofur sem žeir vildu hvort sem žeir voru skrįšir eša ekki. Fyrir vikiš kom fyrir aš engin laus sęti voru ķ sumum mįlstofum fyrir žį sem höfšu skrįš sig. Ķ sumum tilvikum reyndist žetta žó lįn ķ ólįni žvķ ég datt žį inn į vinnustofur sem ég ętlaši mér ekki aš sękja en sem reyndust svo afar įhugaveršar.

Ein slķk vinnustofa bar žann frekar litlausa titil “Teacher exchange workshop I”, sem er ekki mjög lokkandi yfirskrift mišaš viš t.d. “Learning to game, gaming to learn”, sem ég ętlaši aš vera ķ žį stundina. Ķ mįlstofunni sem ég lenti ķ fékk ég mešal annars aš heyra um verkefni Grķskra og Slóvenskra kennara sem voru aš nota MOOC (Massive Online Open Courses) til aš kenna framhaldsskólanemum ensku. Nemendur skrįši sig ķ nįmskeiš į Coursera įsamt fjölda annarra ķ samstarfsskólunum, sem og annarra žįtttakenda ķ MOOC-inu. Nemendurnir unnu verkefni ķ samręmi viš kröfur Coursera nįmskeišsins, tóku žįtt ķ umręšum žar og unnu verkefni en voru lķka ķ samskiptum sķn į milli og viš sķna kennara ķ skólastofum og į netinu. Žetta žótti mér mjög skemmtileg notkun į möguleikum MOOC nįmskeiša til aš aušga nįmsumhverfi nemendana sem tóku žįtt.

Mér tókst aš koma mér inn į mįlstofu um forritun sem ég hafši skrįš mig ķ meš žvķ aš męta mjög snemma og tryggja mér sęti. Įhugaveršast į mįlstofunni fannst mér leišir sem voru kynntar til aš kenna grunnatriši ķ forritun įn žess aš kenna kóšun, eša ritun skipana į forritunarmįlum. Notašur var leikur sem heitir Cody & Roby žar sem žįtttakendur bśa til leišakerfi fyrir vélmenni meš pķlum og öšrum tįknum sem vķsa vélmenninu réttu leiš aš settu marki. Žetta passaši mjög viš mķnar eigin vangaveltur um žaš hvers vegna vaxandi įhugi er į žvķ aš kenna forritun og hvernig best er aš fara aš til aš nį žeim markmišum sem viš setjum okkur. moogwerkstattÉg nżtti mér žaš sem ég lęrši ķ žessari vinnustofu nżlega žegar ég kynnti nżstįrlegt tęki frį hljóšgervlaframleišandanum Moog, Moog Werkstatt, į menntabśšum UT-torgs og Menntamišju. Meš Moog Werkstatt framleišir notandinn margskonar hljóš meš žvķ aš senda rafstraum ķ gegnum żmis svokölluš módśl sem umbreyta merkinu. Ķ grundvallaratrišum er žetta eins og forritun žar sem gögn eru send ķ gegnum żmsar rśtķnur sem umbreyta žeim, nema įn flókins forritunarmįls. Eins og forritun, getur tękni eins og Moog Werkstatt nżst ķ žjįlfun algórižmķskrar hugsunar, žaš er aš segja sköpun ferla til aš umbreyta gögnum og fį žannig śt afurš sem gagnast okkur.

etwinning_10yŽetta er ašeins lķtiš brot af žvķ sem ég kynntist įšur en allir yfirgįfu móšurskipiš uppfullir af nżjum reynslusögum og hugmyndum eftir įhugaveršar mįlstofur og umręšur. Į heildina litiš var ég mjög heillašur af žvķ hvaš kennarar sem ég hitti į rįšstefnunni eru skapandi og įhugasamir um notkun tękni ķ nįmi og kennslu. Einnig sżna višburšir eins og žessi hvers virši Evrópusamstarfiš ķ skólamįlum er mikilvęgt fyrir okkur. Viljinn til aš vinna saman og leita nżrra leiša til aš gera nįm gagnlegra og įhugaveršara fyrir nemendur į öllum aldri sem ég varš var viš er einstaklega ašdįunarveršur. Kostir įętlunar eins og eTwinning eru greinilega miklir og margžęttir. Ég vona aš ķslenskir kennarar verši įfram duglegir aš nżta sér žau tękifęri sem žęr veita til samstarfs um nżja landvinninga ķ ört breytileikum heimi.


Viš erum vķst ekki margir framtķšarfręšingarnir hér į landi...

backtofutureĘtli ég komi ekki fyrst upp žegar gśglaš er eftir ķslenskum framtķšarfręšingi. Ķ tilefni dagsins var ég ķ vištali um framtķšarfręši og framtķšina ķ Vķšsjį į Rįs 1.


mbl.is Back to the Future dagurinn ķ dag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hverju heldur Vigdķs aš ķslenskir skólar séu aš "sóa" fé?

ed_spend_toonŽaš žyrfti aš fį frekari skżringar į žessu (ég tek fram aš ég er ekki meš Morgunblašiš ķ höndunum og get žvķ ekki boriš žessa stuttu grein saman viš žaš sem sagt er aš komi fram ķ blašinu).

Fyrir žaš fyrsta žį eru fjįrframlög til menntamįla hér į landi ekkert sérlega hį (og hafa lękkaš töluvert sķšan 2008). Žaš er hęgt aš męla fjįrframlög į żmsan hįtt til aš gera žau samanburšarhęf (US$ pr/nem, % af žjóšarframleišslu o.s.frv.). Eftir žvķ hvernig er męlt er Ķsland allt frį botninum mišaš viš önnur OECD lönd og upp ķ ca. mešaltal.

Hvaš nįmsįrangur varšar žį er Ķsland mjög nįlęgt PISA mešaltalinu ķ öllum greinum įsamt löndum eins og Noregur, Bretland, Frakkland, Danmörk og Lśxemborg, svo eitthvaš sé nefnt.

Aš lokum, ég er ekki sannfęršur um aš žaš sé įstęša til aš telja aš žaš eigi aš vera fylgni milli fjįrframlaga til menntamįla og nįmsįrangurs eins og gefiš er ķ skyn ķ žessari grein. Til dęmis, mešal žeirra landa sem setja hvaš mest af fjįrmagni ķ menntamįlin eru Sviss, Noregur og Lśxemborg. Eins og įšur sagši er įrangur Noregs og Lśxemborgar skv. PISA svipašur og į Ķslandi en Sviss er mešal hęstu PISA-landa. Svo er aušvitaš Finnland, sem flestir žekkja, meš fjįrframlög nįlęgt mešaltalinu en mjög góšan nįmsįrangur.

Hvaš er žaš ķ žessum gögnum (PISA eša tölur OECD varšandi fjįrframlög til menntamįla) sem bendir til aš skólar séu aš "sóa" fé?


mbl.is Mikil sóun ķ menntakerfinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Pķnlegt aš sjį fjölmišla falla fyrir augljósu plati

Uppfęrt aftur: Žaš er loksins bśiš aš breyta fréttinni og allt um grķnistana į @Riverblufdental fjarlęgt. En žaš mį sjį brot af žvķ sem stóš upphaflega (og ķ rśmar 12 klst. žar į eftir) į skjįskotinu fyrir nešan. E.o. vķti til varnašar - vinna rannsóknarvinnuna fyrst og svo birta. Ekki öfugt.

Uppfęrt: Žessi frétt er nśna sś mest lesna į vef mbl.is og enn ekki leišrétt eftir 12 klst. į netinu. Žetta er įhugavert dęmi um s.k. sķubólu held ég.

@Riverblufdental, Twitter notandinn sem vķsaš er ķ ķ fréttinni, byrjaši aš tķsta nokkrum dögum eftir aš tannlęknirinn sem rekur stofuna, Walter Palmer, komst ķ fréttir fyrir aš hafa drepiš ljóniš Cecil. Alla tķš sķšan hefur @Riverblufdental veriš aš ögra fólki meš myndum af köttum, ljónum og żmsum öšrum dżrum įsamt tķstum um tannheilsu og žaš sem umsjónarmönnum finnst vera óžarfa ęsingur vegna frétta um veiši Palmers. Stundum fyndiš, stundum ekki, en allt ķ plati. Žeir trśgjörnustu hefšu allavega mįtt taka eftir žvķ aš grķntķstarinn skrifar "River Bluff Dental" rangt (@Riverblufdental: bara eitt 'f'), sem er algeng taktķk til aš plata fólk ķ netheimum.

Ég geri rįš fyrir aš blašamenn mbl.is leišrétti žetta fyrr eša sķšar žannig aš ég tók skjįskot til aš varšveita mómentiš:

riverbluFdental


mbl.is Ljónadrįparinn snżr śr felum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aum umfjöllun um gagnaukinn veruleika ķ RŚV

ingress-PS-1024x500Ég verš aš segja aš ég er svolķtiš ósįttur viš umfjöllunina um gagnaukinn veruleika ķ fréttum ķ RŚV ķ kvöld. Mér fannst višmęlandi fréttamanns gera frekar lķtiš śr möguleikum žessarar stórkostlegu tękni. Gagnaukinn veruleiki (GV), sem var kallašur „aukinn veruleiki” (sem mér finnst ekki góš žżšing) ķ fréttinni, er žżšing į enska hugtakinu „augmented reality” (sjį hér af hverju ég vil kalla žetta „gagnaukinn veruleika”).

Ķ stórum drįttum veršur GV til žegar skynjarar og gögn sem eru sótt yfir nettengingar ķ snjalltękjum eru notuš til aš bśa til yfirlag yfir veruleikann til aš auka gagnsemi og upplżsingagildi hans. Ég hef fjallaš mikiš um žessa tękni og sérstaklega möguleika hennar ķ nįmi og kennslu ķ einhver įr nśna. Mér finnst frįbęrt aš sjį umręšuna breišast śt en er ósįttur viš aš tęknin sé gerš aš einföldu „gimmick” til aš skemmta nemendum.

Ķ fréttinni sagši višmęlandinn, sem tengist samstarfsverkefni sem Hįskólinn į Akureyri tekur žįtt ķ, aš helsti kostur tękninnar er „wow faktorinn”, ž.e. aš tęknin gerir hiš hversdagslega sem notaš er ķ nįmi skemmtilegra og įhugaveršar. GV getur gert miklu meira en žaš og bżšur upp į mjög spennandi möguleika til aš samžętta nįm, nżta tękni ķ tengslum viš nįm, auka sköpun ķ nįmi og margt fleira.

Ég hef fjallaš um žetta allt saman margoft įšur og vķsa frekar ķ fyrri skrif og erindi en aš fara telja upp hér enn eina feršina:
Tękninżjungar og framtķš menntunar 
- Gagnaukinn veruleiki og framtķš menntunar (glęrur)
- Augmented reality in education (glęrur)
Learning in augmented reality: Extending functional realities (kennslufręšilegar pęlingar)
Upptaka af erindi į vorrįšstefnu 3F 2013

 


Menntamįlarįšherra viršist misskilja mįltękiš um bókvitiš

Ķ frétt į Vķsi.is ķ dag er sagt frį umręšum um menntamįl į Alžingi ķ dag. Žar kallaši Gušmundur Steingrķmssón eftir ašgeršarįętlun um menntamįl og talaši m.a. um žann fjölda sem menntar sig hér en starfar svo erlendis og borgar skatta žar. Illugi Gunnarsson, menntamįlarįšherra, svaraši žį skv. Vķsi, "Viš erum žjóšin sem bjó til mįltękiš: 'Bókvitiš veršur ekki ķ askana lįtiš'." Žarna held ég aš Illugi hljóti aš vera aš misskilja mįltękiš. Ég lęrši einhverntķma fyrir löngu aš mįltękiš merkir aš žaš žurfi aš hafa fyrir bókvitinu, žvķ veršur ekki ausaš ķ kollinn į fólki eins og aš fį mat ķ askinn sinn. Hér eru tvęr greinar sem styšja žennan skilning minn: Gušrśn Kvaran į Vķsindavefunum og grein į mbl.is.

Eftir umręšu hér į heimilinu og snögga leit į vefnum viršist algengt aš fólk misskilji/misnoti mįltękiš. Sjį t.d. nżlega grein Įgśsts H. Ingžórssonar žar sem hann skilur mįltękiš greinilega į sama hįtt og Illugi.

Kannski er jafnvel hęgt aš segja aš merking žess hafi breyst ķ tķmanna rįs, eša hvaš?


Tölfręšilegur misskilningur eša blekkingar?

Ķ gęr (10.06.2015) birtist frétt į vef Višskiptarįšs Ķslands sem hefst į žessum oršum:

„Įętluš fjarvera starfsfólks vegna veikinda er tvöfalt meiri į opinberum vinnustöšum en į almennum vinnustöšum. Žetta er ein af nišurstöšum žróunarverkefnisins Virkur vinnustašur sem kynntar voru ķ sķšasta mįnuši.”

Nei, žetta er ekki ein af nišurstöšum verkefnisins sem vķsaš er til. Ein af nišurstöšunum er aš hlutfall fjarveru var hęrra į žeim opinberu vinnustöšum sem tóku žįtt ķ verkefninu ķ samanburši viš einkarekna vinnustaši sem tóku žįtt. Tekiš er fram ķ grein um verkefniš (bls. 43) aš:

„Mikilvęgt er aš hafa ķ huga, žegar skošašar eru nišurstöšur frį söfnun lykiltalna hjį žįtttökufyrirtękjum, aš fjöldi og gerš fyrirtękja og stofnanna sem tóku žįtt ķ verkefninu Virkur vinnustašur var takmarkašur og žvķ er ekki hęgt aš yfirfęra tölurnar almennt yfir į opinberan og almennan vinnumarkaš.”

Samt gerir greinarhöfundur VĶ nįkvęmlega žetta - yfirfęrir nišurstöšur um takmarkaš śrtak į žżšiš og įlyktar śt frį žvķ aš nišurstöšur lżsi almennu įstandi.

Žaš sem verra er er aš greinarhöfundur veit af takmörkunum tölfręšilegu greiningarinnar sem hann er aš vķsa ķ en reynir samt aš réttlęta alhęfingar sķnar. Ķ lok greinarinnar bendir höfundur į aš:

„Žar sem fjöldi vinnustaša ķ žróunarverkefninu var takmarkašur gefur žróunarverkefniš ekki endanlega nišurstöšu um tķšni veikinda į opinberum og almennum vinnumörkušum.”

Žį vaknar spurningin, af hverju er hann žį aš nota nišurstöšurnar til aš alhęfa um opinbera og almenna vinnumarkaši? Greinarhöfundur er meš tilbśiš svar:

„Žį žarf aš athuga aš ķ upphafi verkefnisins, įriš 2011, fóru žeir vinnustašir sem tóku žįtt ķ greiningu į fjarveru og śtbjuggu fjarverustefnu meš žįtttöku starfsmanna sem samžykkt var af stjórnendum og innleidd ķ kjölfariš. Žaš gefur vķsbendingu um aš veikindafjarvera gęti veriš meiri į opinberum og almennum vinnumarkaši ķ heild.”

Žetta er óskiljanlegt. Af hverju ętti žaš aš viškomandi vinnustašir fóru ķ stefnumótun įriš 2011 aš breyta tölfręšilegum takmörkunum greiningarinnar sem er veriš aš fjalla um? Žaš er kannski vķsbending um aš žetta žyrfti aš kanna betur en réttlętir ekki alhęfingar.

Hér er annašhvort veriš aš misskilja tölfręšina sem byggt er į eša veriš aš beita blekkingum.


mbl.is Veikindi tvöföld hjį hinu opinbera
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband