Kunnum viš nógu vel į framtķšina?

believablefuture
Ķ Kanada taka stefnumótendur framtķšina alvarlega. Žar hefur veriš starfrękt sķšan 2011 opinber stofnun, Policy Horizons Canada, sem hefur žaš hlutverk aš afla og mišla upplżsingum um tękni- og samfélagslega žróun framtķšar fyrir opinbera ašila, stefnumótendur, og almenning. Žannig er unniš markvisst aš žvķ aš yfirvöld, atvinnulķf, stefnumótendur og ašrir hafi žęr upplżsingar sem žeir žurfa til aš miša ašgeršir aš langtķmažörfum samfélagsins. Stofnunin gefur śt ótal rit į įri en ein helsta afuršin er MetaScan ritröšin, en MetaScan3 kom śt nżveriš žar sem er fariš yfir helstu tękninżjungar sem munu lķta dagsins ljós į nęstu 10-15 įrum.

Žaš er minn draumur aš til verši framtķšarstofa af žessu tagi hér į Ķslandi (alla vega fyrir menntasamfélagiš) sem hefši žaš hlutverk aš safna og mišla upplżsingum um framtķšina, en lķka aš žjįlfa žį sem koma aš mótun skóla- og menntastarfs ķ žvķ aš vinna kerfisbundiš meš slķkar upplżsingar og miša įkvaršanatöku viš langtķmažarfir samfélagsins.

Į sķšustu rśmlega 5 įrum hef ég unniš meš fjölda hópum skólafólks, bęši hér į Ķslandi og erlendis, viš aš vinna śr upplżsingum um framtķšina og nżta til stefnumótunnar. Žaš er żmislegt sem mašur lęrir af svonalögušu, t.d.:

Okkur (mannkyniš) er tamt aš hugsa um framtķšina - viš ķmyndum okkur framtķš, gerum fyrirętlanir og mišum oft okkar athafnir viš tiltekna framtķšarsżn. Mašurinn er framtķšarmišuš skepna!

Žrįtt fyrir aš vera framtķšarmišuš aš ešlisfari er ekki sjįlfgefiš aš viš séum sérstaklega klįr žegar kemur aš žvķ aš hugsa um framtķšina.
  • Flestum reynist erfitt aš hugsa lengra en 5 įr fram ķ tķmann nema žį ķ rótgrónum stašalmyndum.
  • Framtķšarsżn byggir oftar en ekki į ķmyndušum stöšugleika, žaš er aš segja aš jafnvel žegar viš hugsum 5 įr fram ķ tķmann eša lengra endurspeglar sżnin nśtķmann įn nęgilegs tillits til fyrirsjįanlegra breytinga.
  • Tiltölulega fįir mešal sérfręšinga, stefnumótenda eša almennings fylgjast nęgilega meš žvķ sem er aš gerast ķ tękni- og samfélagsžróun hverju sinni til aš geta sett fram raunhęfar įętlanir um hvers er aš vęnta 10-15 įr fram ķ tķmann.

Allt žetta veršur til žess aš jafnvel žegar viš tökum okkur til og ętlum okkur aš móta framtķšarsżn til langs tķma fyrir ķslenskt samfélag misheppnast žaš og framtķšarsżnin veršur śrelt į örfįum įrum - ef hśn var žį einhverntķma gild.

Ef viš hér į Ķslandi ętlum okkur aš taka framtķšinni alvarlega, eins og Kanadamenn eru aš gera, žurfum viš fyrst og fremst aš gera tvennt:
  • Huga aš žvķ hvernig viš ętlum aš afla upplżsinga, vinna śr žeim og mišla til žeirra sem žurfa,
  • og byggja markvisst upp hęfni žeirra sem koma aš, eša hafa įhrif į, įkvaršanatöku til aš móta raunhęfa framtķšarsżn sem hęgt er aš fylgja til lengri tķma.
Žetta er veršugt verkefni sem enginn, sem ég veit um, er aš vinna aš um žessar mundir. 
 
Og hérna er svo vandinn viš žetta allt saman: viš höfum ekki svigrśm til aš eyša miklum tķma ķ žetta! Tęknižróun veršur sķfellt örari og er jafnvel oršin slķk nś žegar aš mešal manneskjan getur ekki lengur fylgst meš öllum žeim breytingum sem eru aš eiga sér staš hverju sinni, jafnvel į svišum sem hver og einn žykist hafa séržekkingu.

Hver ętlar aš vera memm’ ķ žessu?
 
Aš lokum - Meš skżrslunni MetaScan3 hefur Policy Horizons Canada lįtiš gera žessa mjög fķnu "infographic" til aš lżsa tęknižróun komandi įra. Hér er flott uppsettning sem gott er aš skoša į tölvuskjį.

Vandinn viš aš greina vandamįl - ķ samtķš og framtķš

square_peg_in_round_hole_2
Einn mikilvęgasti og jafnframt flóknasti žįttur ķ hvers kyns stefnumótun er aš greina žann vanda sem stefnan į aš leysa. Stefna sem tekur ekki į raunverulega vandamįlinu er dęmd til aš mistakast og vinna og kostnašur viš stefnumótun og innleišingu til einskis. Žaš sem flękir mįliš enn frekar er aš oršręša į fyrri stigum stefnumótunarumręšu į žaš til aš vera lituš af pólķtķk, ž.e.a.s. aš pólitķsk öfl leggja sig fram viš aš skilgreina vandamįliš žannig aš žaš flśtti vel viš žeirra skošanir. Viš sjįum dęmi um žetta nęr daglega ķ fjölmišlum žar sem tekist er į um aš beina oršręšu ķ tiltekinn farveg. Ķ menntamįlum gerist žetta all oft, kannski helst vegna žess aš menntun er svo margžętt en jafnframt eitthvaš sem allir ķ samfélaginu upplifa og telja sig žar meš hafa innsżn ķ. Ég ętla hér ašeins aš renna yfir nokkur dęmi um vafasamar vandamįlagreiningar, tengdar menntun og öšru, og svo ašeins aš fjalli um greiningu vandamįla sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni.
 
Hver er vandinn?
Nokkur dęmi um varhugaverša vandamįlagreiningu:
 
Dęmi um dśbķus vandamįlagreiningu birtist ķ frįsögn į mbl.is ķ dag žar sem sagt er frį umfjöllun ķ blašinu um Reykjavķkurflugvöll. Žvķ er haldiš fram žar aš lokun flugvallarins ķ Reykjavķk leiši til mikillar hękkunnar į flugfargjöldum innanlands, sem allir vita eru ķskyggilega hį nś žegar. Žegar betur er aš gįš kemur ķ ljós aš mįliš snżst ekki sérstaklega um Reykjavķkurflugvöll heldur almennt um varaflugvöll į sušvesturhorni landsins. Eins og er er Reykjavķkurflugvöllur eini varaflugvöllurinn į žessu svęši. Gengiš er svo aš žvķ vķsu aš verši Reykjavķkurflugvöllur lokašur verši žar meš enginn varaflugvöllur į svęšinu. Žaš er engan veginn sjįlfgefiš.

Umręša um styttingu nįms hefur veriš mjög įberandi undanfariš. Menntamįlarįšherra hefur mešal annars talaš fyrir žvķ aš stytta žurfi framhaldsskólann til aš sporna viš brotthvarfi śr nįmi. Brotthvarf śr nįmi hefur veriš mikiš rannsakaš į Ķslandi, bęši meš langtķmarannsóknum og afmarkašri rannsóknum fręšimanna og framhaldsnema. Mér vitandi hefur aldrei komiš neitt fram ķ žeim rannsóknum sem styšur žį fullyršingu aš brotthvarf stafi helst af lengd nįms. Ef ętti aš fara eftir žeim rannsóknum sem hafa veriš geršar held ég aš žaš sé nokkuš skżrt hvaš žyrfti aš gera til aš taka į brotthvarfi: žaš er aš auka stušning viš nemendur og gera nįmiš įhugaveršara og skemmtilegra.

Nżveriš var sagt frį rannsókn sem gerš var fyrir menntamįlarįšuneytiš um įstęšur brotthvarfs. Nišurstašan eins og hśn var tilkynnt ķ fjölmišlum var eitthvaš į žį leiš aš žeir nemendur sem falla frį nįmi męta illa. Svona umfjöllun vekur bara fleiri spurningar heldur en hśn svarar. Raunverulegi vandinn er augljóslega ekki aš nemendur męta ekki heldur žarf aš spyrja sig hvers vegna nemendur męta ekki. Mišaš viš fyrri rannsóknir er įstęšan lķklega aš nemendur hafa ekki ašgang aš žeim stušningi sem žeir žurfa og aš žeim finnst nįmiš leišinlegt. Viš erum komin aftur į sama staš.

Žvķ hefur oft veriš varpaš fram ķ umręšu um menntamįl aš vandi skóla ķ dag er aš nemendur lęra ekki eins og žeir eiga aš gera. Margar įstęšur hafa veriš gefnar, m.a. aš nemendur eru of uppteknir af öšru, žį skortir einbeitingu, og svo framvegis, en alltaf žannig aš žaš er eitthvaš aš nemendunum. Ég hef jafnvel lesiš greinar žar sem skólafólk sjįlft, sem manni finnst aš eigi aš vita betur, hefur fullyrt žetta. Žarna er veriš aš varpa vandamįli į einn tiltekinn hóp įn ķtarlegrar greiningar į raunverulegu stöšunni. Nišurstašan veršur žį į žį leiš aš til žess aš taka į žessum vanda žurfi aš breyta nemendum en ekki skólanum.

Upplżsingatękni nemenda hefur oft veriš sögš trufla skólastarf og žar af leišandi naušsynlegt aš takmarka notkun hennar. Žetta er sérlega įhugaverš umręša vegna žess aš žar er ein tękni af žeim fjölmörgu sem notuš eru ķ skólastarfi tekin fyrir og metin śt frį allt öšrum forsendum en allt hitt (ég nota hér tękni ķ mjög vķšum skilningi - pappķr er tękni, blżantur er tękni, skrifborš er tękni, skólastofa er tękni, o.s.frv.). Ķ höndum nemenda getur blaš og blżantur oršiš jafn mikil truflun og snjallsķmi ef žeim leišist og hafa ekkert uppbyggilegt til aš gera viš tęknina. Ein leišin sem komiš er ķ veg fyrir aš sum tękni hafi truflandi įhrif er einfaldlega aš gefa nemendum eitthvaš uppbyggilegt til aš gera viš hana. Viš kennum og hvetjum nemendur til aš nota blaš og blżant til žess aš lęra - er veriš aš gera žaš sama meš upplżsingatęknina? Ef nemendur fengju aš nota sķna upplżsingatękni til aš vinna markvisst śr verkefnum, vęru žau žį aš nota žau ķ “truflandi” tilgangi? Hvaš er raunverulega vandamįliš hér?

Žaš var einu sinni starfandi ašstošarskólastjóri ķ nįmskeiši sem ég var aš kenna žegar ég var viš nįm ķ Bandarķkjunum sem sagši mér aš “cyberbullying” (einelti į netinu) vęri ekki vandamįl ķ hennar skóla vegna žess aš farsķmanotkun nemenda er meš öllu bönnuš. Žarf ég aš segja eitthvaš fleira um žetta?

Žaš er margt flókiš ķ stefnumótunarfręšum, en žrįtt fyrir žaš er višfangsefni stefnumótunar nokkuš einfalt: žaš er aš leysa vandamįl. Lausn vandamįls er andhverfa vandamįlsins. Žess vegna skiptir öllu mįli aš vandamįliš sé rétt greint hverju sinni. Ef gengiš vęri śt frį žeim vandamįlum sem skilgreind eru ķ dęmunum hér fyrir ofan sjįum viš, aš ég held nokkuš augljóslega, aš stefnur sem leiša af žeim vęru ķ öllum tilvikum dęmd til aš mistakast vegna žess aš žęr myndu ekki taka į raunverulega vandanum.
 
Vandi framtķšar 
En hvaš gerist ef viš hugsum fram ķ tķmann og veltum fyrir okkur hvaša vandamįl kunna aš koma upp ķ nįlęgri eša fjarlęgri framtķš? Žó svo aš viš vitum heilmargt um framtķšina, sérstaklega um stefnur ķ tęknižróun og žess hįttar, žį vitum viš minna um hvernig fólk mun bregšast viš tękninżjungum og hvaša samfélagslegar ašstęšur skapast. Įn žeirrar vetneskju er nęr ómögulegt aš vita meš vissu hvaša vandamįl munu gera vart viš sig. En žį getum viš reynt aš hugsa um fyrirbyggjandi ašgeršir - žaš er aš segja, hvernig komum viš framtķšaržróun ķ žann farveg aš lķklegast veršur aš įkjósanlegar ašstęšur skapast. Framtķšarfręšin (ķ nśverandi mynd) hafa žróaš ašferšir ķ um 7-8 įratugi og margar žęr ašferšir oršnar nokkuš öflugar. Upphaf nśtķma framtķšarfręša mį rekja til kaldastrķšsįra ķ kringum 1940-50 žegar heröfl ķ Bandarķkjunum vildu geta veriš viš öllu bśnir. Markmiš framtķšarfręšanna į žessum tķma var žį fyrst og fremst aš lżsa ašstęšum sem kynnu aš skapast svo Bandarķkjaher gęti gert višbragšsįętlanir.

Ķ dag eru framtķšarfręšin notuš ķ stefnumótun į ótal svišum, allt frį efnhagsmįlum til nįttśruverndar. Žaš er svo bara į sķšustu ca. 10-20 įrum sem notkun framtķšarfręša fyrir stefnumótun ķ menntamįlum hefur veriš aš aukast. Nokkrir helstu drifkraftar ķ žeirri žróun eru Richard Slaughter ķ Įstralķu, Chris Dede viš Harvard hįskóla, Arthur Harkins viš hįskólann ķ Minnesóta og Jim Dator viš hįskólann ķ Hawaii. Ég hvet alla žį sem hafa įhuga į framtķš menntunar til aš kynna sér fręši žessara ašila.

Vandinn viš aš greina vandamįl framtķšar er helst aš fjarlęgš ķ tķma gerir fólki, hvort sem žaš er almenningur, skólafólk eša stefnumótendur, erfitt aš meta alvöru višfangsefnisins. Fyrir flestum žykja vandamįl framtķšar ekkert sérlega brżn žar sem strangt tiltekiš er ekki um vandręšaįstand aš ręša - alla vega ekki enn sem komiš er. Žį telja margir mikilvęgara aš leysa žau vandamįl sem viš er aš etja ķ nśinu įšur en fariš er aš huga aš fjarlęgu óvissuįstandi sem kann aš skapast ķ framtķšinni.

Hvaša gagn er žį ķ framtķšarfręšunum, og žį sérstaklega meš tilliti til menntunar? Framtķšarfręšin geta vissulega varpaš ljósi į tiltekin vandamįl sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni žannig aš viš getum gert įętlanir og veriš višbśin. En žaš sem er sennilega gagnlegra er aš framtķšarfręšin geta hjįlpaš aš įtta okkur į möguleikum og tękifęrum framtķšarinnar. Žį žurfum viš ekki sérstaklega aš greina tiltekinn vanda heldur frekar aš tilgreina framtķšina, sem slķka, sem veršugt verkefni til aš takast į viš.

Burtséš frį vandanum viš aš greina vandamįl framtķšarinnar žį mį fęra rök fyrir žvķ aš žaš sé vandamįl ķ sjįlfu sér aš viš erum afar illa undirbśin fyrir framtķšina. Žessi vandi er sérlega brżnn ķ ljósi žess aš tęknižróun er aš verša sķfellt örari. Ef viš byrjum ekki aš huga aš framtķšinni nśna žį eykst vandinn til muna nęstu įrin.

Ķslenskir skólar sem "lęrdómssamfélög" eša "lęrdómssamfélög"?

priorities
Um helgina sótti ég vorrįšstefnu Mišstöšvar skólažróunar į Akureyri - Žaš veršur hverjum aš list sem hann leikur: Lifandi starfsžroĢun – aĢrangursriĢkt skoĢlastarf. Į rįšstefnunni var lögš įhersla į sķmenntun og starfsžróun skólafólks og fannst mér hugtakiš “lęrdómssamfélag” nokkuš įberandi. Allt gott meš žaš - žetta er vissulega įhugaverš nįlgun sem hefur vakiš mikla athygli undanfarin įr. Žaš sem truflar mig hins vegar er aš mér finnst ekki skżrt hvaš er įtt viš nįkvęmlega žegar hugtakiš er notaš ķ ķslensku samhengi. Ég held aš ķslenska hugtakiš “lęrdómssamfélag” hefur veriš notaš til aš žżša mörg skyld en ólķk hugtök, e.o. learning society, learning organisation, organisational learning, professional learning community og margt fleira. En hvaš af žessu į skólafólk į Ķslandi viš žegar žaš notar hugtakiš “lęrdómssamfélag”? Kannski er jafnvel veriš aš tala um eitthvaš allt annaš…

Mér finnst nokkuš augljóst aš ef žaš į aš gagnast okkur aš vķsa ķ “lęrdómssamfélag” sem mögulega lausn į įskorunum sem ķslenskir skólar standa fyrir, žį žarf meiri umręšu um hugtakiš og sérstaklega hvaš viš viljum aš žaš merki ķ ķslensku samhengi.

Hér į eftir ętla ég aš renna ašeins yfir nokkrar ólķkar śtfęrslur į žvķ sem ég held aš įtt er viš žegar ķslenskt skólafólk talar um lęrdómssamfélag. Meš žvķ vil ég undirstrika hversu fjölbreyttar leišir er hęgt aš fara ķ žessum mįlum. Tilgangur minn meš žessu er ekki aš neyša okkur til aš velja en frekar aš reyna aš leggja grunn aš umręšu um hvaš af žessu viš skólafólk į Ķslandi viljum nżta til aš skilgreina hugtak žannig aš žaš gagnist okkur.

1. Learning society: D. Schön, R. M. Hutchins, T. Husén. Rętur hugtaksins “learning society” eru af mörgum taldar liggja ķ umręšu sem nįši hįmarki um lok 7da og byrjun 8da įratugs sķšustu aldar sem snerist fyrst og fremst um glķmuna viš ķhaldssöm öfl innan stofnana, fyrirtękja, samfélaga og svo framvegis. Donald Schön var lķklega meš žeim įhrifamestu sem tóku žįtt ķ žessari umręšu en hann lżsti vandanum žannig aš stofnanir eru ekki bara ķhaldssamar heldur “[they] fight like mad to remain the same.” Lausnin aš mati Schön og hugsanabręšra hans, og žaš sem žeir meina meš “learning society” ķ hnotskurn, fólst ķ žvķ aš auka vęgi sķmenntunar. S.s. lęrdómssamfélag er samfélag sem styšur og hvetur til sķmenntunar (n.b. hér er ekki įtt viš sķmenntun sem endurmenntun heldur sem nįm frį vöggu til grafar).

2. Organisational learning(a): Argyris & Schön. Schön žróaši hugmyndir sķnar um lęrdómssamfélagiš frekar, sérstaklega ķ samstarfi viš Chris Argyris, og varš žį til žaš sem žeir félagar kalla “organisational learning”. Hér er įherslan sérstaklega į žaš hvernig stofnanir, fyrirtęki, félög, o.s.frv. nżta sér reynslu af mistökum og sigrum. Argyris & Schön sżndu aš žó svo aš margar stofnanir og félög leggja sig fram viš aš draga lęrdóm af mistökum sem eiga sér eru geršar litlar sem engar raunverulegar breytingar ķ kjölfariš - sem žeir kalla “single-loop learning”. Žau eru žvķ dęmd til aš gera sömu mistökin aftur. Lausnin sem žeir tefla fram felst ķ žvķ sem žeir kalla “double-loop learning” - ž.e. aš mistök eru greind til aš komast aš žvķ hvaš fór śrskeišis og svo breytingar geršar į starfsemi eša skipulagi til aš koma ķ veg fyrir aš žau endurtaki sig. Ķ žessum skilningi er žį “lęrdómssamfélag” žaš samfélag sem lęrir af sķnum mistökum og breytir hįttum sķnum ķ samręmi viš žaš.

3. Organisational learning(b): Cook & Yanow. Ķ mjög įhugaveršri grein Cook & Yanow frį 1993, Culture and organizational learning, lżsa höfundar tveimur ólķkum nįlgunum viš hugmyndina um “organisational learning”. Fyrst er sś sem žau kalla vitsmunalegu nįlgunina sem felur ķ sér aš vissum mannlegum eiginleikum er varpaš į stofnanir og félög. Sérstaklega er aš stofnanir og félög eru sögš “lęra” į svipašan hįtt og einstaklingar gera. Žessi nįlgun felur ķ sér kerfislęga hugsun žar sem litiš er į einingar innan stofnunar eša félags sem sambęrilegar skynfęrum, taugum og öšrum lķffęrum sem koma viš sögu žegar einstaklingar lęra. Hver eining hefur sitt hlutverk en mynda saman heild og žekking er sögš tilheyra heildinni en ekki einstökum einingum. Cook & Yanow samžykkja žaš aš hęgt sé aš segja aš stofnanir og félög “lęri” en hafna vitsmunalegu skżringunni. Žess ķ staš fęra žau rök fyrir žvķ aš lęrdómur stofnana og félaga birtist ķ menningu innan žeirra, t.d. ķ merkingu, smķšisgripum (e. artifacts), gildum og sameiginlegum athöfnum sem žjóna žeim tilgangi aš višhalda eša breyta rķkjandi menningu. Ķ žessum skilningi eru einkenni lęrdómssamfélags aš finna ķ menningarlegum gildum og višhorfum sem er višhaldiš innan žess.

4. Learning organisation: P. Senge. Bók Senge’s, The Fifth Discipline, vakti mikla athygli žegar hśn kom śt 1990. Hann nįši svo athygli skólafólks žegar hann og fleiri sendu frį sér bókina Schools That Learn įriš 2000. Žar eru hugmyndirnar sem settar voru fram ķ Fifth Discipline snišnar aš stjórnun og rekstri skóla. Af žessum sökum er lķklega oftast ķ dag įtt viš hugmyndir Senge’s um lęrdómssamfélag žegar žaš er notaš ķ tengslum viš skóla.
Lęrdómssamfélag Senge’s er nokkurs konar śtópķsk sżn į stofnunum og félögum sem byggist į žvķ aš nįlgast žau sem flókin kerfi. Senge notar kerfiskenningu (e. systems theory) til aš greina hvernig samfélög almennt virka meš tilliti til lęrdóms og dregur įkvešnar įlyktanir af žvķ um hvernig samfélög ęttu aš vera. Helstu lykilatriši ķ hugmynd Senge’s eru, ķ fyrsta lagi, aš lęrdómssamfélög laga sig ekki bara aš ašstęšum heldur eru skapandi žannig aš žau ganga enn lengra og reyna mešvitaš aš bśa til heppilegar ašstęšur. Ķ öšru horfa lęrdómssamfélög til įhrifa breytinga yfir lengri tķma. Ķ žessum skilningi eru einkenni lęrdómssamfélags aš litiš er į lęrdóm sem skapandi athöfn einstaklinga sem tekur tillit til kerfisbundinna breytinga yfir lengri tķma.

5. Learning economy: B. Å. Lundvall & B. Johnson. Um mišjan 10da įratug sķšustu aldar settu Lundvall & Johnson fram hugmynd sķna um “lęrdómshagkerfiš” sem śtfęrslu į fyrri hugmyndum um lęrdómssamfélög. Ķ hugtaki žeirra felast ekki sérstaklega flóknar vangaveltur um hvort eša hvernig lęrdómur fer fram innan samfélaga heldur frekar hvernig lęrdómur er metinn innan žeirra. Ķ lęrdómshagkerfinu er lögš mikil įhersla į lęrdóm almennt, hvar og hvenęr sem hann kann aš eiga sér staš, vegna žess aš lęrdómur, sem ferli, hefur mikiš gildi śt af fyrir sig. Ķ žessum skilningi er lęrdómssamfélag žaš samfélag žar sem nįm og lęrdómur eru mikils metin og įkvaršanataka mišar aš žvķ aš skapa sem įkjósanlegastar ašstęšur fyrir nįm og lęrdóm hverju sinni.

Žaš eru til fleiri śtgįfur af lęrdómssamfélögum en žęr sem ég hef listaš hér, en žetta sżnishorn gefur vķsbendingu um hversu mikil hugmyndafręšileg fjölbreytnin er ķ žessum geira. Allar žessar hugmyndir hafa sķna kosti og galla og hefur veriš bent į žęr ķ żmsum ritum gegnum įrin. T.d. skrifaši Robert Flood heila bók um Fifth Discipline Senge’s žar sem hann endurskošar hugmyndina frį grunni meš žvķ aš nota mun markvissara kerfiskenningarlegu nįlgunina sem Senge byrjaši meš.

Eins og ég sagši ķ upphafi er ekki ętlunin hjį mér aš leggja til aš viš veljum sérstaklega śr žeim hugmyndum sem settar hafa veriš fram. Frekar aš ef viš ętlum aš nota žetta hugtak ķ ķslensku samhengi žį žurfum viš aš įkveša hvernig viš viljum skilgreina žaš žannig aš žaš gagnist okkur, ķ ķslensku skólasamfélagi, sem best. Nś er tķmi fyrir oršręšu…

Eru tęknibönn bara til aš takast ekki į viš raunveruleikann?

cell-phone-ban
Ķ Fréttablašinu ķ dag, 13. febrśar, er stutt frétt um notkun nemenda į farsķmum ķ skólum. Žar segir Svanhildur Marķa Ólafsdóttir, formašur Skólastjórafélags Ķslands, m.a. aš žaš žurfi aš kenna börnum aš nota žessi tęki, eins og önnur, ķ samręmi viš almennar samskiptareglur. Eins og Svanhildur bendir į žį eru žetta aušvitaš mjög öflug tęki sem nżtast į żmsan hįtt, s.s. upplżsingaleit, samskipti, samstarf, sköpun og margt fleira. En raunin er, aš sįrafįir skólar leyfa notkun žessara tękja. Lķklega eru żmsar įstęšur gefnar fyrir farsķmabönnum, en ég held aš helsta įstęšan komi fram ķ žvķ sem haft er eftir Óskari S. Einarssyni, skólastjóra Fossvogsskóla, aš “veriš [er] aš reyna aš finna leišir til žess aš geta nżtt farsķma”. Žį spyr ég, af hverju, žegar farsķmar hafa veriš įberandi ķ samfélaginu eins lengi og raunin er og žykja nś naušsynlegir ķ flestum störfum og annarri išju utan skóla, er veriš aš “reyna aš finna leišir” nśna? Af hverju er ekki löngu bśiš aš žvķ? Žaš er fįtt sem hefur gerst ķ tengslum viš žróun farsķma og snjallsķma sķšustu 10 įrin sem hefur komiš į óvart. Žaš hefši veriš hęgt aš hugsa śt ķ žetta fyrir löngu.

Vandinn meš bann-hneigšina, sem einkennir oft afstöšu skólafólks gagnvart upplżsingatękni, er aš hśn leišir til sżndarašgerša. Žegar skóli bannar farsķma, Facebook, eša hvaša tękni sem er, žį gefur hann sig śt fyrir aš vera aš taka afstöšu og fylgja henni eftir meš ašgeršum. Raunin er, hins vegar, aš žaš aš banna tękni sem fellur vel aš öllum helstu markmišum menntunar og žykir žarfasta tól ķ daglegu lķfi utan skóla er ekkert annaš en frestun, og žar meš ašgeršaleysi. Bann į slķkri tękni felur ķ sér višurkenningu aš tęknin er til stašar og hśn hefur įhrif, en viškomandi stofnun ętlar bara ekki aš dķla viš hana į žessari stundu.

Fartęknin, ž.e. snjallsķmar og spjaldtölvur, hefur breišst śt hrašar en nokkur upplżsingatękni sem į undan hefur komiš. Nś eru tęplega 6 įr sķšan snjallsķmavęšingin hófst fyrir alvöru (mišaš viš fyrsta iPhone sķma Apple) og fęstir skólar hafa enn mótaš raunverulega stefnu um hvernig skuli nżta žessa tękni ķ žįgu menntunar. Ef žetta er raunin ķ dag, hver veršur stašan eftir nęstu 6 įr? Hvaš ętla skólar aš gera žegar fartęknin veršur oršin nįnast ósżnileg į nęstu įrum? Verša skólar tilbśnir žegar nemendur męta ķ kennslustofu og kennarinn hefur enga leiš til aš vita hvort žeir eru aš hlusta į sig eša aš kaupa nżtt geimskip af Eve Online spilara ķ Timbśktś? Ętla skólar žį ennžį aš vera aš “reyna aš finna leišir” til aš nżta 6 įra gamla tękni?

Rök gegn žvķ aš hįskólar taki upp skólagjöld

Skolagjold_throun_1978-2012b
Ķ fréttum Stöšvar 2 ķ gęr (09.02.2014) var rętt viš Frosta Ólafsson, framkvęmdastjóra Višskiptarįšs, um skólagjöld ķ HĶ. Žar lżsti hann žvķ yfir fyrir hönd Višskiptarįšs aš hįskólar į Ķslandi ęttu aš innheimta skólagjöld. Helstu rökin hans eru aš hįskólanįm er persónuleg fjįrfesting sem skilar arši fyrir viškomandi og žar af leišandi ętti einstaklingurinn aš bera kostnašinn. Žetta er hins vegar alls ekki eins skżrt og Frosti vill lįta. Įvinningur af menntun fólks er margžęttur og hagur fyrir bęši viškomandi og samfélagiš ķ heild. 

Meš ummęlum sķnum kemur Frosti inn į nokkuš flókna umręšu sem į sér töluverša sögu. Spurningin sem umręšan snżst um er žessi: Į aš lķta į menntun einstaklinga sem almannagęši eša einkagęši (žetta eru tęknileg hugtök śr hagfręšinni sem ég vona aš ég sé aš žżša rétt: almannagęši=public good, einkagęši=private good)? Hér į landi og vķša ķ Evrópu hefur almennt veriš litiš svo į aš menntun einstaklinga leišir af sér žekkingu sem gagnast samfélaginu og telst žvķ til almannagęša. Žannig er hęgt aš réttlęta žaš aš rķkiš kosti menntun einstaklinga aš miklu eša jafnvel aš mestu leyti. Hins vegar mįtti greina ķ umfjöllun Frosta aš hann lķtur į menntun fyrst og fremst sem einkagęši žeirra einstaklinga sem hana hljóta og žvķ réttlętanlegt aš viškomandi beri sjįlfur kostnašinn enda er menntunin fjįrfesting ķ eigin framtķš. Žetta svipar mjög til hugsunarhįtta sem hafa oršiš rķkjandi ķ Bandarķkjunum og oršiš til žess aš skólagjöld žar ķ landi hafa rokiš upp śr öllu valdi. Aš mķnu mati er žetta hęttulegur hugsunarhįttur sem getur haft mjög slęmar afleišingar ķ för meš sér fyrir samfélagiš.

Umręšan um hvort menntun telst til almannagęša eša einkagęša er töluvert flóknari en svo aš žetta sé einungis spurning um žaš hver hagnast af menntuninni. Munurinn į almannagęšum og einkagęšum felst ķ ešli tiltekinnar vöru eša žjónustu en ekki hver hagnast af henni. 


Hver er munurinn almannagęšum og einkagęšum?

Almannagęši: Almannagęši eru vörur eša žjónusta sem eru sagšar vera ašgengilegar (e. non-rival) og ekki śtilokanlegar (e. non-excludable).
 
- Žaš aš eitthvaš sé ašgengilegt ķ žessum skilningi žżšir aš varan eša žjónustan rżrnar ekki vegna neyslu į henni. Klassķskt dęmi um almannagęši eru vitar. Vitar varpa ljósi śt į haf til aš stżrimenn skipa geti įttaš sig į stašsetningu skipsins. Žegar stżrimašur eins skips hefur notaš ljós vitans ķ žessum tilgangi žį er ekki minna ljós eftir fyrir önnur skip. Neysla į ljósi vitans takmarkar ekki ašgengi žeirra sem į eftir koma. Ljósiš af vitanum er žvķ jafn ašgengilegt öllum óhįš žvķ hversu margir hafa įšur notaš žaš.
 
- Žaš aš vara eša žjónusta er ekki śtilokanleg žżšir aš žaš er ekki hęgt aš koma ķ veg fyrir aš tilteknir ašilar neyti hennar. Žaš er aš segja aš žaš er ekki hęgt aš takmarka neyslu vörunnar eša žjónustunnar viš žį sem hafa sérstaklega įunniš sér rétt til žess, t.d. meš žvķ aš borga fyrir hana. Hér er aftur gagnlegt aš taka vita sem dęmi. Žaš er ekki hęgt aš takamarka neyslu ljóssins af vitanum žannig aš ašeins žeir sem hafa sérstaka heimild til žess geti notaš žaš, eša aš slķkt myndi ekki svara kostnaši. Žannig aš ljósiš af vitanum veršur sjįanlegt hvort sem sjįandinn hafi sérstaka heimild til aš nota žaš eša ekki.

Einkagęši: Einkagęši eru žęr vörur eša žjónustur sem er hęgt aš stżra ašgengi aš og hęgt aš śtiloka eša takmarka neyslu.
 
- Klassķskt dęmi um einkagęši er braušhleifur. Braušhleifur er ekki ašgengilegur (e. rival) vegna žess aš žegar einn ašili hefur boršaš braušiš er śtilokaš aš nokkur annar geti boršaš žaš. Ennfremur, žegar bśiš er aš selja og borša alla braušhleifa, žį fęr enginn brauš. Braušhleifur er śtilokanlegur (e. excludable) vegna žess aš neytandinn fęr ekki aš njóta braušsins nema aš hann borgi fyrir.
 
Telst menntun til almannagęša eša einkagęša? 
Žį komum viš aftur aš spurningunni sem viš byrjušum meš: telst menntun til almannagęša, žaš er aš segja er hśn ašgengileg og óśtilokanleg; eša telst hśn til einkagęši, žaš er aš segja aš hęgt er aš takmarka ašgengi og śtiloka tiltekna einstaklinga frį žvķ aš neyta hennar?

Žį kemur upp önnur spurning (muniš, ég sagši aš žetta er flókiš): Hver er varan eša žjónustan sem viš erum aš tala um? Er žaš menntunarferliš eša er žaš žekkingin/reynslan sem veršur til ķ mennuntarferlinu?

Vissulega er hęgt aš takmarka ašgengi aš menntunarferlinu og menntunarferliš er śtilokanlegt. Eins og menntun gengur fyrir sig ķ dag žį notum viš żmsar ašferšir til aš stżra ašgengi aš menntunarferlinu. T.d. viš setjum lįgmarkskröfur fyrir ašgengi aš nįmi, nįmsfólk žarf aš fórna żmsu fyrir aš stunda nįm og skólarżmi/starfsliš skóla setur vissar takmarkanir fyrir žvķ aš allir geti neytt vörunnar og žjónustunnar sem felst ķ menntunarferlinu. Žannig mętti segja aš žaš er margt viš žaš aš stunda nįm sem lķkist einkagęšum.

Žaš gildir hins vegar allt annaš um žekkinguna og reynsluna sem veršur til vegna menntunar. Viš gerum rįš fyrir aš einstaklingur sem menntar sig öšlast žannig žekkingu og reynslu sem nżtist ķ žįgu samfélagsins. Žekking žessara einstaklinga rżrnar ekki viš notkun (eins og til dęmis braušhleifurinn) og lķkist žess vegna almannagęšum. Hins vegar er spurning aš hve miklu leyti žekkjandinn getur takmarkaš ašgengi aš eigin žekkingu.

Hér verša mįlin svolķtiš lošin og óljós. Aušvitaš getur einstaklingur sett upp gjaldskrį fyrir žjónustu eša vöru sem er afurš eigin žekkingar. Vel flestir menntašir einstaklingar gera žaš. Viš žurfum aš borga til aš fara til lęknis, kennari kennir ekki nema aš hann žiggi laun, o.s.frv. En hvort sem viš borgum fyrir žjónustu žessara einstaklinga eša ekki, žį njótum viš samt góšs af vörum eša žjónustu sem žeir selja. Žaš skiptir mig miklu mįli aš žeir sem ég vinn meš eru viš góša heilsu. Ég hef lķka beinan hag af žvķ aš ašrir ķ samfélaginu, jafnvel žeir sem ég žekki ekki neitt, séu sęmilega vel menntašir - ég vil t.d. aš mķnir samborgarar sem taka žįtt ķ borgarlegum kosningum samhliša mér, séu fęrir um aš taka upplżsta įkvöršun. Ennfremur, žaš sem skiptir kannski mestu mįli, er aš ég vil vera viss um aš žeir sem į žurfa aš halda (hvort sem žaš eru stjórnmįlamenn, nįgrannar eša ašrir) geti sótt ķ įreišanlega žekkingu žegar hennar er žörf. Žannig nżti ég mér žekkingu menntašs fólks ķ gegnum įhrif žeirra į samfélagiš ķ heild og žaš er ekki hęgt aš takmarka ašgengi mķna aš slķkum afuršum hvort sem ég hef borgaš fyrir hana eša ekki.

Nišurstašan er žį žessi: žekking sem veršur til vegna menntunar telst til almannagęša vegna žess aš hśn rżrnar ekki viš neyslu og žaš er ekki hęgt aš takmarka ašgengi tiltekinna einstaklinga aš afuršum žekkingar menntašs fólks. Menntun sem slķk telst einnig til almannagęša vegna žess aš hśn er naušsynlegur žįttur ķ aš tryggja aš sś žekking sé til stašar.

Nišurstašan 
Vörur og žjónusta sem teljast til almannagęša eru ekki sérlega markašsvęn. Žar sem almannagęši eru ašgengileg og ekki hęgt aš takmarka žau žį er erfitt aš gręša į framleišslu žeirra. Žaš er ekki hęgt aš takmarka neyslu žeirra viš žį sem hafa greitt fyrir. En žar sem almannagęši eru samt sem įšur naušsynleg fyrir samfélagiš žarf aš tryggja aš žau séu fyrir hendi. Žar af leišandi eru almannagęši yfirleitt kostuš af hinu opinbera. Ef žekking menntašs fólks telst til almannagęša og er naušsynleg fyrir samfélagiš žį er ešlilegt aš hiš opinbera komi aš kostnašinum af žvķ aš tryggja aš hśn sé til stašar.

Rök Frosta fela ķ sér breytt gildismat žar sem gęšin menntunar eru metin śt frį einstaklingnum frekar en samfélaginu sem heild. Žaš veršur žvķ einstaklingurinn sem ber allan kostnaš og ber įbyrgš į žvķ aš endurheimta śtlagšan kostnaš į starfsęvinni. Žar af leišandi er kominn töluveršur įhęttužįttur ķ žvķ aš afla sér menntunar. Žetta getur oršiš til žess aš fęla suma frį nįmi og haft įhrif į nįmsval žeirra sem kjósa aš fara ķ nįm. Žeir sem fara ķ nįm verša žį lķklegri til aš kjósa annašhvort nįm sem žeir telja lofa skjóta endurheimt į śtlögšum kostnaši eša tiltölulega einfalt, fljótlegt og įhęttulķtiš nįm. Śtkoman veršur einsleit žekkingarflóra sem getur ekki tryggt ašgengi aš naušsynlegri žekkingu hverju sinni ķ samfélaginu. Žetta mį sjį nś žegar vķša ķ Bandarķkjunum žar sem framsęknustu tęknifyrirtęki berjast fyrir žvķ aš fį aukaheimildir til aš flytja inn hįmenntaš vinnuafl vegna žess aš žau hafa ekki ašgang aš žekkingunni sem žau telja sig žurfa mešal Amerķkana sjįlfra. Eftir sitja fjölmargir ungir Amerķkanar, skuldugir upp fyrir haus og meš žekkingu sem vinnumarkašurinn metur lķtils. Mašur sér žį gjarnan bakviš afgreišsluboršiš į Starbucks Coffee aš ręša um fordęmisgildi vinnustašalöggjafarinnar sem žeir lęršu um ķ laganįminu mešan žeir žeyta mjólk ķ latté višskiptavinarins (sem er sennilega stjarnešlisfręšingur starfandi hjį Google fyrst hann hefur efni į kaffi į Starbucks).
 
Mynd fengin af vef Nörd Noršursins:  http://nordnordursins.is/2013/02/leikur-ad-laera-a-tolvuold/

Verša hlynntir fleiri en andvķgir fyrir lok žessa kjörtķmabils?

ThumbupwithEUflag-large
Ķ könnunum sem žessum žar sem višhorf er kannaš meš nokkuš reglulegu millibili er mesta upplżsingagildiš ķ breytingum yfir lengri tķma. Viš sjįum į žessari gröf aš breytingar milli kannana segja okkur afskaplega lķtiš. Žar hoppar allt upp og nišur og lķklegt aš žessar smįvęgilegu breytingar endurspegli frekar umręšu hverju sinni frekar en almennt įlit landsmanna. Eins er munurinn milli andvķgra og hlynntra hverju sinni lķtiš įhugaveršur žar sem hver slķkur punktur er śt af fyrir sig ašeins svipmynd af stöšunni į tilteknum tķma og skortir vķšara samhengi. Ferliš frį upphafi tķmabilsins sem sżnt er ķ gröfinni og til dagsins ķ dag er žvķ ašal fréttin hér og hśn er nokkuš įhugaverš. Žaš er mjög skżrt aš fjöldi žeirra sem segjast vera andvķgir ašild fer minnkandi mešan fjöldi žeirra sem segjast vera hlynntir fer vaxandi.


Raunin er aš į rśmlega 2 įrum hefur fjöldi andvķgra fękkaš um nęstum 10% mešan fjöldi hlynntra hefur aukist um ca. 5%.

Ef žessi žróun heldur įfram gętu hlynntir oršiš fleiri en andvķgir į žessu kjörtķmabili.

mbl.is Fleiri hlynntir inngöngu ķ ESB
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna stunda blašamenn lélega blašamennsku?

dumb-reporter-new-york-times Tvęr "fréttir" sem ég hef lesiš nżlega hafa veriš aš angra mig. Sś fyrsta hefur fariš ört um frétta- og félagsmišla į vefnum sķšustu daga - um aš vonda Evrópusambandiš ętli aš banna kanil og drepa žar meš įstsęla kanilsnśš Dana. Hin sagši frį žvķ aš "haldiš er utan um" rafręna gjaldmišilinn Bitcoin ķ gagnaveri ķ Reykjanesbę. Bįšar eru svo illa upplżstar og misvķsandi aš žęr fį mig til hugsa hvaš žaš sé eiginlega sem nśtķma blašamenn gera, eša telja vera sitt hlutverk ķ samfélaginu? Svo fussum viš og sveium yfir žvķ aš tęplega žrišjungur ķslenskra drengja geta ekki lesiš sér til gagns, en ég verš aš spyrja - hvert er gagniš žegar lesefniš er svona? 

Kanilsnśšadrįp? 
Fyrri fréttin hefur birst į mbl.isvisir.is og dv.is. Engin tilraun viršist hafa veriš gerš hjį blašamönnunum né ritstjórum til aš ganga śr skugga um aš fréttin sé rétt. Raunin er (og žarf ekki aš leita langt til aš komast aš žvķ) aš žaš er ekkert ķ reglugeršinni umręddu sem bannar eša takmarkar į nokkurn hįtt notkun kanils ķ matvęlum. Reglugeršin takmarkar innihald kśmarķns ķ matvęlum, en žaš er efni sem finnst ķ töluveršu magni ķ sumum plöntutegundum, mešal annars kassķu, sem er sś kaniltegund sem algengast er aš notuš er ķ matargerš. Kśmarķn finnst ķ mjög litlu magni ķ öšrum tegundum af kanil, žar į mešal Ceylon kanil, sem er lķka kallaš į ensku "true cinnamon" og žykir fķnna og er dżrara en kassķa. Svo lķtiš er kśmarķniš ķ Ceylon kanil aš žaš mętti nota heilu hrśgurnar af žvķ ķ hvern kanilsnśš įn žess aš fara upp fyrir leyfileg mörk kśmarķninnihalds. Sem sagt, žaš eina sem kemur ķ veg fyrir aš danskir bakarar haldi įfram aš baka sķna dżrindis kanilsnśša er ef žeir neita alfariš aš nota ögn dżrara og töluvert betra hrįefni. Aš Evrópusambandiš skuli voga sér aš gera okkur saklausu borgurum svona!
 
(Žess mį lķka geta aš kśmarķn er notaš ķ rottueitur. Žannig aš žaš mętti svo sem bśa til frétt meš sömu ašferš og viršist liggja aš baki žessarar um aš danskir bakarar noti rottueitur ķ kanilsnśšana sķna. Ansi gott skśbb fyrir žį sem žora…)
 
Bitcoin stjórnaš frį Ķslandi? 
Hin fréttin, sem fjallar um "utanumhald" um Bitcoin, birtist į višskiptasķšum mbl.is ķ sķšustu viku. Bitcoin er opinn og frjįls gjaldmišill. Žaš er ekki "haldiš utan um hann" į Įsbrś eša annarsstašar. Žaš sem veriš er aš gera (og er śtskżrt ķ frétt NYT sem mbl.is vķsar ķ) er aš einkaašili hefur sett upp sérhęfšan bśnaš til aš "nema" nż bitcoin, eins og žaš er kallaš. Bitcoin nįma er innbyggš ķ Bitcoin kerfiš og er ašferšin sem er notuš til aš setja nżtt fjįrmagn ķ umferš. Hver sem er getur reynt aš nema nż Bitcoin. Žetta virkar žannig aš ķ Bitcoin gagnflęšinu eru kóšar, sem allir hafa ašgang aš. Kóšinn er śtkoma flókinnar reikniašgeršar. Sį sem getur fundiš śt hver nįkvęmlega reikniašgeršin er fęr nokkur Bitcoin ķ veršlaun. Veršlaunapeningarnir eru ekki greiddir śt meš millifęrslu heldur eru nżtt fjįrmagn ķ kerfinu. Vandinn er aš žaš žarf grķšarlega reiknigetu til aš eiga nokkra von į aš leysa dęmiš og hver kóši hefur takmarkašan gildistķma. Žar aš auki žyngjast reikningsdęmin ķ hvert skipti sem eitt er leyst. Žannig er sjįlfvirk stżring į žvķ hvaš fer mikiš nżtt fjįrmagn ķ kerfiš hverju sinni. Eins og kerfiš er byggt upp nśna munu į endanum fara um 21 miljón Bitcoin ķ umferš. Ķ dag er rśmlega helmingur fjarmagnsins (eša um 12 miljón) komiš ķ umferš. Žetta hefur gerst į 5 įrum. Įętlaš er aš allt fjįrmagniš verši komiš ķ umferš ķ kringum 2030. Žaš er žvķ augljóst aš žaš veršur töluvert erfišara og mun krefjast nįnast stjarnfręšilegrar reiknigetu til aš nema žau Bitcoin sem eftir eru į žessum 16 įrum sem eru til 2030.

Hver tilgangur blašamanns mbl.is var meš hans śtgįfu af žessari "frétt" veit ég ekki en honum tekst e.t.v. aš ljį henni svona vķst-er-Ķsland-mišpunktur-alls blę meš žessum einstaka skįldskap.

mbl.is
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mżtan um samkeppni ķ menntamįlum

TOW_students
Pįll Gunnar Pįlsson, forstjóri Samkeppniseftirlits, vill koma į samkeppni ķ menntamįlum eftir fyrirmynd Svķa. Hann segir mešal annars aš samkeppni leiši til betri žjónustu og aš hśn snśist fyrst og fremst um gęši. Hvaš eru "gęši" ķ menntamįlum? Žaš er vęntanlega aš skólar skili betri įrangri ķ formi nįmsįrangurs nemenda. Pįll bendir svo į reynslu Svķa sem dęmi um aš žetta sé hęgt og aš žaš gangi upp. Hann segir žaš ekki berum oršum en żjar aš žvķ -og eiginlega ekki hęgt aš skilja hann öšruvķsi- aš aukin samkeppni ķ menntamįlum muni leiša til betri nįmsįrangurs nemenda. Gallinn er aš rannsóknir į nįmsįrangri sęnskra nemenda eftir aš tekiš var upp nśverandi kerfi sem leyfir opinberu fjįrmagni aš renna til einkarekinna skóla sem eru ķ samkeppni viš opinbera skóla styšja ekki hans fullyršingar.

Įhrif samkeppnisvęšingar menntamįla ķ Svķžjóš hafa veriš rannsökuš nįnast ķ žaula allt frį žvķ aš nżja kerfiš var tekiš upp. Fyrst voru žaš rannsóknir Martin Carnoy į 10. įratug sķšustu aldar. Sķšan hafa fylgt ótal rannsóknir og kannanir Svķa og annarra sem sżna nįnast allar žaš sama. Val eykst, ójöfnušur eykst og breytingar į nįmsįrangri eru nįnast engar. Žrįtt fyrir aš mikill meirihluti rannsókna sżni aš samkeppnisvęšingin ķ Svķžjóš hafi ekki haft teljandi įhrif į nįmsįrangur eru alltaf einhverjir sem halda hinu gagnstęša fram. Nįnast allir sem žaš gera styšjast viš tvęr rannsóknir:



Bįšar žessar rannsóknir eru sagšar sżna aš nįmsįrangur hafi aukist, einkum ķ stęršfręši, eftir samkeppnisvęšingu menntamįla ķ Svķžjóš. Rannsóknirnar nota svipaša nįlgun en Ahlin notar ķtarlegri gögn og žykir Ahlin žvķ styrkja nišurstöšurnar sem Sandström & Bergström fengu įšur.

Björklund, Edin, Fredriksson & Krueger segja frį endurskošun žeirra į gögnum og greiningu Ahlin ķ skżrslu frį 2004. Nišurstöšur žeirra benda til žess aš Ahlin hafi ofmetiš breytingu į nįmsįrangri ķ stęršfręši. Endanleg nišurstaša žeirra er aš žaš eru einhverjar vķsbendingar um bęttan nįmsįrangur, en "more often than not there is no relationship between student performance and private school attendance and school competition respectively." (bls. 119).

Nišurstašan er žvķ eins og ég sagši įšur - nįnast allar rannsóknir į samkeppnisvęšingu menntamįla ķ Svķžjóš sżna aš hśn hefur haft óveruleg įhrif į nįmsįrangur og ójöfnušur jókst. Žaš sem meira er žį er žetta ķ samręmi viš rannsóknir į svipušum kerfisbreytingum ķ öšrum löndum, t.d. Bandarķkjunum, Chile og Nżja Sjįlandi. Žaš getur veriš aš samkeppnisvęšing menntamįla hafi einhverja kosti ķ för meš sér, en žaš er hępiš aš fullyrša aš hśn bęti "gęši" (hvaš sem er meint meš žvķ) og žjónustu.

Mér er žvķ spurn - af hverju heldur Pįll Gunnar aš samkeppnisvęšing ķ menntamįlum auki gęši og žjónustu?

mbl.is Vill aukna samkeppni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um tillögur hagręšingahóps

Loks eru birtar tillögur hagręšingahópsins sem allir hafa bešiš eftir meš mikilli eftirvęntingu. Žvķlķkt spennufall! Žvķlķkt svekkelsi. Kemur ķ ljós aš tillögurnar eru ekkert annaš en samansafn af flestum žeim hugmyndum sem settar hafa veriš fram af hinum og žessum ašilum sķšustu 5-6 įrin. Meira segja er žaš svo aš margar tillögurnar eru žegar ķ vinnslu. Hópsfólk gerši okkur žann greiša aš merkja žęr sérstaklega ķ listanum meš raušri stjörnu. Mér er spurn - hvernig getur eitthvaš sem er žegar ķ vinnslu oršiš aš tillögu aš nżbreytni?

En hvaš um žaš - žaš eru smįatrišiš. Stóra mįliš er, e.o. hópurinn segir:
Tillögur sem svipar til tillagna hagręšingarhópsins hafa ķ mörgum tilfellum veriš lagšar fram įšur. Žaš er hins vegar ekki nęgilegt aš leggja fram góšar tillögur og hugmyndir, žaš žarf aš koma žeim til framkvęmda.

Ekki vitlaus rįš. H.v. įšur en kemur til framkvęmda žarf aš ganga śr skugga um aš raunhęft sé aš įętla aš breytingar sem męlt er meš munu hafa tilętluš įhrif. Jį, žaš žarf aš gera kostnašarįętlanir, kanna višhorf hagsmunaašila, gera innleišingarįętlanir, o.s.frv. Ég horfi helst til žeirra tillagna sem varša skóla- og menntamįl, e.o. vanalega. Ég get ekki séš aš neitt slķkt hafi veriš gert. Ég er t.d. enn aš bķša eftir žvķ aš fį skżringu frį einhverjum, mér er eiginlega sama hver žaš er, hvernig stytting skólagöngu eigi aš leiša til žeirrar hagręšingar sem haldiš hefur veriš fram. Hefur lengd skólagöngu virkilega žaš mikil įhrif į kostnaš skólakerfisins aš viš žurfum aš einblķna į žaš frekar en t.d. aš auka notkun rafręns nįmsefnis, meta kostnaš og gagnsemi kostnašarsamra samręmdra prófa og annaš sem hefur augljós tengsl viš kostnaš. Žannig aš, jį, e.o. hópurinn segir, nś žarf framkvęmdir - en žaš er vķst ekki ķ verkahring žessa hóps aš koma aš žeirra vinnu sem žarf til aš žaš verši hęgt.

Hvaš hefur žį žessi hagręšingarhópur skilaš okkur? Ég sé ekki betur en aš žaš sem žessi hagręšingarhópur hefur gert er aš safna saman alls kyns tillögum sem settar hafa veriš fram į undanförnum įrum (sérstaklega tillögur vinnuhóps um aukna "hagsęld", sem eru ķ raun meira um hagręšingu en ekki hagsęld) og telja žęr. Tillögurnar eru vķst 111. Žetta er ķ žaš minnsta efni ķ veršuga Trivial Pursuit spurningu.

mbl.is 41 tillaga žegar ķ śrvinnslu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Framtķš menntunar: Hvaš į aš horfa langt fram ķ tķmann?

Žessi grein varš til eftir stutt samtal viš Jón Torfa Jónasson, sem hefur undanfarin įr vakiš athygli į žörf fyrir umręšu um framtķš menntunar hér į landi.

aaron-tech-image-1-2
Žaš heyrist ę oftar talaš um "framtķš menntunar" ķ tengslum viš skólažróun - aš skólažróun ķ dag žarf aš taka miš af samfélaginu eins og žaš veršur ķ framtķšinni en ekki eins og žaš var ķ fyrra eša er ķ dag.  En hvenęr kemur žessi "framtķš" sem veriš er aš tala um? Hvaš eigum viš aš horfa langt fram ķ tķmann til aš breyta menntun ķ dag?

Umręša um framtķš menntunar er ķ stórum drįttum ętlaš aš žjóna tvennum tilgangi:
1. Aš móta hugmyndir um ęskilega žróun menntunar til langs tķma.
2. Aš bśa viškomandi ašila undir aš takast į viš breytingar sem kunna aš eiga sér staš  ķ framtķšinni.

En hvaš eigum viš žį aš horfa til langs tķma žegar viš erum aš móta menntastefnu?

Irvine & Martin, frumkvöšlar ķ žróun "tękniforsjįlni" (e. technology foresight), rannsökušu framtķšarmišaša stefnumótun ķ tengslum viš fjįrmögnun rannsókna ķ Bretlandi og vķšar į nķunda įratug sķšustu aldar og skilgreina tķmaskeišin sem horft er til ķ stefnumótun žannig:

- til skamms tķma: nęstu 1-2 įr,
- til mešallangs tķma: u.ž.b. nęstu 5 įrin,
- til langs tķma: nęstu 10 įrin eša lengra.

Žetta eru įgętis višmiš en viš žurfum aš huga aš samhenginu. Žessi flokkun var lögš fram fyrir 30 įrum og ętlaš aš vera leišbeinandi fyrir allt annaš stefnumótunarsviš en menntun. Ég held aš viš žurfum aš meta žetta öšruvķsi ķ samhengi viš mótun menntastefnu ķ dag af tveimur įstęšum. Ķ fyrsta lagi žį eru tęknilegar og félagslegar breytingar mun örari ķ dag en fyrir 30 įrum. Ķ öšru lagi, menntun er ķ ešli sķnu langtķma verkefni sem spannar lengra tķmabil en žaš sem žessi flokkun mišast viš. Ešlileg flokkun fyrir menntun held ég aš sé frekar į žessa leiš (og ég ętla aš śtskżra af hverju į eftir):

- til skamms tķma: nęstu 5 įrin,
- til mešallangs tķma: u.ž.b. nęstu 10 įrin,
- til langs tķma: nęstu 15 įrin eša lengra.

Śtskżringar:
Stefnumótun til skamms tķma nęr yfir a.m.k. nęstu 5 įrin
- Ķ fyrsta lagi: Markmiš framtķšamišašrar stefnumótunnar er aš horfa fram fyrir breytingar sem kunna aš eiga sér staš meš įherslu į žaš óvęnta. Žegar horft er til fyrirsjįanlegrar framtķšar, hvort sem žaš eru nęstu klukkustundir, dagar, mįnušir eša įr, er sterk tilhneiging til aš tengja framtķšina viš nśtķmann žannig aš viš sjįum bara fram į stigbreytingar śt frį nśverandi įstandi. Til aš geta ķmyndaš okkur róttękari umsviptingar sem fela ķ sér eigindlegar breytingar į félagslegri hegšun žurfum viš aš slķta okkur śr samhengi viš nśtķmann. Ég veit s.s. ekki um neina vķsindalega žekkingu sem er hęgt aš fara eftir ķ žessum mįlum, en mķn reynsla er aš almennt žarf aš fį fólk til aš horfa fram um a.m.k. 5 įr til aš skapa hęfilega fjarlęgš frį nśtķmanum. Žegar horft er fram til styttri tķma festist fólk ķ tęknilegum veruleika nśtķmans.

- Ķ öšru lagi eru žaš nemendurnir sjįlfir og tęknilegur veruleiki žeirra. Mišaš viš rannsóknir į tękninotkun ungs fólks ķ dag mį gera rįš fyrir aš nemendur, sem eru aš byrja ķ grunnskóla į žessu įri, verši tęknilega sjįlfstęš eftir u.ž.b. 5 įr - ž.e.a.s. aš žį eiga žau sķn eigin tęki sem žau nota aš vild og aš miklu leyti įn eftirlits. Žar meš eru žeir oršnir įhrifavaldar ķ sköpun eigins tęknilegs veruleika. Ef hlutverk menntunar er aš bśa fólk undir framtķšina ętti menntastefna aš taka miš af žeim tęknilega veruleika sem ętla mį aš ungt fólk žurfi aš takast į viš.

Stefnumótun til mešallangs tķma nęr yfir u.ž.b. nęstu 10 įrin
- Mišaš viš žį hröšun sem viš sjįum fram į ķ tęknilegri žróun mį gera rįš fyrir aš tęknilegur veruleiki verši gjörbreyttur eftir 10 įr. Aš horfa til baka um 10 įr žį veršur eins og aš horfa til baka um 20-30 įr ķ dag. Įriš 1990, fyrir 23 įrum, var Veraldarvefurinn ekki til, heimilistölvur voru į 10-15% heimila, Ķsland hafši tengst Internetinu įri įšur, nįnast engin įtti farsķma - hvaš žį snjallsķma, o.s.frv. Breytingarnar sem hafa įtt sér staš sķšan žį eru gķfurlegar og hafa haft įhrif į störf, nįm, efnahagskerfi, samskipti o.fl. Bśast mį viš aš munurinn į nśtķma samfélagi og samfélaginu eftir 10 įr verši įlķka mikill eša meiri. Žetta er veruleikinn sem mun taka viš žeim sem eru aš byrja ķ grunnskóla ķ dag um žaš leyti sem žau eru aš ljśka skyldunįmi, verša sjįlfstęš, byrja aš vinna, o.s.frv. Žetta er veruleikinn sem menntun į aš vera aš undirbśa žau fyrir.

Stefnumótun til langs tķma nęr yfir nęstu 15 įrin eša lengra
- Hröšun tęknilegrar žróunar skapar mikla óvissu og žaš er nįkvęmlega žessi óvissa sem viš viljum takast į viš meš langtķma stefnumótun. Žeim mun lengra sem viš horfum fram ķ tķmann žeim mun meiri er óvissan. Žaš er ekki bara śt af žvķ aš žaš er erfišara fyrir okkur aš segja til um hvernig tękni muni žróast til langs tķma heldur lķka vegna žess aš ķmyndunarafliš okkar er ekki eins hįš višmišum nśtķmans. Žegar viš horfum langt fram ķ tķmann frelsum viš ķmyndunarafliš og erum žį lķklegri til aš velta fyrir okkur -aš žvķ er viršist- fjarstęšukenndum óvissužįttum. Raunin er h.v. aš viš vitum sjaldnast hvenęr viš žurfum aš takast į viš óvissužęttina sem viš veltum fyrir okkur. Žaš gęti gerst fyrr og žaš gęti gerst sķšar, en hvenęr sem žaš veršur žį höfum viš alla vega bśiš okkur undir žį og aukiš lķkurnar į aš okkur takist aš skapa framtķšina sem viš viljum.
 
UhuraKirkKiss
Skemmtilegur śtśrdśr sem žó tengist umręšuefninu: Skömmu įšur en Gene Roddenberry bjó til Star Trek sjónvarpsžįttaröšina fręgu, hafši hann bśiš til žįttaröš sem hét The Lieutenant. Roddenberry vildi meš žessum žįttum varpa ljósi į félagsleg deilumįl samtķmans og hvetja til opinberrar umręšu um žau - t.d. kynžįttahatur, kynjamisrétti o.s.frv. Žetta žótti stjórnarmönnum NBC sjónvarpsstöšvarinnar, sem sżndi žęttina, of djarft. Roddenberry var gert aš gera minna śr įdeilu og var m.a.s. einum žętti, sem fjallaši um kynžįttamisrétti, hafnaš og var aldrei sżndur. Roddenberry įkvaš žį aš bśa til žętti sem geršust ekki ķ nśtķmanum heldur ķ fjarlęgri framtķš svo hann gęti fjallaš um žessi deilumįl įn žess aš ganga of nęrri stolti og sišferšiskennd samborgara sķna og śr varš Star Trek. Star Trek žęttirnir voru mjög framsęknir aš žvķ leyti aš žar var tekiš į żmsum mįlum ž.a.m. samskipti kynžįtta (fyrsta skipti sem hvķtur mašur sįst kyssa svarta konu ķ skįldverki ķ Bandarķsku sjónvarpi var įstrķšufullur koss Captain Kirk og Lieutenant Uhura ķ Star Trek žęttinum "Plato's Children"), kynjamisrétti, hnattvęšingu o.fl. Mörg voru žetta mįlefni sem Roddenberry var bannaš aš taka fyrir samtķmaumhverfi The Lieutenant en žóttu ekki tiltökumįl ķ framtķšarheimi Star Trek žįttanna.

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband