Er žetta snišugt? Um PISA nišurstöšur einstakra skóla

Af žessum įstęšum er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn eru skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar.  
 
Pisa_OECD_tower
PISA könnunin er gerš til aš meta stöšu menntakerfis, ekki einstakra skóla eša einstakra nemenda. Mikill tķmi, vinna og prófanir hafa fariš ķ aš tryggja aš könnunin męli žaš sem henni er ętlaš aš męla. PISA könnunin er žvķ mjög sérhęft męlitęki sem er ętlaš aš skila nįkvęmum nišurstöšum um eitthvaš tiltekiš. Žegar viš notum męlitęki sem ętluš eru ķ eitt til aš įlykta um annaš, jafnvel eitthvaš sem okkur finnst vera nįskylt, verša śtkomur ónįkvęmar, og ķ versta falli fullkomlega ómarktękar.

Tökum dęmi sem flestir ęttu aš kannast viš: segjum aš viš séum aš hengja mynd į vegg og okkur er mikiš ķ mun aš hafa hana mjög beina. Viš getum notaš żmsar ašferšir til aš miša śt hvernig best er aš hengja hana. Viš gętum t.d. notaš mįlband til aš męla śt tvo punkta frį gólfi eša lofti til aš nota til višmišunar. En žegar viš stillum myndinni samkvęmt męlingum okkar kemur ķ ljós aš hśn virkar skökk. Męlitękiš sem viš höfum notaš tekur ekki tillit til žess aš loft eša gólf eru kannski örlķtiš skökk. Skekkjan hefur įhrif į myndina žannig aš žessi smįvęgilegi halli, sem viš tökum yfirleitt ekki eftir, veršur óbęrilega truflandi. Hins vegar ef viš notum hallamįl, verkfęri sem er sérhannaš til žessa verks, žį erum viš laus viš skekkjuna. Žaš er eins meš aš nota PISA nišurstöšur ķ eitthvaš annaš en žeim er ętlaš - hętta er į aš smįvęgilegar skekkjur verši svo żktar aš śtkoman verši meš öllu ómarktęk.

Įreišanleiki PISA könnunarinnar felst ķ ašferšafręšinni sem hśn byggist į, sem hefur veriš mjög vandlega žróuš til aš tryggja aš nišurstöšur eru ķ samręmi viš markmiš könnunarinnar. Hönnušir könnunarinnar žurfa aš hafa żmislegt ķ huga, en sérstaklega aš męlitękin sem žeir eru aš bśa til samręmast ekki endilega nįmi žįtttakenda. Žegar nemendur taka hefšbundin próf žį hafa žeir venjulega fariš saman ķ gegnum um nįm žar sem efniš hefur veriš kynnt og kennt į tiltekinn hįtt. Žį mį gera rįš fyrir aš hęgt sé aš spyrja spurninga, ķ samręmi viš kennslu, sem allir nemendur skilja og įtta sig į hvaš er veriš aš spyrja og hvernig eigi aš leysa verkefniš. Žaš gengur ekki fyrir PISA žar sem fjöldi nemenda frį ólķkum skólum og löndum, sem hafa fengiš ólķka kennslu, eiga aš taka žįtt ķ stašlašri könnun sem skilar samanburšarhęfum nišurstöšum. Ef prófaš vęri meš hefšbundnum hętti ķ PISA könnuninni vęri nįnast ógerlegt aš semja spurningar sem vęru svo almennar aš allir žįtttakendur, sama hvers konar kennslu žeir hafa fengiš eša hver žeirra nįmsreynsla er, standi jafnt aš vķgi. Žį vęru skekkjurnar žaš verulegar vegna óskyldra žįtta aš nišurstöšur vęru ómarktękar. Žess vegna er notast viš ein 13 ólķk prófhefti sem eru dreifš handahófskennt į žįtttakendur. Žį mį gera rįš fyrir aš žegar nišurstöšur stórra hópa eru skošašar žį dreifast smįvęgilegar skekkjur į fjölda žįtttakenda og verša fyrir vikiš óverulegar (byggist į tilteknu lögmįli sem er kallaš į ensku “the law of large numbers”). Hins vegar ef nišurstöšur lķtilla hópa eru skošašar geta skekkjur oršiš mjög żktar. Segjum t.d. aš ķ einum ķslenskum skóla voru 15 nemendur sem tóku žįtt ķ PISA. Tilviljun réši žvķ aš helmingur nemendana fengu sama prófhefti og aš žetta tiltekna prófhefti reyndist mjög erfitt fyrir ķslensku nemendurna aš skilja. Žeir voru ekki vissir hvert verkefniš var sem žeir įttu aš leysa vegna žess aš oršalagiš var framandi af einhverjum įstęšum (žetta er żkt dęmi og ekki lķklegt aš slķkt gerist ķ raun). Ef skošašar eru nišurstöšur frį žessum tiltekna skóla gęti śtkoman veriš mjög léleg. Ekki vegna žess aš nemendurnir kunnu ekki aš leysa verkefnin sem voru lögš fyrir, heldur aš stór hluti žeirra skildu ekki spurningarnar. Hins vegar, ef viš skošum landiš ķ heild žį verša žessir 7,5 nemendur sem fengu óskiljanlegt próf svo lķtill hluti af heildinni aš žeir hafa ekki teljandi įhrif į lokanišurstöšur.

Af žessum įstęšum er mjög varhugavert aš draga įlyktanir śt frį PISA nišurstöšum einstakra skóla. PISA könnunin gerir rįš fyrir aš gögn eru skošuš ķ vķšu samhengi, og er žaš meira aš segja svo aš žaš er grunnforsenda fyrir žvķ aš nišurstöšur geti talist įreišanlegar. Žetta er ekki lagalegt mįl, ekki pólitķskt eša einfalt įlitamįl sem stofnanir samfélagsins geta skoriš śr um - žetta er ašferšafręšilegt mįl og śrskuršur dóms breytir žvķ ekki aš žaš er ašferšafręšilega varhugavert aš birta PISA nišurstöšur meš žeim hętti sem Reykjavķkurborg hefur veriš gert aš gera.

mbl.is Borgaskóli stóš sig best ķ PISA
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nż gjaldskrį Sķmans = aukinn kostnašur fyrir kennara og nemendur

too-damn-high
Eins og flestir vita hefur Sķminn kynnt nżja gjaldskrį fyrir nettengingar. Helsta breytingin er aš nś veršur rukkaš jafnt fyrir bęši innlendun og erlendan gagnaflutning. Žaš er żmislegt sem hęgt er aš segja um žessa breytingu en mig langar sérstaklega aš vekja athygli į kostnašaraukningu sem žetta hefur ķ för meš sér fyrir notkun upplżsingatękni ķ skólastarfi.

Ķ nżjum nįmskrįm er gert rįš fyrir aš netiš nżtist ķ nįmi og kennslu bęši til upplżsingaöflunnar og mišlun kennsluefnis. Sérstaklega er lögš įhersla į notkun fjölbreyttra mišla, s.s. myndręnt- og hljóšręnt efni. Žaš er allt gott og vel og margir kennarar aš gera góša hluti meš žau markmiš. Hins vegar, hefur skortur į ašgengilegri hżsingu innanlands fyrir slķkt nįmsefni veriš nefnt sem hindrun. Vandinn er aš notkun hżsingarmöguleika erlendis, s.s. YouTube o.fl., fylgir aukinn kostnašur fyrir kennara og nemendur vegna gjaldtöku samskiptafyrirtękja fyrir erlent nišurhal. Žannig veršur nemendum og kennurum mögulega mismunaš žar sem ašgengi žeirra aš kennsluefni sem er žannig hżst ręšst aš einhverju leyti af getu žeirra til aš greiša fyrir nišurhališ. Sérstaklega į žetta viš um margmišlunarefni sem getur veriš žungt og kostaš heilmikiš nišurhal.

Sķšustu įr hefur veriš töluverš umręša um žörf fyrir ašgengilega og hagkvęma hżsingarkosti hér į landi til aš gera nįmsefni ašgengilegt į netinu įn žess aš žaš feli ķ sér aukinn kostnaš fyrir žį sem žurfa aš nota žaš. Eitthvaš hefur mišast ķ žessum mįlum, t.d. meš tilkomu vefsins Vendikennsla.is žar sem kennarar geta gert margmišlunarefni ašgengilegt fyrir nemendur. Vistun efnis er ókeypis fyrir kennara og allt efni er hżst į innlendum žjónum žannig aš nišurhal hefur veriš ókeypis fyrir nemendur.

Nż gjaldskrį Sķmans gerir žessar framfarir aš engu. Višskiptavinir žurfa aš greiša fyrir nišurhal į efni frį innlendum hżsingarašilum eins og Vendikennsla.is sem žeir geršu ekki įšur. Ennfremur get ég ekki séš aš žaš séu neinir möguleikar til aš koma til móts viš žį sem eru efnaminni eins og nżja gjaldskrįin er sett upp. Nż gjaldskrį Sķmans gerir žaš aš verkum aš aukin notkun stafręnna mišla ķ nįmi og kennslu -eins og hvatt er til ķ nżjum nįmskrįm- mun fela ķ sér aukinn kostnaš fyrir bęši kennara og nemendur.

mbl.is Sķminn hyggst rukka fyrir alla notkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samfélagsmišlar og nįm

Glęrur śr mįlstofu sem ég samstżrši meš Arthur Harkins ķ Hįskólanum ķ Minnesóta 2010 og hef oft notaš ķ kennslu sķšan. Vaxandi umręša er um notkun samfélagsmišla ķ nįmi og kennslu. Žaš sem ég vil sérstaklega benda į hér er aš hugtakiš "samfélags mišlar" e.o. viš notum žaš er nokkuš margžętt. Viš notum žaš gjarnan til aš vķsa til samfélagsmišla, samfélagsvefja, samfélagstóla o.s.frv.

 


Okkur vantar framtķšarflokk ķ ķslensk stjórnmįl

keep-calm-and-let-s-make-our-future
Ég skipti mér ekki mikiš af pólitķk hér į Upplżsandi tęki en var aš detta ķ hug: okkur vantar framtķšarflokk ķ ķslensk stjórnmįl. Hlutverk framtķšarflokksins er einfalt - hann sér til žess aš pólitķskar įkvaršanir mišast viš vęntanlega og ęskilega tęknilega og samfélagslega žróun til lengri tķma. Framtķšarflokkurinn sér til žess aš stjórnvöld vinni śt frį raunhęfri og heillavęnlegri framtķšarsżn sem byggir į stöšugu mati į breytingaröflum og įhrifavöldum. Žegar einn flokkur segir “Žaš kemur ekki til greina aš ganga ķ ESB.”, segir Framtķšarflokkurinn “Hvernig lķtur Ķsland utan ESB śt eftir 20-30 įr?” Žegar einn flokkur segir “Žaš žarf aš stytta skólagönguna.”, segir Framtķšarflokkurinn “Hvernig lķtur samžjappašra skólakerfi śt eftir 20-30 įr?”, og svo framvegis.

Framtķšarflokkurinn myndi sjį til žess aš framtķšarsżn og višmiš mótast af hlutlausri og vķsindalegri umręšu um breytingaröfl sem kunna aš hafa įhrif į ķslenskt samfélag. Flokkurinn sjįlfur er ekkert sérstaklega til hęgri, vinstri eša žar į milli, en er mešvitašur um aš slķkar hugmyndafręšilegar tiktśrur hafa óneitanlega įhrif į žróun mįla til lengri tķma. Žannig yrši tekiš tillit til pólitķskra strauma og stefna ķ mótun langtķmasżnar eins og ašra žętti sem kunna aš hafa įhrif.
 
Viršist vera til vķsir af svona stjórnmįlaflokki ķ Įstrįlķu (kemur s.s. ekki į óvart - margir merkustu framtķšarfręšingar ķ dag eru frį Įstralķu).
 
Er ekki einhver sem er meira pólitķskt ženkjandi en ég til ķ aš taka viš og gera eitthvaš śr žessu?

Kunnum viš nógu vel į framtķšina?

believablefuture
Ķ Kanada taka stefnumótendur framtķšina alvarlega. Žar hefur veriš starfrękt sķšan 2011 opinber stofnun, Policy Horizons Canada, sem hefur žaš hlutverk aš afla og mišla upplżsingum um tękni- og samfélagslega žróun framtķšar fyrir opinbera ašila, stefnumótendur, og almenning. Žannig er unniš markvisst aš žvķ aš yfirvöld, atvinnulķf, stefnumótendur og ašrir hafi žęr upplżsingar sem žeir žurfa til aš miša ašgeršir aš langtķmažörfum samfélagsins. Stofnunin gefur śt ótal rit į įri en ein helsta afuršin er MetaScan ritröšin, en MetaScan3 kom śt nżveriš žar sem er fariš yfir helstu tękninżjungar sem munu lķta dagsins ljós į nęstu 10-15 įrum.

Žaš er minn draumur aš til verši framtķšarstofa af žessu tagi hér į Ķslandi (alla vega fyrir menntasamfélagiš) sem hefši žaš hlutverk aš safna og mišla upplżsingum um framtķšina, en lķka aš žjįlfa žį sem koma aš mótun skóla- og menntastarfs ķ žvķ aš vinna kerfisbundiš meš slķkar upplżsingar og miša įkvaršanatöku viš langtķmažarfir samfélagsins.

Į sķšustu rśmlega 5 įrum hef ég unniš meš żmsum hópum skólafólks, bęši hér į Ķslandi og erlendis, viš aš vinna śr upplżsingum um framtķšina og nżta til stefnumótunnar. Žaš er żmislegt sem mašur lęrir af svonalögušu, t.d.:

Okkur (mannkyniš) er tamt aš hugsa um framtķšina - viš ķmyndum okkur framtķš, gerum fyrirętlanir og mišum oft okkar athafnir viš tiltekna framtķšarsżn. Mašurinn er framtķšarmišuš skepna!

Žrįtt fyrir aš vera framtķšarmišuš aš ešlisfari er ekki sjįlfgefiš aš viš séum sérstaklega klįr žegar kemur aš žvķ aš hugsa um framtķšina.
  • Flestum reynist erfitt aš hugsa lengra en 5 įr fram ķ tķmann nema žį ķ rótgrónum stašalmyndum.
  • Framtķšarsżn byggir oftar en ekki į ķmyndušum stöšugleika, žaš er aš segja aš jafnvel žegar viš hugsum 5 įr fram ķ tķmann eša lengra endurspeglar sżnin nśtķmann įn nęgilegs tillits til fyrirsjįanlegra breytinga.
  • Tiltölulega fįir mešal sérfręšinga, stefnumótenda eša almennings fylgjast nęgilega meš žvķ sem er aš gerast ķ tękni- og samfélagsžróun hverju sinni til aš geta sett fram raunhęfar įętlanir um hvers er aš vęnta 10-15 įr fram ķ tķmann.

Allt žetta veršur til žess aš jafnvel žegar viš tökum okkur til og ętlum okkur aš móta framtķšarsżn til langs tķma fyrir ķslenskt samfélag misheppnast žaš og framtķšarsżnin veršur śrelt į örfįum įrum - ef hśn var žį einhverntķma gild.

Ef viš hér į Ķslandi ętlum okkur aš taka framtķšinni alvarlega, eins og Kanadamenn eru aš gera, žurfum viš fyrst og fremst aš gera tvennt:
  • Huga aš žvķ hvernig viš ętlum aš afla upplżsinga, vinna śr žeim og mišla til žeirra sem žurfa,
  • og byggja markvisst upp hęfni žeirra sem koma aš, eša hafa įhrif į, įkvaršanatöku til aš móta raunhęfa framtķšarsżn sem hęgt er aš fylgja til lengri tķma.
Žetta er veršugt verkefni sem enginn, sem ég veit um, er aš vinna aš um žessar mundir. 
 
Og hérna er svo vandinn viš žetta allt saman: viš höfum ekki svigrśm til aš eyša miklum tķma ķ žetta! Tęknižróun veršur sķfellt örari og er jafnvel oršin slķk nś žegar aš mešal manneskjan getur ekki lengur fylgst meš öllum žeim breytingum sem eru aš eiga sér staš hverju sinni, jafnvel į svišum sem hver og einn žykist hafa séržekkingu.

Hver ętlar aš vera memm’ ķ žessu?
 
Aš lokum - Meš skżrslunni MetaScan3 hefur Policy Horizons Canada lįtiš gera žessa mjög fķnu "infographic" til aš lżsa tęknižróun komandi įra. Hér er flott uppsettning sem gott er aš skoša į tölvuskjį.

Vandinn viš aš greina vandamįl - ķ samtķš og framtķš

square_peg_in_round_hole_2
Einn mikilvęgasti og jafnframt flóknasti žįttur ķ hvers kyns stefnumótun er aš greina žann vanda sem stefnan į aš leysa. Stefna sem tekur ekki į raunverulega vandamįlinu er dęmd til aš mistakast og vinna og kostnašur viš stefnumótun og innleišingu til einskis. Žaš sem flękir mįliš enn frekar er aš oršręša į fyrri stigum stefnumótunarumręšu į žaš til aš vera lituš af pólķtķk, ž.e.a.s. aš pólitķsk öfl leggja sig fram viš aš skilgreina vandamįliš žannig aš žaš flśtti vel viš žeirra skošanir. Viš sjįum dęmi um žetta nęr daglega ķ fjölmišlum žar sem tekist er į um aš beina oršręšu ķ tiltekinn farveg. Ķ menntamįlum gerist žetta all oft, kannski helst vegna žess aš menntun er svo margžętt en jafnframt eitthvaš sem allir ķ samfélaginu upplifa og telja sig žar meš hafa innsżn ķ. Ég ętla hér ašeins aš renna yfir nokkur dęmi um vafasamar vandamįlagreiningar, tengdar menntun og öšru, og svo ašeins aš fjalli um greiningu vandamįla sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni.
 
Hver er vandinn?
Nokkur dęmi um varhugaverša vandamįlagreiningu:
 
Dęmi um dśbķus vandamįlagreiningu birtist ķ frįsögn į mbl.is ķ dag žar sem sagt er frį umfjöllun ķ blašinu um Reykjavķkurflugvöll. Žvķ er haldiš fram žar aš lokun flugvallarins ķ Reykjavķk leiši til mikillar hękkunnar į flugfargjöldum innanlands, sem allir vita eru ķskyggilega hį nś žegar. Žegar betur er aš gįš kemur ķ ljós aš mįliš snżst ekki sérstaklega um Reykjavķkurflugvöll heldur almennt um varaflugvöll į sušvesturhorni landsins. Eins og er er Reykjavķkurflugvöllur eini varaflugvöllurinn į žessu svęši. Gengiš er svo aš žvķ vķsu aš verši Reykjavķkurflugvöllur lokašur verši žar meš enginn varaflugvöllur į svęšinu. Žaš er engan veginn sjįlfgefiš.

Umręša um styttingu nįms hefur veriš mjög įberandi undanfariš. Menntamįlarįšherra hefur mešal annars talaš fyrir žvķ aš stytta žurfi framhaldsskólann til aš sporna viš brotthvarfi śr nįmi. Brotthvarf śr nįmi hefur veriš mikiš rannsakaš į Ķslandi, bęši meš langtķmarannsóknum og afmarkašri rannsóknum fręšimanna og framhaldsnema. Mér vitandi hefur aldrei komiš neitt fram ķ žeim rannsóknum sem styšur žį fullyršingu aš brotthvarf stafi helst af lengd nįms. Ef ętti aš fara eftir žeim rannsóknum sem hafa veriš geršar held ég aš žaš sé nokkuš skżrt hvaš žyrfti aš gera til aš taka į brotthvarfi: žaš er aš auka stušning viš nemendur og gera nįmiš įhugaveršara og skemmtilegra.

Nżveriš var sagt frį rannsókn sem gerš var fyrir menntamįlarįšuneytiš um įstęšur brotthvarfs. Nišurstašan eins og hśn var tilkynnt ķ fjölmišlum var eitthvaš į žį leiš aš žeir nemendur sem falla frį nįmi męta illa. Svona umfjöllun vekur bara fleiri spurningar heldur en hśn svarar. Raunverulegi vandinn er augljóslega ekki aš nemendur męta ekki heldur žarf aš spyrja sig hvers vegna nemendur męta ekki. Mišaš viš fyrri rannsóknir er įstęšan lķklega aš nemendur hafa ekki ašgang aš žeim stušningi sem žeir žurfa og aš žeim finnst nįmiš leišinlegt. Viš erum komin aftur į sama staš.

Žvķ hefur oft veriš varpaš fram ķ umręšu um menntamįl aš vandi skóla ķ dag er aš nemendur lęra ekki eins og žeir eiga aš gera. Margar įstęšur hafa veriš gefnar, m.a. aš nemendur eru of uppteknir af öšru, žį skortir einbeitingu, og svo framvegis, en alltaf žannig aš žaš er eitthvaš aš nemendunum. Ég hef jafnvel lesiš greinar žar sem skólafólk sjįlft, sem manni finnst aš eigi aš vita betur, hefur fullyrt žetta. Žarna er veriš aš varpa vandamįli į einn tiltekinn hóp įn ķtarlegrar greiningar į raunverulegu stöšunni. Nišurstašan veršur žį į žį leiš aš til žess aš taka į žessum vanda žurfi aš breyta nemendum en ekki skólanum.

Upplżsingatękni nemenda hefur oft veriš sögš trufla skólastarf og žar af leišandi naušsynlegt aš takmarka notkun hennar. Žetta er sérlega įhugaverš umręša vegna žess aš žar er ein tękni af žeim fjölmörgu sem notuš eru ķ skólastarfi tekin fyrir og metin śt frį allt öšrum forsendum en allt hitt (ég nota hér tękni ķ mjög vķšum skilningi - pappķr er tękni, blżantur er tękni, skrifborš er tękni, skólastofa er tękni, o.s.frv.). Ķ höndum nemenda getur blaš og blżantur oršiš jafn mikil truflun og snjallsķmi ef žeim leišist og hafa ekkert uppbyggilegt til aš gera viš tęknina. Ein leišin sem komiš er ķ veg fyrir aš sum tękni hafi truflandi įhrif er einfaldlega aš gefa nemendum eitthvaš uppbyggilegt til aš gera viš hana. Viš kennum og hvetjum nemendur til aš nota blaš og blżant til žess aš lęra - er veriš aš gera žaš sama meš upplżsingatęknina? Ef nemendur fengju aš nota sķna upplżsingatękni til aš vinna markvisst śr verkefnum, vęru žau žį aš nota žau ķ “truflandi” tilgangi? Hvaš er raunverulega vandamįliš hér?

Žaš var einu sinni starfandi ašstošarskólastjóri ķ nįmskeiši sem ég var aš kenna žegar ég var viš nįm ķ Bandarķkjunum sem sagši mér aš “cyberbullying” (einelti į netinu) vęri ekki vandamįl ķ hennar skóla vegna žess aš farsķmanotkun nemenda er meš öllu bönnuš. Žarf ég aš segja eitthvaš fleira um žetta?

Žaš er margt flókiš ķ stefnumótunarfręšum, en žrįtt fyrir žaš er višfangsefni stefnumótunar nokkuš einfalt: žaš er aš leysa vandamįl. Lausn vandamįls er andhverfa vandamįlsins. Žess vegna skiptir öllu mįli aš vandamįliš sé rétt greint hverju sinni. Ef gengiš vęri śt frį žeim vandamįlum sem skilgreind eru ķ dęmunum hér fyrir ofan sjįum viš, aš ég held nokkuš augljóslega, aš stefnur sem leiša af žeim vęru ķ öllum tilvikum dęmd til aš mistakast vegna žess aš žęr myndu ekki taka į raunverulega vandanum.
 
Vandi framtķšar 
En hvaš gerist ef viš hugsum fram ķ tķmann og veltum fyrir okkur hvaša vandamįl kunna aš koma upp ķ nįlęgri eša fjarlęgri framtķš? Žó svo aš viš vitum heilmargt um framtķšina, sérstaklega um stefnur ķ tęknižróun og žess hįttar, žį vitum viš minna um hvernig fólk mun bregšast viš tękninżjungum og hvaša samfélagslegar ašstęšur skapast. Įn žeirrar vetneskju er nęr ómögulegt aš vita meš vissu hvaša vandamįl munu gera vart viš sig. En žį getum viš reynt aš hugsa um fyrirbyggjandi ašgeršir - žaš er aš segja, hvernig komum viš framtķšaržróun ķ žann farveg aš lķklegast veršur aš įkjósanlegar ašstęšur skapast. Framtķšarfręšin (ķ nśverandi mynd) hafa žróaš ašferšir ķ um 7-8 įratugi og margar žęr ašferšir oršnar nokkuš öflugar. Upphaf nśtķma framtķšarfręša mį rekja til kaldastrķšsįra ķ kringum 1940-50 žegar heröfl ķ Bandarķkjunum vildu geta veriš viš öllu bśnir. Markmiš framtķšarfręšanna į žessum tķma var žį fyrst og fremst aš lżsa ašstęšum sem kynnu aš skapast svo Bandarķkjaher gęti gert višbragšsįętlanir.

Ķ dag eru framtķšarfręšin notuš ķ stefnumótun į ótal svišum, allt frį efnhagsmįlum til nįttśruverndar. Žaš er svo bara į sķšustu ca. 10-20 įrum sem notkun framtķšarfręša fyrir stefnumótun ķ menntamįlum hefur veriš aš aukast. Nokkrir helstu drifkraftar ķ žeirri žróun eru Richard Slaughter ķ Įstralķu, Chris Dede viš Harvard hįskóla, Arthur Harkins viš hįskólann ķ Minnesóta og Jim Dator viš hįskólann ķ Hawaii. Ég hvet alla žį sem hafa įhuga į framtķš menntunar til aš kynna sér fręši žessara ašila.

Vandinn viš aš greina vandamįl framtķšar er helst aš fjarlęgš ķ tķma gerir fólki, hvort sem žaš er almenningur, skólafólk eša stefnumótendur, erfitt aš meta alvöru višfangsefnisins. Fyrir flestum žykja vandamįl framtķšar ekkert sérlega brżn žar sem strangt tiltekiš er ekki um vandręšaįstand aš ręša - alla vega ekki enn sem komiš er. Žį telja margir mikilvęgara aš leysa žau vandamįl sem viš er aš etja ķ nśinu įšur en fariš er aš huga aš fjarlęgu óvissuįstandi sem kann aš skapast ķ framtķšinni.

Hvaša gagn er žį ķ framtķšarfręšunum, og žį sérstaklega meš tilliti til menntunar? Framtķšarfręšin geta vissulega varpaš ljósi į tiltekin vandamįl sem kunna aš koma upp ķ framtķšinni žannig aš viš getum gert įętlanir og veriš višbśin. En žaš sem er sennilega gagnlegra er aš framtķšarfręšin geta hjįlpaš aš įtta okkur į möguleikum og tękifęrum framtķšarinnar. Žį žurfum viš ekki sérstaklega aš greina tiltekinn vanda heldur frekar aš tilgreina framtķšina, sem slķka, sem veršugt verkefni til aš takast į viš.

Burtséš frį vandanum viš aš greina vandamįl framtķšarinnar žį mį fęra rök fyrir žvķ aš žaš sé vandamįl ķ sjįlfu sér aš viš erum afar illa undirbśin fyrir framtķšina. Žessi vandi er sérlega brżnn ķ ljósi žess aš tęknižróun er aš verša sķfellt örari. Ef viš byrjum ekki aš huga aš framtķšinni nśna žį eykst vandinn til muna nęstu įrin.

Ķslenskir skólar sem "lęrdómssamfélög" eša "lęrdómssamfélög"?

priorities
Um helgina sótti ég vorrįšstefnu Mišstöšvar skólažróunar į Akureyri - Žaš veršur hverjum aš list sem hann leikur: Lifandi starfsžroĢun – aĢrangursriĢkt skoĢlastarf. Į rįšstefnunni var lögš įhersla į sķmenntun og starfsžróun skólafólks og fannst mér hugtakiš “lęrdómssamfélag” nokkuš įberandi. Allt gott meš žaš - žetta er vissulega įhugaverš nįlgun sem hefur vakiš mikla athygli undanfarin įr. Žaš sem truflar mig hins vegar er aš mér finnst ekki skżrt hvaš er įtt viš nįkvęmlega žegar hugtakiš er notaš ķ ķslensku samhengi. Ég held aš ķslenska hugtakiš “lęrdómssamfélag” hefur veriš notaš til aš žżša mörg skyld en ólķk hugtök, e.o. learning society, learning organisation, organisational learning, professional learning community og margt fleira. En hvaš af žessu į skólafólk į Ķslandi viš žegar žaš notar hugtakiš “lęrdómssamfélag”? Kannski er jafnvel veriš aš tala um eitthvaš allt annaš…

Mér finnst nokkuš augljóst aš ef žaš į aš gagnast okkur aš vķsa ķ “lęrdómssamfélag” sem mögulega lausn į įskorunum sem ķslenskir skólar standa fyrir, žį žarf meiri umręšu um hugtakiš og sérstaklega hvaš viš viljum aš žaš merki ķ ķslensku samhengi.

Hér į eftir ętla ég aš renna ašeins yfir nokkrar ólķkar śtfęrslur į žvķ sem ég held aš įtt er viš žegar ķslenskt skólafólk talar um lęrdómssamfélag. Meš žvķ vil ég undirstrika hversu fjölbreyttar leišir er hęgt aš fara ķ žessum mįlum. Tilgangur minn meš žessu er ekki aš neyša okkur til aš velja en frekar aš reyna aš leggja grunn aš umręšu um hvaš af žessu viš skólafólk į Ķslandi viljum nżta til aš skilgreina hugtak žannig aš žaš gagnist okkur.

1. Learning society: D. Schön, R. M. Hutchins, T. Husén. Rętur hugtaksins “learning society” eru af mörgum taldar liggja ķ umręšu sem nįši hįmarki um lok 7da og byrjun 8da įratugs sķšustu aldar sem snerist fyrst og fremst um glķmuna viš ķhaldssöm öfl innan stofnana, fyrirtękja, samfélaga og svo framvegis. Donald Schön var lķklega meš žeim įhrifamestu sem tóku žįtt ķ žessari umręšu en hann lżsti vandanum žannig aš stofnanir eru ekki bara ķhaldssamar heldur “[they] fight like mad to remain the same.” Lausnin aš mati Schön og hugsanabręšra hans, og žaš sem žeir meina meš “learning society” ķ hnotskurn, fólst ķ žvķ aš auka vęgi sķmenntunar. S.s. lęrdómssamfélag er samfélag sem styšur og hvetur til sķmenntunar (n.b. hér er ekki įtt viš sķmenntun sem endurmenntun heldur sem nįm frį vöggu til grafar).

2. Organisational learning(a): Argyris & Schön. Schön žróaši hugmyndir sķnar um lęrdómssamfélagiš frekar, sérstaklega ķ samstarfi viš Chris Argyris, og varš žį til žaš sem žeir félagar kalla “organisational learning”. Hér er įherslan sérstaklega į žaš hvernig stofnanir, fyrirtęki, félög, o.s.frv. nżta sér reynslu af mistökum og sigrum. Argyris & Schön sżndu aš žó svo aš margar stofnanir og félög leggja sig fram viš aš draga lęrdóm af mistökum sem eiga sér eru geršar litlar sem engar raunverulegar breytingar ķ kjölfariš - sem žeir kalla “single-loop learning”. Žau eru žvķ dęmd til aš gera sömu mistökin aftur. Lausnin sem žeir tefla fram felst ķ žvķ sem žeir kalla “double-loop learning” - ž.e. aš mistök eru greind til aš komast aš žvķ hvaš fór śrskeišis og svo breytingar geršar į starfsemi eša skipulagi til aš koma ķ veg fyrir aš žau endurtaki sig. Ķ žessum skilningi er žį “lęrdómssamfélag” žaš samfélag sem lęrir af sķnum mistökum og breytir hįttum sķnum ķ samręmi viš žaš.

3. Organisational learning(b): Cook & Yanow. Ķ mjög įhugaveršri grein Cook & Yanow frį 1993, Culture and organizational learning, lżsa höfundar tveimur ólķkum nįlgunum viš hugmyndina um “organisational learning”. Fyrst er sś sem žau kalla vitsmunalegu nįlgunina sem felur ķ sér aš vissum mannlegum eiginleikum er varpaš į stofnanir og félög. Sérstaklega er aš stofnanir og félög eru sögš “lęra” į svipašan hįtt og einstaklingar gera. Žessi nįlgun felur ķ sér kerfislęga hugsun žar sem litiš er į einingar innan stofnunar eša félags sem sambęrilegar skynfęrum, taugum og öšrum lķffęrum sem koma viš sögu žegar einstaklingar lęra. Hver eining hefur sitt hlutverk en mynda saman heild og žekking er sögš tilheyra heildinni en ekki einstökum einingum. Cook & Yanow samžykkja žaš aš hęgt sé aš segja aš stofnanir og félög “lęri” en hafna vitsmunalegu skżringunni. Žess ķ staš fęra žau rök fyrir žvķ aš lęrdómur stofnana og félaga birtist ķ menningu innan žeirra, t.d. ķ merkingu, smķšisgripum (e. artifacts), gildum og sameiginlegum athöfnum sem žjóna žeim tilgangi aš višhalda eša breyta rķkjandi menningu. Ķ žessum skilningi eru einkenni lęrdómssamfélags aš finna ķ menningarlegum gildum og višhorfum sem er višhaldiš innan žess.

4. Learning organisation: P. Senge. Bók Senge’s, The Fifth Discipline, vakti mikla athygli žegar hśn kom śt 1990. Hann nįši svo athygli skólafólks žegar hann og fleiri sendu frį sér bókina Schools That Learn įriš 2000. Žar eru hugmyndirnar sem settar voru fram ķ Fifth Discipline snišnar aš stjórnun og rekstri skóla. Af žessum sökum er lķklega oftast ķ dag įtt viš hugmyndir Senge’s um lęrdómssamfélag žegar žaš er notaš ķ tengslum viš skóla.
Lęrdómssamfélag Senge’s er nokkurs konar śtópķsk sżn į stofnunum og félögum sem byggist į žvķ aš nįlgast žau sem flókin kerfi. Senge notar kerfiskenningu (e. systems theory) til aš greina hvernig samfélög almennt virka meš tilliti til lęrdóms og dregur įkvešnar įlyktanir af žvķ um hvernig samfélög ęttu aš vera. Helstu lykilatriši ķ hugmynd Senge’s eru, ķ fyrsta lagi, aš lęrdómssamfélög laga sig ekki bara aš ašstęšum heldur eru skapandi žannig aš žau ganga enn lengra og reyna mešvitaš aš bśa til heppilegar ašstęšur. Ķ öšru horfa lęrdómssamfélög til įhrifa breytinga yfir lengri tķma. Ķ žessum skilningi eru einkenni lęrdómssamfélags aš litiš er į lęrdóm sem skapandi athöfn einstaklinga sem tekur tillit til kerfisbundinna breytinga yfir lengri tķma.

5. Learning economy: B. Å. Lundvall & B. Johnson. Um mišjan 10da įratug sķšustu aldar settu Lundvall & Johnson fram hugmynd sķna um “lęrdómshagkerfiš” sem śtfęrslu į fyrri hugmyndum um lęrdómssamfélög. Ķ hugtaki žeirra felast ekki sérstaklega flóknar vangaveltur um hvort eša hvernig lęrdómur fer fram innan samfélaga heldur frekar hvernig lęrdómur er metinn innan žeirra. Ķ lęrdómshagkerfinu er lögš mikil įhersla į lęrdóm almennt, hvar og hvenęr sem hann kann aš eiga sér staš, vegna žess aš lęrdómur, sem ferli, hefur mikiš gildi śt af fyrir sig. Ķ žessum skilningi er lęrdómssamfélag žaš samfélag žar sem nįm og lęrdómur eru mikils metin og įkvaršanataka mišar aš žvķ aš skapa sem įkjósanlegastar ašstęšur fyrir nįm og lęrdóm hverju sinni.

Žaš eru til fleiri śtgįfur af lęrdómssamfélögum en žęr sem ég hef listaš hér, en žetta sżnishorn gefur vķsbendingu um hversu mikil hugmyndafręšileg fjölbreytnin er ķ žessum geira. Allar žessar hugmyndir hafa sķna kosti og galla og hefur veriš bent į žęr ķ żmsum ritum gegnum įrin. T.d. skrifaši Robert Flood heila bók um Fifth Discipline Senge’s žar sem hann endurskošar hugmyndina frį grunni meš žvķ aš nota mun markvissara kerfiskenningarlegu nįlgunina sem Senge byrjaši meš.

Eins og ég sagši ķ upphafi er ekki ętlunin hjį mér aš leggja til aš viš veljum sérstaklega śr žeim hugmyndum sem settar hafa veriš fram. Frekar aš ef viš ętlum aš nota žetta hugtak ķ ķslensku samhengi žį žurfum viš aš įkveša hvernig viš viljum skilgreina žaš žannig aš žaš gagnist okkur, ķ ķslensku skólasamfélagi, sem best. Nś er tķmi fyrir oršręšu…

Eru tęknibönn bara til aš takast ekki į viš raunveruleikann?

cell-phone-ban
Ķ Fréttablašinu ķ dag, 13. febrśar, er stutt frétt um notkun nemenda į farsķmum ķ skólum. Žar segir Svanhildur Marķa Ólafsdóttir, formašur Skólastjórafélags Ķslands, m.a. aš žaš žurfi aš kenna börnum aš nota žessi tęki, eins og önnur, ķ samręmi viš almennar samskiptareglur. Eins og Svanhildur bendir į žį eru žetta aušvitaš mjög öflug tęki sem nżtast į żmsan hįtt, s.s. upplżsingaleit, samskipti, samstarf, sköpun og margt fleira. En raunin er, aš sįrafįir skólar leyfa notkun žessara tękja. Lķklega eru żmsar įstęšur gefnar fyrir farsķmabönnum, en ég held aš helsta įstęšan komi fram ķ žvķ sem haft er eftir Óskari S. Einarssyni, skólastjóra Fossvogsskóla, aš “veriš [er] aš reyna aš finna leišir til žess aš geta nżtt farsķma”. Žį spyr ég, af hverju, žegar farsķmar hafa veriš įberandi ķ samfélaginu eins lengi og raunin er og žykja nś naušsynlegir ķ flestum störfum og annarri išju utan skóla, er veriš aš “reyna aš finna leišir” nśna? Af hverju er ekki löngu bśiš aš žvķ? Žaš er fįtt sem hefur gerst ķ tengslum viš žróun farsķma og snjallsķma sķšustu 10 įrin sem hefur komiš į óvart. Žaš hefši veriš hęgt aš hugsa śt ķ žetta fyrir löngu.

Vandinn meš bann-hneigšina, sem einkennir oft afstöšu skólafólks gagnvart upplżsingatękni, er aš hśn leišir til sżndarašgerša. Žegar skóli bannar farsķma, Facebook, eša hvaša tękni sem er, žį gefur hann sig śt fyrir aš vera aš taka afstöšu og fylgja henni eftir meš ašgeršum. Raunin er, hins vegar, aš žaš aš banna tękni sem fellur vel aš öllum helstu markmišum menntunar og žykir žarfasta tól ķ daglegu lķfi utan skóla er ekkert annaš en frestun, og žar meš ašgeršaleysi. Bann į slķkri tękni felur ķ sér višurkenningu aš tęknin er til stašar og hśn hefur įhrif, en viškomandi stofnun ętlar bara ekki aš dķla viš hana į žessari stundu.

Fartęknin, ž.e. snjallsķmar og spjaldtölvur, hefur breišst śt hrašar en nokkur upplżsingatękni sem į undan hefur komiš. Nś eru tęplega 6 įr sķšan snjallsķmavęšingin hófst fyrir alvöru (mišaš viš fyrsta iPhone sķma Apple) og fęstir skólar hafa enn mótaš raunverulega stefnu um hvernig skuli nżta žessa tękni ķ žįgu menntunar. Ef žetta er raunin ķ dag, hver veršur stašan eftir nęstu 6 įr? Hvaš ętla skólar aš gera žegar fartęknin veršur oršin nįnast ósżnileg į nęstu įrum? Verša skólar tilbśnir žegar nemendur męta ķ kennslustofu og kennarinn hefur enga leiš til aš vita hvort žeir eru aš hlusta į sig eša aš kaupa nżtt geimskip af Eve Online spilara ķ Timbśktś? Ętla skólar žį ennžį aš vera aš “reyna aš finna leišir” til aš nżta 6 įra gamla tękni?

Rök gegn žvķ aš hįskólar taki upp skólagjöld

Skolagjold_throun_1978-2012b
Ķ fréttum Stöšvar 2 ķ gęr (09.02.2014) var rętt viš Frosta Ólafsson, framkvęmdastjóra Višskiptarįšs, um skólagjöld ķ HĶ. Žar lżsti hann žvķ yfir fyrir hönd Višskiptarįšs aš hįskólar į Ķslandi ęttu aš innheimta skólagjöld. Helstu rökin hans eru aš hįskólanįm er persónuleg fjįrfesting sem skilar arši fyrir viškomandi og žar af leišandi ętti einstaklingurinn aš bera kostnašinn. Žetta er hins vegar alls ekki eins skżrt og Frosti vill lįta. Įvinningur af menntun fólks er margžęttur og hagur fyrir bęši viškomandi og samfélagiš ķ heild. 

Meš ummęlum sķnum kemur Frosti inn į nokkuš flókna umręšu sem į sér töluverša sögu. Spurningin sem umręšan snżst um er žessi: Į aš lķta į menntun einstaklinga sem almannagęši eša einkagęši (žetta eru tęknileg hugtök śr hagfręšinni sem ég vona aš ég sé aš žżša rétt: almannagęši=public good, einkagęši=private good)? Hér į landi og vķša ķ Evrópu hefur almennt veriš litiš svo į aš menntun einstaklinga leišir af sér žekkingu sem gagnast samfélaginu og telst žvķ til almannagęša. Žannig er hęgt aš réttlęta žaš aš rķkiš kosti menntun einstaklinga aš miklu eša jafnvel aš mestu leyti. Hins vegar mįtti greina ķ umfjöllun Frosta aš hann lķtur į menntun fyrst og fremst sem einkagęši žeirra einstaklinga sem hana hljóta og žvķ réttlętanlegt aš viškomandi beri sjįlfur kostnašinn enda er menntunin fjįrfesting ķ eigin framtķš. Žetta svipar mjög til hugsunarhįtta sem hafa oršiš rķkjandi ķ Bandarķkjunum og oršiš til žess aš skólagjöld žar ķ landi hafa rokiš upp śr öllu valdi. Aš mķnu mati er žetta hęttulegur hugsunarhįttur sem getur haft mjög slęmar afleišingar ķ för meš sér fyrir samfélagiš.

Umręšan um hvort menntun telst til almannagęša eša einkagęša er töluvert flóknari en svo aš žetta sé einungis spurning um žaš hver hagnast af menntuninni. Munurinn į almannagęšum og einkagęšum felst ķ ešli tiltekinnar vöru eša žjónustu en ekki hver hagnast af henni. 


Hver er munurinn almannagęšum og einkagęšum?

Almannagęši: Almannagęši eru vörur eša žjónusta sem eru sagšar vera ašgengilegar (e. non-rival) og ekki śtilokanlegar (e. non-excludable).
 
- Žaš aš eitthvaš sé ašgengilegt ķ žessum skilningi žżšir aš varan eša žjónustan rżrnar ekki vegna neyslu į henni. Klassķskt dęmi um almannagęši eru vitar. Vitar varpa ljósi śt į haf til aš stżrimenn skipa geti įttaš sig į stašsetningu skipsins. Žegar stżrimašur eins skips hefur notaš ljós vitans ķ žessum tilgangi žį er ekki minna ljós eftir fyrir önnur skip. Neysla į ljósi vitans takmarkar ekki ašgengi žeirra sem į eftir koma. Ljósiš af vitanum er žvķ jafn ašgengilegt öllum óhįš žvķ hversu margir hafa įšur notaš žaš.
 
- Žaš aš vara eša žjónusta er ekki śtilokanleg žżšir aš žaš er ekki hęgt aš koma ķ veg fyrir aš tilteknir ašilar neyti hennar. Žaš er aš segja aš žaš er ekki hęgt aš takmarka neyslu vörunnar eša žjónustunnar viš žį sem hafa sérstaklega įunniš sér rétt til žess, t.d. meš žvķ aš borga fyrir hana. Hér er aftur gagnlegt aš taka vita sem dęmi. Žaš er ekki hęgt aš takamarka neyslu ljóssins af vitanum žannig aš ašeins žeir sem hafa sérstaka heimild til žess geti notaš žaš, eša aš slķkt myndi ekki svara kostnaši. Žannig aš ljósiš af vitanum veršur sjįanlegt hvort sem sjįandinn hafi sérstaka heimild til aš nota žaš eša ekki.

Einkagęši: Einkagęši eru žęr vörur eša žjónustur sem er hęgt aš stżra ašgengi aš og hęgt aš śtiloka eša takmarka neyslu.
 
- Klassķskt dęmi um einkagęši er braušhleifur. Braušhleifur er ekki ašgengilegur (e. rival) vegna žess aš žegar einn ašili hefur boršaš braušiš er śtilokaš aš nokkur annar geti boršaš žaš. Ennfremur, žegar bśiš er aš selja og borša alla braušhleifa, žį fęr enginn brauš. Braušhleifur er śtilokanlegur (e. excludable) vegna žess aš neytandinn fęr ekki aš njóta braušsins nema aš hann borgi fyrir.
 
Telst menntun til almannagęša eša einkagęša? 
Žį komum viš aftur aš spurningunni sem viš byrjušum meš: telst menntun til almannagęša, žaš er aš segja er hśn ašgengileg og óśtilokanleg; eša telst hśn til einkagęši, žaš er aš segja aš hęgt er aš takmarka ašgengi og śtiloka tiltekna einstaklinga frį žvķ aš neyta hennar?

Žį kemur upp önnur spurning (muniš, ég sagši aš žetta er flókiš): Hver er varan eša žjónustan sem viš erum aš tala um? Er žaš menntunarferliš eša er žaš žekkingin/reynslan sem veršur til ķ mennuntarferlinu?

Vissulega er hęgt aš takmarka ašgengi aš menntunarferlinu og menntunarferliš er śtilokanlegt. Eins og menntun gengur fyrir sig ķ dag žį notum viš żmsar ašferšir til aš stżra ašgengi aš menntunarferlinu. T.d. viš setjum lįgmarkskröfur fyrir ašgengi aš nįmi, nįmsfólk žarf aš fórna żmsu fyrir aš stunda nįm og skólarżmi/starfsliš skóla setur vissar takmarkanir fyrir žvķ aš allir geti neytt vörunnar og žjónustunnar sem felst ķ menntunarferlinu. Žannig mętti segja aš žaš er margt viš žaš aš stunda nįm sem lķkist einkagęšum.

Žaš gildir hins vegar allt annaš um žekkinguna og reynsluna sem veršur til vegna menntunar. Viš gerum rįš fyrir aš einstaklingur sem menntar sig öšlast žannig žekkingu og reynslu sem nżtist ķ žįgu samfélagsins. Žekking žessara einstaklinga rżrnar ekki viš notkun (eins og til dęmis braušhleifurinn) og lķkist žess vegna almannagęšum. Hins vegar er spurning aš hve miklu leyti žekkjandinn getur takmarkaš ašgengi aš eigin žekkingu.

Hér verša mįlin svolķtiš lošin og óljós. Aušvitaš getur einstaklingur sett upp gjaldskrį fyrir žjónustu eša vöru sem er afurš eigin žekkingar. Vel flestir menntašir einstaklingar gera žaš. Viš žurfum aš borga til aš fara til lęknis, kennari kennir ekki nema aš hann žiggi laun, o.s.frv. En hvort sem viš borgum fyrir žjónustu žessara einstaklinga eša ekki, žį njótum viš samt góšs af vörum eša žjónustu sem žeir selja. Žaš skiptir mig miklu mįli aš žeir sem ég vinn meš eru viš góša heilsu. Ég hef lķka beinan hag af žvķ aš ašrir ķ samfélaginu, jafnvel žeir sem ég žekki ekki neitt, séu sęmilega vel menntašir - ég vil t.d. aš mķnir samborgarar sem taka žįtt ķ borgarlegum kosningum samhliša mér, séu fęrir um aš taka upplżsta įkvöršun. Ennfremur, žaš sem skiptir kannski mestu mįli, er aš ég vil vera viss um aš žeir sem į žurfa aš halda (hvort sem žaš eru stjórnmįlamenn, nįgrannar eša ašrir) geti sótt ķ įreišanlega žekkingu žegar hennar er žörf. Žannig nżti ég mér žekkingu menntašs fólks ķ gegnum įhrif žeirra į samfélagiš ķ heild og žaš er ekki hęgt aš takmarka ašgengi mķna aš slķkum afuršum hvort sem ég hef borgaš fyrir hana eša ekki.

Nišurstašan er žį žessi: žekking sem veršur til vegna menntunar telst til almannagęša vegna žess aš hśn rżrnar ekki viš neyslu og žaš er ekki hęgt aš takmarka ašgengi tiltekinna einstaklinga aš afuršum žekkingar menntašs fólks. Menntun sem slķk telst einnig til almannagęša vegna žess aš hśn er naušsynlegur žįttur ķ aš tryggja aš sś žekking sé til stašar.

Nišurstašan 
Vörur og žjónusta sem teljast til almannagęša eru ekki sérlega markašsvęn. Žar sem almannagęši eru ašgengileg og ekki hęgt aš takmarka žau žį er erfitt aš gręša į framleišslu žeirra. Žaš er ekki hęgt aš takmarka neyslu žeirra viš žį sem hafa greitt fyrir. En žar sem almannagęši eru samt sem įšur naušsynleg fyrir samfélagiš žarf aš tryggja aš žau séu fyrir hendi. Žar af leišandi eru almannagęši yfirleitt kostuš af hinu opinbera. Ef žekking menntašs fólks telst til almannagęša og er naušsynleg fyrir samfélagiš žį er ešlilegt aš hiš opinbera komi aš kostnašinum af žvķ aš tryggja aš hśn sé til stašar.

Rök Frosta fela ķ sér breytt gildismat žar sem gęšin menntunar eru metin śt frį einstaklingnum frekar en samfélaginu sem heild. Žaš veršur žvķ einstaklingurinn sem ber allan kostnaš og ber įbyrgš į žvķ aš endurheimta śtlagšan kostnaš į starfsęvinni. Žar af leišandi er kominn töluveršur įhęttužįttur ķ žvķ aš afla sér menntunar. Žetta getur oršiš til žess aš fęla suma frį nįmi og haft įhrif į nįmsval žeirra sem kjósa aš fara ķ nįm. Žeir sem fara ķ nįm verša žį lķklegri til aš kjósa annašhvort nįm sem žeir telja lofa skjóta endurheimt į śtlögšum kostnaši eša tiltölulega einfalt, fljótlegt og įhęttulķtiš nįm. Śtkoman veršur einsleit žekkingarflóra sem getur ekki tryggt ašgengi aš naušsynlegri žekkingu hverju sinni ķ samfélaginu. Žetta mį sjį nś žegar vķša ķ Bandarķkjunum žar sem framsęknustu tęknifyrirtęki berjast fyrir žvķ aš fį aukaheimildir til aš flytja inn hįmenntaš vinnuafl vegna žess aš žau hafa ekki ašgang aš žekkingunni sem žau telja sig žurfa mešal Amerķkana sjįlfra. Eftir sitja fjölmargir ungir Amerķkanar, skuldugir upp fyrir haus og meš žekkingu sem vinnumarkašurinn metur lķtils. Mašur sér žį gjarnan bakviš afgreišsluboršiš į Starbucks Coffee aš ręša um fordęmisgildi vinnustašalöggjafarinnar sem žeir lęršu um ķ laganįminu mešan žeir žeyta mjólk ķ latté višskiptavinarins (sem er sennilega stjarnešlisfręšingur starfandi hjį Google fyrst hann hefur efni į kaffi į Starbucks).
 
Mynd fengin af vef Nörd Noršursins:  http://nordnordursins.is/2013/02/leikur-ad-laera-a-tolvuold/

Verša hlynntir fleiri en andvķgir fyrir lok žessa kjörtķmabils?

ThumbupwithEUflag-large
Ķ könnunum sem žessum žar sem višhorf er kannaš meš nokkuš reglulegu millibili er mesta upplżsingagildiš ķ breytingum yfir lengri tķma. Viš sjįum į žessari gröf aš breytingar milli kannana segja okkur afskaplega lķtiš. Žar hoppar allt upp og nišur og lķklegt aš žessar smįvęgilegu breytingar endurspegli frekar umręšu hverju sinni frekar en almennt įlit landsmanna. Eins er munurinn milli andvķgra og hlynntra hverju sinni lķtiš įhugaveršur žar sem hver slķkur punktur er śt af fyrir sig ašeins svipmynd af stöšunni į tilteknum tķma og skortir vķšara samhengi. Ferliš frį upphafi tķmabilsins sem sżnt er ķ gröfinni og til dagsins ķ dag er žvķ ašal fréttin hér og hśn er nokkuš įhugaverš. Žaš er mjög skżrt aš fjöldi žeirra sem segjast vera andvķgir ašild fer minnkandi mešan fjöldi žeirra sem segjast vera hlynntir fer vaxandi.


Raunin er aš į rśmlega 2 įrum hefur fjöldi andvķgra fękkaš um nęstum 10% mešan fjöldi hlynntra hefur aukist um ca. 5%.

Ef žessi žróun heldur įfram gętu hlynntir oršiš fleiri en andvķgir į žessu kjörtķmabili.

mbl.is Fleiri hlynntir inngöngu ķ ESB
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband