Hvaš hefur fręšasamfélagiš um mįlefni framhaldsskóla aš segja?

HvitbokĮ vef MenntaMišju birtist ķ dag brot śr umręšu fręšimanna um Hvķtbók um umbętur ķ menntun og mįlefni framhaldsskóla sem hefur fariš fram innan Menntavķsindasvišs HĶ sķšustu vikur. Žetta er mjög įhugavert og žarft innlegg ķ žessa umręšu. Mešal žess sem žar kemur fram:

Gestur Gušmundsson: "Į bak viš stefnumišiš um 'fleiri nįmslok į tilsettum tķma' bśa vissulega réttmętar įhyggjur af žeim fjölmörgu ķslensku framhaldsskólanemum sem 'finna sig ekki' ķ nįminu, og hvķtbókin tekur réttilega undir įbendingar um ašgeršir sem greina slķkan vanda snemma og taka į honum. En oft eru réttustu ašgerširnar aš nemendur taki sér hlé frį nįmi og endurheimti įhuga og nįmshvata viš annaš en venjulegt framhaldsskólanįm."

Helgi Skśli Kjartansson: "Śr žvķ svona margir ljśka stśdentsprófi, žį er minni sérhęfing fólgin ķ žess hįttar nįmi, minna val eša įkvöršun aš leggja śt ķ žaš og markmiš žess óhjįkvęmilega almennari. Žess vegna er ešlilegt aš stytta nįmiš svo aš nemendur fįi į ešlilegum aldri aš taka raunverulegar įkvaršanir um markmiš sķn ķ nįmi og framtķšarstarfi."

Atli Haršarson: "Gestur bendir réttilega į (ķ grein į bls. 23 ķ Fréttablašinu 3. jślķ 2014) aš munurinn į skólagöngu ungmenna hér į landi og ķ Danmörku er mun minni en ętla mętti af yfirlżsingum žeirra sem hafa stór orš uppi um brottfalliš hér į landi. Veruleikinn er sį (skv. Education at a Glance 2014, bls. 313) aš hér į landi var fremur hįtt hlutfall fólks į aldrinum 15 til 19 įra ķ skóla įriš 2012 eša 88%. Į hinum Noršurlöndunum var hlutfalliš 86% til 87% og mešaltališ fyrir OECD var 84%. Žessar nżjustu samanburšartölur um skólasókn benda žvķ ekki til aš ķslensk ungmenni flżji framhaldsskólana ķ meira męli en gerist og gengur ķ öšrum OECD löndum.
Ekki er nóg meš aš skólasókn hér sé meš meira móti heldur var śtskriftarhlutfall lķka hįtt įriš 2012 eša 95% (Education at a Glance 2014, bls. 67). Į hinum Noršurlöndunum var žaš į bilinu 77% til 93% og mešaltališ fyrir OECD var 84%."

Greinin ķ heild er hér


mbl.is 17 įra meš rįšstefnu ķ Hörpu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fylgstu meš framtķšinni - viš vitum meira en margir halda

kettering_tomorrow
Į rįšstefnu Heimilis & skóla sķšasta föstudag var sagt ķ einu erindi um upplżsingatękni ķ skólastarfi aš viš vitum ekki hvaša tęknibreytingar eru framundan. Reyndar er žaš svo aš viš vitum töluvert um framtķšina og hvernig tękni mun žróast į nęstu 5-10 įrum og jafnvel lengur. Sjįlfakandi bķlar munu koma į markaš į nęstu 5 įrum eša svo og hafa töluverš įhrif į samfélagmynstur. Reiknigeta tölvutękni mun stóraukast į nęstu įrum. Snjalltęki verša sķfellt ósżnilegri - fyrst meš tilkomu ķklęšanlegrar tękni į borš viš snjallśr og snjallgleraugu og til lengri tķma litiš mį gera rįš fyrir aš tękni verši jafnvel ķgrędd. Vélmenni af żmsum geršum munu ķ auknu męli sinna störfum sem nś eru ķ höndum okkar mannana og verša jafnvel sjįlfsögš hjįlpartęki ķ nįmsumhverfi.

Hvernig vitum viš žetta? Žaš er sérstaklega žrennt sem gefur sterkar vķsbendingar um hvers sé aš vęnta ķ framtķšinni:
  1. Įherslur ašila sem veita styrki til tęknižróunar og verkefni sem tęknifyrirtęki, verkfręšingar og tölvufręšingar eru aš fįst viš hverju sinni.
  2. Neysluvenjur og vilji neytenda.
  3. Skapandi hugmyndir um mögulega tęknižróun sem birtist ķ myndlist, kvikmyndum, skįldsögum og žess hįttar.
Framtķšarfręšingar nota żmsar misflóknar ašferšir til aš meta upplżsingar sem žessar į kerfisbundinn hįtt og gera sér grein fyrir lķklegri žróun til langs tķma. Flestar eru žessar ašferšir mjög sérhęfšar og nišurstöšur ekki endilega į žannig formi aš žęr gagnast hinum almenna tękninotanda. Hins vegar geta žeir sem hafa įhuga nįlgast töluvert af ašgengilegum upplżsingum sem gefa nokkuš raunhęfa mynd af žvķ sem er aš vęnta. Mį t.d. nefna:
  • Kurzweilai.net: Žetta er vefur Ray Kurzweil sem er lķklega meš žekktustu framtķšarfręšingum heims um žessar mundir. Kurzweil er meš öflugt liš sem fęst viš aš greina upplżsingar um tęknižróun og eru margar nišurstöšur settar fram į ašgengilegu formi į žessum vef.
  • Sutura.io: Žetta er tiltölulega nżr vefur žar sem hęgt er aš nįlgast vikuleg yfirlit yfir fréttnęma višburši śr heimi tękni, vķsinda og fleira. Ég er ekki viss hver stendur į bak viš žennan vef en held aš žaš sé einn Alex Klokus, frumkvöšull sem starfar ķ New York borg. Žessi vikulegu yfirlit hófu aš birtast fyrir nokkru į Futurology žręšinum į samfélagsvefnum Reddit en aušveldara er aš nįlgast nż og eldri yfirlit į žessum vef.
  • TED: Žennan vef žekkja lķklega margir. TED stendur fyrir “Technology, Entertainment, Design” en efni sem kynnt er į margfręgum TED rįšstefnum nęr yfir töluvert breišara sviš en titillinn gefur til kynna. Mörg TED erindi fjalla um žaš nżjasta sem er aš gerast ķ heimi vķsinda og tękni og hvaša įhrif tękni- og vķsindaleg žróun getur haft į samfélag og umhverfi til skemmri og lengri tķma litiš.
  • Omni Reboot: Omni Reboot er tilraun til aš endurlķfga hiš merka tķmarit Omni sem var gefiš śt į įrunum 1978-1995. Tķmaritiš žótti sérstakt fyrir įhugaverša blöndu efnis śr heimi vķsinda og vķsindaskįldskapar. Framtķšarmišašur vķsindaskįldskapur er ekki sķšur gagnleg upplżsingaaušlind fyrir framtķšarfręšinga en vķsindin sjįlf vegna žess aš žar eru oft settar fram hugmyndir um mögulega framtķš į įhrifarķkan og lifandi hįtt. Mörg dęmi eru um žaš aš tękninżjung eigi rętur aš rekja til žess aš einhver meš tęknižekkingu heillašist af möguleikum sem lżstir voru ķ vķsindaskįldsögu eša kvikmynd. Fyrsti farsķminn er eitt žekktasta dęmiš um slķkt. Martin Cooper, sem stżrši žróun farsķmans, hefur margoft sagt frį žvķ aš hann sótti innblįstur ķ upphaflegu Star Trek žįttaröšina.

Žaš eru til ótal fleiri vefir og upplżsingaveitur žar sem hęgt er aš kynna sér hvernig tękni mun lķklega žróast ķ framtķšinni og ég vona aš sumir leiti žį uppi eftir aš hafa fengiš smį nasasjón af žvķ sem er ķ boši. Aušvitaš er alltaf möguleiki aš hlutirnar fara į annan veg en viš höldum en žrįtt fyrir žaš er sumt svo örugglega fyrirsjįanlegt aš vert er aš taka tillit til žess strax. Hvaš eru t.d. margir skólar sem hafa žegar hugaš aš žvķ hvaša įhrif snjallśr (sem ég hef heyrt aš séu žegar farin aš sjįst ķ ķslenskum skólum) og snjallgleraugu munu hafa į skólastarf? Hvaš eru margir skólar sem nota vélmennatękni ķ nįmsumhverfinu, žó ekki vęri nema aš hafa Roomba ryksugu į stašnum? Žeir sem hafa kynnt sér tęknižróun vita aš žetta eru allt tękninżjungar sem eru ašgengilegar nśžegar og munu hafa įhrif į nįm og kennslu ķ nįlęgri framtķš. Hvenęr er rétti tķminn til aš huga aš žeim fyrir alvöru?


Nei rįšherra, Bandarķsk yfirvöld įętla ekki fangelsisrżmi śt frį einkunnum 4. bekkinga ķ lęsi

kids_jail
Ķ gęr mętti ég įsamt fjölmörgum į rįšstefnu Heimilis & skóla, Allir snjallir, į Grand Hótel. Illugi Gunnarsson, menntamįlarįšherra, var žar męttur til aš opna rįšstefnuna. Ķ lok ręšu sinnar upplżsti rįšherra okkur um aš hann hefši eitthvaš svo mikilvęgt aš segja okkur aš hann ętlaši aš leyfa sér aš vera svolķtiš seinn į rķkisstjórnarfund sem hann ętti nś aš vera drķfa sig į. Žaš sem var svo merkilegt aš rķkisstjórnin öll var sett ķ bišstöšu var aš hann hefši heyrt žaš aš ķ Bandarķkjunum įętla fangelsismįlayfirvöld žörf fyrir fangelsisrżmi ķ framtķšinni śt frį einkunnum 4. bekkjar nemenda ķ lęsi. Žetta er ósönn mżta sem viršist byggš į mjög svo skapandi tślkun į margvķslegum rannsóknum og gögnum. Meš žessu vildi rįšherra sżna okkur hversu mikilvęgt lęsi er ķ raun og veru. Mér skilst aš žetta sé partur af rökfęrslu sem hann hefur notaš į fundum sķnum vķša um land undanfariš.

Rįšherra tók fram aš žessi “stašreynd” vęri “ótrśleg” en sżnir okkur hversu mikilvęgt lęsi er ķ nįmi barna. Ég held aš allir geti veriš sammįla um mikilvęgi lęsis en mér var kennt aš partur af žvķ aš vera “lęs” er ekki bara aš geta nżtt mér upplżsingar, en lķka aš vera gagnrżnin į žęr upplżsingar sem ég fę ķ hendurnar. Hér gildir gullna reglan aš ef eitthvaš viršist vera “ótrślegt” žį eru miklar lķkur į aš svo sé raunin. Žetta köllum viš ķ menntageiranum "upplżsingalęsi" og žvķ mišur fęr rįšherra ekki hįa einkunn frį mér ķ žessum fręšum mišaš viš žessa frammistöšu.

Žaš tók mig innan viš eina mķnśtu aš komast aš žvķ aš žessi fullyršing er ósönn, og ég hef ekki einu sinni ašstošarmann mér til fulltingis eins og sumir.

Illa upplżstar fréttir um tęknimįl eru óžarflega villandi

nfc_paybox-1
Eitt af žvķ sem ég geri ķ mķnu starfi er aš hvetja fólk til aš fylgjast meš tęknižróun og reyna aš vera mešvitaš um möguleika tękni nś og ķ framtķšinni. Žaš hjįlpar ekki žegar fjölmišlar birta fréttir um tęknižróun sem viršast byggšar į vanžekkingu og nįnast fullkomnum misskilningi. Ķ žessari frétt er gefiš ķ skyn aš Apple muni kynna byltingarkennda tękni sem bżšur upp į allt ašra möguleika en eru nś fyrir hendi, sérstaklega notkun NFC (near field communications - eša sķma "bömp" e.o. sumir krakkar kalla žaš) til aš greiša fyrir vörur og žjónustu į afgreišslustaš. Raunin er aš žaš felst engin tękninżjung ķ žvķ sem bśist er viš frį Apple ķ dag. Žeir ętla bara loksins aš setja NFC ķ iPhone sķmana. NFC hefur veriš ķ sķmum frį öšrum framleišendum ķ töluveršan tķma og er vķša bošiš upp į aš nota NFC sķma sem greišslukort. Žegar ég var bśsettur ķ Bandarķkjunum žar til fyrir rśmu įri var žį žegar hęgt aš greiša fyrir vöru meš NFC sķma ķ flestum stórum matvöruverslunum, bensķnstöšvum, stórmörkušum og fl. Hins vegar mį nefna aš Apple verši meš einhverja nżjung sem tengist öryggi greišslukerfisins, en žaš er allt annaš mįl og ekki žaš sem mér sżnist vera til umręšu ķ žessari frétt.

Til aš skilja hver styrkur Apple er ķ žessu tilliti žarf aš vita hvernig farsķmamarkašur funkerar ķ Bandarķkjunum. Söluašilar sķmtękja eru oftast žjónustuašilar og sķmarnir sem žeir selja eru sérstaklega framleiddir fyrir žį og merktir viškomandi fyrirtęki. Žaš gerir žaš aš verkum aš tiltekinn sķmi frį tilteknum framleišanda er ekki endilega meš sömu fķtusa hjį öllum endursöluašilum. T.d. keypti kona mķn LG sķma hér į landi, sem er merktur LG, sem er meš innbyggšu NFC. Sama LG módel frį T-Mobile ķ Bandarķkjunum er eins aš flestu leyti, nema hann er ekki meš innbyggšu NFC. Sama LG módel frį Verizon ķ Bandarķkjunum er hins vegar meš innbyggšu NFC. Žetta skapar mikla óvissu fyrir žį sem vilja nżta nżjustu tęknimöguleika žar sem žeir geta ekki gert rįš fyrir aš nęilegur fjöldi neytandi hafi ašgang aš naušsynlegri tękni.

Styrkur Apple er aš iPhone sķminn er afar vinsęll og sķmafyrirtękin hafa ekki fengiš aš rįša žvķ hvaša fķtusar eru ķ iPhone sķmum sem žeir selja. Vegna mikillar śtbreišslu iPhone sķma, sem allir bjóša upp į sömu tęknilega möguleika, geta žeir sem vilja nżta tękni fyrir nżja žjónustu gengiš aš žvķ vķsu aš stór hópur neytenda geti notfęrt sér žį tękni, sama frį hvaša žjónustuašila sķminn er keyptur. Ennfremur, vegna žess hve mikil yfirrįš Apple hefur yfir iPhone sķmanna (og ķ raun merkilegt aš žeir hafa nįš aš halda žvķ), getur fyrirtękiš gert samninga um tiltekna žjónustu sem nżtist öllum notendum, sama hjį hvaša žjónustuašila žeir eru.

Byltingin felst žvķ ekki ķ tękninżjungum heldur ķ žvķ aš gera mį rįš fyrir aš NFC tękni og notkun hennar sem greišslukerfi nįi meiri śtbreišslu ķ Bandarķkjunum en hefur veriš.

Ég vona aš fólk treysti almennt ekki į fjölmišla e.o. mbl.is (og fleiri ķslenska fjölmišla ef śt ķ žaš er fariš), sem eiga žaš til aš leggja litla vinnu ķ gerš frétta um tęknimįl, til aš upplżsa sig um stöšu tęknižróunnar. Žaš eru til mun betri upplżsingaveitur. En fréttir ķ žessum fjölmišlum eru oft žęr fyrstu sem almenningur sér og geta žar af leišandi haft verulega mótandi įhrif į vęntingar sem eru geršar til tękninnar.

mbl.is iPhone gęti komiš ķ staš greišslukorta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er žetta snišugt? Um PISA nišurstöšur einstakra skóla

Af žessum įstęšum er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn eru skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar.  
 
Pisa_OECD_tower
PISA könnunin er gerš til aš meta stöšu menntakerfis, ekki einstakra skóla eša einstakra nemenda. Mikill tķmi, vinna og prófanir hafa fariš ķ aš tryggja aš könnunin męli žaš sem henni er ętlaš aš męla. PISA könnunin er žvķ mjög sérhęft męlitęki sem er ętlaš aš skila nįkvęmum nišurstöšum um eitthvaš tiltekiš. Žegar viš notum męlitęki sem ętluš eru ķ eitt til aš įlykta um annaš, jafnvel eitthvaš sem okkur finnst vera nįskylt, verša śtkomur ónįkvęmar, og ķ versta falli fullkomlega ómarktękar.

Tökum dęmi sem flestir ęttu aš kannast viš: segjum aš viš séum aš hengja mynd į vegg og okkur er mikiš ķ mun aš hafa hana mjög beina. Viš getum notaš żmsar ašferšir til aš miša śt hvernig best er aš hengja hana. Viš gętum t.d. notaš mįlband til aš męla śt tvo punkta frį gólfi eša lofti til aš nota til višmišunar. En žegar viš stillum myndinni samkvęmt męlingum okkar kemur ķ ljós aš hśn virkar skökk. Męlitękiš sem viš höfum notaš tekur ekki tillit til žess aš loft eša gólf eru kannski örlķtiš skökk. Skekkjan hefur įhrif į myndina žannig aš žessi smįvęgilegi halli, sem viš tökum yfirleitt ekki eftir, veršur óbęrilega truflandi. Hins vegar ef viš notum hallamįl, verkfęri sem er sérhannaš til žessa verks, žį erum viš laus viš skekkjuna. Žaš er eins meš aš nota PISA nišurstöšur ķ eitthvaš annaš en žeim er ętlaš - hętta er į aš smįvęgilegar skekkjur verši svo żktar aš śtkoman verši meš öllu ómarktęk.

Įreišanleiki PISA könnunarinnar felst ķ ašferšafręšinni sem hśn byggist į, sem hefur veriš mjög vandlega žróuš til aš tryggja aš nišurstöšur eru ķ samręmi viš markmiš könnunarinnar. Hönnušir könnunarinnar žurfa aš hafa żmislegt ķ huga, en sérstaklega aš męlitękin sem žeir eru aš bśa til samręmast ekki endilega nįmi žįtttakenda. Žegar nemendur taka hefšbundin próf žį hafa žeir venjulega fariš saman ķ gegnum um nįm žar sem efniš hefur veriš kynnt og kennt į tiltekinn hįtt. Žį mį gera rįš fyrir aš hęgt sé aš spyrja spurninga, ķ samręmi viš kennslu, sem allir nemendur skilja og įtta sig į hvaš er veriš aš spyrja og hvernig eigi aš leysa verkefniš. Žaš gengur ekki fyrir PISA žar sem fjöldi nemenda frį ólķkum skólum og löndum, sem hafa fengiš ólķka kennslu, eiga aš taka žįtt ķ stašlašri könnun sem skilar samanburšarhęfum nišurstöšum. Ef prófaš vęri meš hefšbundnum hętti ķ PISA könnuninni vęri nįnast ógerlegt aš semja spurningar sem vęru svo almennar aš allir žįtttakendur, sama hvers konar kennslu žeir hafa fengiš eša hver žeirra nįmsreynsla er, standi jafnt aš vķgi. Žį vęru skekkjurnar žaš verulegar vegna óskyldra žįtta aš nišurstöšur vęru ómarktękar. Žess vegna er notast viš ein 13 ólķk prófhefti sem eru dreifš handahófskennt į žįtttakendur. Žį mį gera rįš fyrir aš žegar nišurstöšur stórra hópa eru skošašar žį dreifast smįvęgilegar skekkjur į fjölda žįtttakenda og verša fyrir vikiš óverulegar (byggist į tilteknu lögmįli sem er kallaš į ensku “the law of large numbers”). Hins vegar ef nišurstöšur lķtilla hópa eru skošašar geta skekkjur oršiš mjög żktar. Segjum t.d. aš ķ einum ķslenskum skóla voru 15 nemendur sem tóku žįtt ķ PISA. Tilviljun réši žvķ aš helmingur nemendana fengu sama prófhefti og aš žetta tiltekna prófhefti reyndist mjög erfitt fyrir ķslensku nemendurna aš skilja. Žeir voru ekki vissir hvert verkefniš var sem žeir įttu aš leysa vegna žess aš oršalagiš var framandi af einhverjum įstęšum (žetta er żkt dęmi og ekki lķklegt aš slķkt gerist ķ raun). Ef skošašar eru nišurstöšur frį žessum tiltekna skóla gęti śtkoman veriš mjög léleg. Ekki vegna žess aš nemendurnir kunnu ekki aš leysa verkefnin sem voru lögš fyrir, heldur aš stór hluti žeirra skildu ekki spurningarnar. Hins vegar, ef viš skošum landiš ķ heild žį verša žessir 7,5 nemendur sem fengu óskiljanlegt próf svo lķtill hluti af heildinni aš žeir hafa ekki teljandi įhrif į lokanišurstöšur.

Af žessum įstęšum er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn eru skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar. Žetta er ekki lagalegt mįl, ekki pólitķskt eša einfalt įlitamįl sem stofnanir samfélagsins geta skoriš śr um - žetta er ašferšafręšilegt mįl og śrskuršur dóms breytir žvķ ekki aš žaš er ašferšafręšilega varhugavert aš birta PISA nišurstöšur meš žeim hętti sem Reykjavķkurborg hefur veriš gert aš gera.

mbl.is Borgaskóli stóš sig best ķ PISA
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nż gjaldskrį Sķmans = aukinn kostnašur fyrir kennara og nemendur

too-damn-high
Eins og flestir vita hefur Sķminn kynnt nżja gjaldskrį fyrir nettengingar. Helsta breytingin er aš nś veršur rukkaš jafnt fyrir bęši innlendun og erlendan gagnaflutning. Žaš er żmislegt sem hęgt er aš segja um žessa breytingu en mig langar sérstaklega aš vekja athygli į kostnašaraukningu sem žetta hefur ķ för meš sér fyrir notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi.

Ķ nżjum nįmskrįm er gert rįš fyrir aš netiš nżtist ķ nįmi og kennslu bęši til upplżsingaöflunnar og mišlun kennsluefnis. Sérstaklega er lögš įhersla į notkun fjölbreyttra mišla, s.s. myndręnt- og hljóšręnt efni. Žaš er allt gott og vel og margir kennarar aš gera góša hluti meš žau markmiš. Hins vegar, hefur skortur į ašgengilegri hżsingu innanlands fyrir slķkt nįmsefni veriš nefnt sem hindrun. Vandinn er aš notkun hżsingarmöguleika erlendis, s.s. YouTube o.fl., fylgir aukinn kostnašur fyrir kennara og nemendur vegna gjaldtöku samskiptafyrirtękja fyrir erlent nišurhal. Žannig veršur nemendum og kennurum mögulega mismunaš žar sem ašgengi žeirra aš kennsluefni sem er žannig hżst ręšst aš einhverju leyti af getu žeirra til aš greiša fyrir nišurhališ. Sérstaklega į žetta viš um margmišlunarefni sem getur veriš žungt og kostaš heilmikiš nišurhal.

Sķšustu įr hefur veriš töluverš umręša um žörf fyrir ašgengilega og hagkvęma hżsingarkosti hér į landi til aš gera nįmsefni ašgengilegt į netinu įn žess aš žaš feli ķ sér aukinn kostnaš fyrir žį sem žurfa aš nota žaš. Eitthvaš hefur mišast ķ žessum mįlum, t.d. meš tilkomu vefsins Vendikennsla.is žar sem kennarar geta gert margmišlunarefni ašgengilegt fyrir nemendur. Vistun efnis er ókeypis fyrir kennara og allt efni er hżst į innlendum žjónum žannig aš nišurhal hefur veriš ókeypis fyrir nemendur.

Nż gjaldskrį Sķmans gerir žessar framfarir aš engu. Višskiptavinir žurfa aš greiša fyrir nišurhal į efni frį innlendum hżsingarašilum eins og Vendikennsla.is sem žeir geršu ekki įšur. Ennfremur get ég ekki séš aš žaš séu neinir möguleikar til aš koma til móts viš žį sem eru efnaminni eins og nżja gjaldskrįin er sett upp. Nż gjaldskrį Sķmans gerir žaš aš verkum aš aukin notkun stafręnna mišla ķ nįmi og kennslu -eins og hvatt er til ķ nżjum nįmskrįm- mun fela ķ sér aukinn kostnaš fyrir bęši kennara og nemendur.

mbl.is Sķminn hyggst rukka fyrir alla notkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samfélagsmišlar og nįm

Glęrur śr mįlstofu sem ég samstżrši meš Arthur Harkins ķ Hįskólanum ķ Minnesóta 2010 og hef oft notaš ķ kennslu sķšan. Vaxandi umręša er um notkun samfélagsmišla ķ nįmi og kennslu. Žaš sem ég vil sérstaklega benda į hér er aš hugtakiš "samfélags mišlar" e.o. viš notum žaš er nokkuš margžętt. Viš notum žaš gjarnan til aš vķsa til samfélagsmišla, samfélagsvefja, samfélagstóla o.s.frv.

 


Okkur vantar framtķšarflokk ķ ķslensk stjórnmįl

keep-calm-and-let-s-make-our-future
Ég skipti mér ekki mikiš af pólitķk hér į Upplżsandi tęki en var aš detta ķ hug: okkur vantar framtķšarflokk ķ ķslensk stjórnmįl. Hlutverk framtķšarflokksins er einfalt - hann sér til žess aš pólitķskar įkvaršanir mišast viš vęntanlega og ęskilega tęknilega og samfélagslega žróun til lengri tķma. Framtķšarflokkurinn sér til žess aš stjórnvöld vinni śt frį raunhęfri og heillavęnlegri framtķšarsżn sem byggir į stöšugu mati į breytingaröflum og įhrifavöldum. Žegar einn flokkur segir “Žaš kemur ekki til greina aš ganga ķ ESB.”, segir Framtķšarflokkurinn “Hvernig lķtur Ķsland utan ESB śt eftir 20-30 įr?” Žegar einn flokkur segir “Žaš žarf aš stytta skólagönguna.”, segir Framtķšarflokkurinn “Hvernig lķtur samžjappašra skólakerfi śt eftir 20-30 įr?”, og svo framvegis.

Framtķšarflokkurinn myndi sjį til žess aš framtķšarsżn og višmiš mótast af hlutlausri og vķsindalegri umręšu um breytingaröfl sem kunna aš hafa įhrif į ķslenskt samfélag. Flokkurinn sjįlfur er ekkert sérstaklega til hęgri, vinstri eša žar į milli, en er mešvitašur um aš slķkar hugmyndafręšilegar tiktśrur hafa óneitanlega įhrif į žróun mįla til lengri tķma. Žannig yrši tekiš tillit til pólitķskra strauma og stefna ķ mótun langtķmasżnar eins og ašra žętti sem kunna aš hafa įhrif.
 
Viršist vera til vķsir af svona stjórnmįlaflokki ķ Įstrįlķu (kemur s.s. ekki į óvart - margir merkustu framtķšarfręšingar ķ dag eru frį Įstralķu).
 
Er ekki einhver sem er meira pólitķskt ženkjandi en ég til ķ aš taka viš og gera eitthvaš śr žessu?

Kunnum viš nógu vel į framtķšina?

believablefuture
Ķ Kanada taka stefnumótendur framtķšina alvarlega. Žar hefur veriš starfrękt sķšan 2011 opinber stofnun, Policy Horizons Canada, sem hefur žaš hlutverk aš afla og mišla upplżsingum um tękni- og samfélagslega žróun framtķšar fyrir opinbera ašila, stefnumótendur, og almenning. Žannig er unniš markvisst aš žvķ aš yfirvöld, atvinnulķf, stefnumótendur og ašrir hafi žęr upplżsingar sem žeir žurfa til aš miša ašgeršir aš langtķmažörfum samfélagsins. Stofnunin gefur śt ótal rit į įri en ein helsta afuršin er MetaScan ritröšin, en MetaScan3 kom śt nżveriš žar sem er fariš yfir helstu tękninżjungar sem munu lķta dagsins ljós į nęstu 10-15 įrum.

Žaš er minn draumur aš til verši framtķšarstofa af žessu tagi hér į Ķslandi (alla vega fyrir menntasamfélagiš) sem hefši žaš hlutverk aš safna og mišla upplżsingum um framtķšina, en lķka aš žjįlfa žį sem koma aš mótun skóla- og menntastarfs ķ žvķ aš vinna kerfisbundiš meš slķkar upplżsingar og miša įkvaršanatöku viš langtķmažarfir samfélagsins.

Į sķšustu rśmlega 5 įrum hef ég unniš meš żmsum hópum skólafólks, bęši hér į Ķslandi og erlendis, viš aš vinna śr upplżsingum um framtķšina og nżta til stefnumótunnar. Žaš er żmislegt sem mašur lęrir af svonalögušu, t.d.:

Okkur (mannkyniš) er tamt aš hugsa um framtķšina - viš ķmyndum okkur framtķš, gerum fyrirętlanir og mišum oft okkar athafnir viš tiltekna framtķšarsżn. Mašurinn er framtķšarmišuš skepna!

Žrįtt fyrir aš vera framtķšarmišuš aš ešlisfari er ekki sjįlfgefiš aš viš séum sérstaklega klįr žegar kemur aš žvķ aš hugsa um framtķšina.
  • Flestum reynist erfitt aš hugsa lengra en 5 įr fram ķ tķmann nema žį ķ rótgrónum stašalmyndum.
  • Framtķšarsżn byggir oftar en ekki į ķmyndušum stöšugleika, žaš er aš segja aš jafnvel žegar viš hugsum 5 įr fram ķ tķmann eša lengra endurspeglar sżnin nśtķmann įn nęgilegs tillits til fyrirsjįanlegra breytinga.
  • Tiltölulega fįir mešal sérfręšinga, stefnumótenda eša almennings fylgjast nęgilega meš žvķ sem er aš gerast ķ tękni- og samfélagsžróun hverju sinni til aš geta sett fram raunhęfar įętlanir um hvers er aš vęnta 10-15 įr fram ķ tķmann.

Allt žetta veršur til žess aš jafnvel žegar viš tökum okkur til og ętlum okkur aš móta framtķšarsżn til langs tķma fyrir ķslenskt samfélag misheppnast žaš og framtķšarsżnin veršur śrelt į örfįum įrum - ef hśn var žį einhverntķma gild.

Ef viš hér į Ķslandi ętlum okkur aš taka framtķšinni alvarlega, eins og Kanadamenn eru aš gera, žurfum viš fyrst og fremst aš gera tvennt:
  • Huga aš žvķ hvernig viš ętlum aš afla upplżsinga, vinna śr žeim og mišla til žeirra sem žurfa,
  • og byggja markvisst upp hęfni žeirra sem koma aš, eša hafa įhrif į, įkvaršanatöku til aš móta raunhęfa framtķšarsżn sem hęgt er aš fylgja til lengri tķma.
Žetta er veršugt verkefni sem enginn, sem ég veit um, er aš vinna aš um žessar mundir. 
 
Og hérna er svo vandinn viš žetta allt saman: viš höfum ekki svigrśm til aš eyša miklum tķma ķ žetta! Tęknižróun veršur sķfellt örari og er jafnvel oršin slķk nś žegar aš mešal manneskjan getur ekki lengur fylgst meš öllum žeim breytingum sem eru aš eiga sér staš hverju sinni, jafnvel į svišum sem hver og einn žykist hafa séržekkingu.

Hver ętlar aš vera memm’ ķ žessu?
 
Aš lokum - Meš skżrslunni MetaScan3 hefur Policy Horizons Canada lįtiš gera žessa mjög fķnu "infographic" til aš lżsa tęknižróun komandi įra. Hér er flott uppsettning sem gott er aš skoša į tölvuskjį.

Vandinn viš aš greina vandamįl - ķ samtķš og framtķš

square_peg_in_round_hole_2
Einn mikilvęgasti og jafnframt flóknasti žįttur ķ hvers kyns stefnumótun er aš greina žann vanda sem stefnan į aš leysa. Stefna sem tekur ekki į raunverulega vandamįlinu er dęmd til aš mistakast og vinna og kostnašur viš stefnumótun og innleišingu til einskis. Žaš sem flękir mįliš enn frekar er aš oršręša į fyrri stigum stefnumótunarumręšu į žaš til aš vera lituš af pólķtķk, ž.e.a.s. aš pólitķsk öfl leggja sig fram viš aš skilgreina vandamįliš žannig aš žaš flśtti vel viš žeirra skošanir. Viš sjįum dęmi um žetta nęr daglega ķ fjölmišlum žar sem tekist er į um aš beina oršręšu ķ tiltekinn farveg. Ķ menntamįlum gerist žetta all oft, kannski helst vegna žess aš menntun er svo margžętt en jafnframt eitthvaš sem allir ķ samfélaginu upplifa og telja sig žar meš hafa innsżn ķ. Ég ętla hér ašeins aš renna yfir nokkur dęmi um vafasamar vandamįlagreiningar, tengdar menntun og öšru, og svo ašeins aš fjalli um greiningu vandamįla sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni.
 
Hver er vandinn?
Nokkur dęmi um varhugaverša vandamįlagreiningu:
 
Dęmi um dśbķus vandamįlagreiningu birtist ķ frįsögn į mbl.is ķ dag žar sem sagt er frį umfjöllun ķ blašinu um Reykjavķkurflugvöll. Žvķ er haldiš fram žar aš lokun flugvallarins ķ Reykjavķk leiši til mikillar hękkunnar į flugfargjöldum innanlands, sem allir vita eru ķskyggilega hį nś žegar. Žegar betur er aš gįš kemur ķ ljós aš mįliš snżst ekki sérstaklega um Reykjavķkurflugvöll heldur almennt um varaflugvöll į sušvesturhorni landsins. Eins og er er Reykjavķkurflugvöllur eini varaflugvöllurinn į žessu svęši. Gengiš er svo aš žvķ vķsu aš verši Reykjavķkurflugvöllur lokašur verši žar meš enginn varaflugvöllur į svęšinu. Žaš er engan veginn sjįlfgefiš.

Umręša um styttingu nįms hefur veriš mjög įberandi undanfariš. Menntamįlarįšherra hefur mešal annars talaš fyrir žvķ aš stytta žurfi framhaldsskólann til aš sporna viš brotthvarfi śr nįmi. Brotthvarf śr nįmi hefur veriš mikiš rannsakaš į Ķslandi, bęši meš langtķmarannsóknum og afmarkašri rannsóknum fręšimanna og framhaldsnema. Mér vitandi hefur aldrei komiš neitt fram ķ žeim rannsóknum sem styšur žį fullyršingu aš brotthvarf stafi helst af lengd nįms. Ef ętti aš fara eftir žeim rannsóknum sem hafa veriš geršar held ég aš žaš sé nokkuš skżrt hvaš žyrfti aš gera til aš taka į brotthvarfi: žaš er aš auka stušning viš nemendur og gera nįmiš įhugaveršara og skemmtilegra.

Nżveriš var sagt frį rannsókn sem gerš var fyrir menntamįlarįšuneytiš um įstęšur brotthvarfs. Nišurstašan eins og hśn var tilkynnt ķ fjölmišlum var eitthvaš į žį leiš aš žeir nemendur sem falla frį nįmi męta illa. Svona umfjöllun vekur bara fleiri spurningar heldur en hśn svarar. Raunverulegi vandinn er augljóslega ekki aš nemendur męta ekki heldur žarf aš spyrja sig hvers vegna nemendur męta ekki. Mišaš viš fyrri rannsóknir er įstęšan lķklega aš nemendur hafa ekki ašgang aš žeim stušningi sem žeir žurfa og aš žeim finnst nįmiš leišinlegt. Viš erum komin aftur į sama staš.

Žvķ hefur oft veriš varpaš fram ķ umręšu um menntamįl aš vandi skóla ķ dag er aš nemendur lęra ekki eins og žeir eiga aš gera. Margar įstęšur hafa veriš gefnar, m.a. aš nemendur eru of uppteknir af öšru, žį skortir einbeitingu, og svo framvegis, en alltaf žannig aš žaš er eitthvaš aš nemendunum. Ég hef jafnvel lesiš greinar žar sem skólafólk sjįlft, sem manni finnst aš eigi aš vita betur, hefur fullyrt žetta. Žarna er veriš aš varpa vandamįli į einn tiltekinn hóp įn ķtarlegrar greiningar į raunverulegu stöšunni. Nišurstašan veršur žį į žį leiš aš til žess aš taka į žessum vanda žurfi aš breyta nemendum en ekki skólanum.

Upplżsingatękni nemenda hefur oft veriš sögš trufla skólastarf og žar af leišandi naušsynlegt aš takmarka notkun hennar. Žetta er sérlega įhugaverš umręša vegna žess aš žar er ein tękni af žeim fjölmörgu sem notuš eru ķ skólastarfi tekin fyrir og metin śt frį allt öšrum forsendum en allt hitt (ég nota hér tękni ķ mjög vķšum skilningi - pappķr er tękni, blżantur er tękni, skrifborš er tękni, skólastofa er tękni, o.s.frv.). Ķ höndum nemenda getur blaš og blżantur oršiš jafn mikil truflun og snjallsķmi ef žeim leišist og hafa ekkert uppbyggilegt til aš gera viš tęknina. Ein leišin sem komiš er ķ veg fyrir aš sum tękni hafi truflandi įhrif er einfaldlega aš gefa nemendum eitthvaš uppbyggilegt til aš gera viš hana. Viš kennum og hvetjum nemendur til aš nota blaš og blżant til žess aš lęra - er veriš aš gera žaš sama meš upplżsingatęknina? Ef nemendur fengju aš nota sķna upplżsingatękni til aš vinna markvisst śr verkefnum, vęru žau žį aš nota žau ķ “truflandi” tilgangi? Hvaš er raunverulega vandamįliš hér?

Žaš var einu sinni starfandi ašstošarskólastjóri ķ nįmskeiši sem ég var aš kenna žegar ég var viš nįm ķ Bandarķkjunum sem sagši mér aš “cyberbullying” (einelti į netinu) vęri ekki vandamįl ķ hennar skóla vegna žess aš farsķmanotkun nemenda er meš öllu bönnuš. Žarf ég aš segja eitthvaš fleira um žetta?

Žaš er margt flókiš ķ stefnumótunarfręšum, en žrįtt fyrir žaš er višfangsefni stefnumótunar nokkuš einfalt: žaš er aš leysa vandamįl. Lausn vandamįls er andhverfa vandamįlsins. Žess vegna skiptir öllu mįli aš vandamįliš sé rétt greint hverju sinni. Ef gengiš vęri śt frį žeim vandamįlum sem skilgreind eru ķ dęmunum hér fyrir ofan sjįum viš, aš ég held nokkuš augljóslega, aš stefnur sem leiša af žeim vęru ķ öllum tilvikum dęmd til aš mistakast vegna žess aš žęr myndu ekki taka į raunverulega vandanum.
 
Vandi framtķšar 
En hvaš gerist ef viš hugsum fram ķ tķmann og veltum fyrir okkur hvaša vandamįl kunna aš koma upp ķ nįlęgri eša fjarlęgri framtķš? Žó svo aš viš vitum heilmargt um framtķšina, sérstaklega um stefnur ķ tęknižróun og žess hįttar, žį vitum viš minna um hvernig fólk mun bregšast viš tękninżjungum og hvaša samfélagslegar ašstęšur skapast. Įn žeirrar vetneskju er nęr ómögulegt aš vita meš vissu hvaša vandamįl munu gera vart viš sig. En žį getum viš reynt aš hugsa um fyrirbyggjandi ašgeršir - žaš er aš segja, hvernig komum viš framtķšaržróun ķ žann farveg aš lķklegast veršur aš įkjósanlegar ašstęšur skapast. Framtķšarfręšin (ķ nśverandi mynd) hafa žróaš ašferšir ķ um 7-8 įratugi og margar žęr ašferšir oršnar nokkuš öflugar. Upphaf nśtķma framtķšarfręša mį rekja til kaldastrķšsįra ķ kringum 1940-50 žegar heröfl ķ Bandarķkjunum vildu geta veriš viš öllu bśnir. Markmiš framtķšarfręšanna į žessum tķma var žį fyrst og fremst aš lżsa ašstęšum sem kynnu aš skapast svo Bandarķkjaher gęti gert višbragšsįętlanir.

Ķ dag eru framtķšarfręšin notuš ķ stefnumótun į ótal svišum, allt frį efnhagsmįlum til nįttśruverndar. Žaš er svo bara į sķšustu ca. 10-20 įrum sem notkun framtķšarfręša fyrir stefnumótun ķ menntamįlum hefur veriš aš aukast. Nokkrir helstu drifkraftar ķ žeirri žróun eru Richard Slaughter ķ Įstralķu, Chris Dede viš Harvard hįskóla, Arthur Harkins viš hįskólann ķ Minnesóta og Jim Dator viš hįskólann ķ Hawaii. Ég hvet alla žį sem hafa įhuga į framtķš menntunar til aš kynna sér fręši žessara ašila.

Vandinn viš aš greina vandamįl framtķšar er helst aš fjarlęgš ķ tķma gerir fólki, hvort sem žaš er almenningur, skólafólk eša stefnumótendur, erfitt aš meta alvöru višfangsefnisins. Fyrir flestum žykja vandamįl framtķšar ekkert sérlega brżn žar sem strangt tiltekiš er ekki um vandręšaįstand aš ręša - alla vega ekki enn sem komiš er. Žį telja margir mikilvęgara aš leysa žau vandamįl sem viš er aš etja ķ nśinu įšur en fariš er aš huga aš fjarlęgu óvissuįstandi sem kann aš skapast ķ framtķšinni.

Hvaša gagn er žį ķ framtķšarfręšunum, og žį sérstaklega meš tilliti til menntunar? Framtķšarfręšin geta vissulega varpaš ljósi į tiltekin vandamįl sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni žannig aš viš getum gert įętlanir og veriš višbśin. En žaš sem er sennilega gagnlegra er aš framtķšarfręšin geta hjįlpaš aš įtta okkur į möguleikum og tękifęrum framtķšarinnar. Žį žurfum viš ekki sérstaklega aš greina tiltekinn vanda heldur frekar aš tilgreina framtķšina, sem slķka, sem veršugt verkefni til aš takast į viš.

Burtséš frį vandanum viš aš greina vandamįl framtķšarinnar žį mį fęra rök fyrir žvķ aš žaš sé vandamįl ķ sjįlfu sér aš viš erum afar illa undirbśin fyrir framtķšina. Žessi vandi er sérlega brżnn ķ ljósi žess aš tęknižróun er aš verša sķfellt örari. Ef viš byrjum ekki aš huga aš framtķšinni nśna žį eykst vandinn til muna nęstu įrin.

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband