Fęrsluflokkur: Menning og listir

Listamannalaun og gildi óheftrar sköpunar

seurat_childŽessi umręša um listamannalaun sem sprettur nś upp į hverju įri veldur mér miklum įhyggjum. Ašallega er žaš vegna žess aš margir žeir sem tjį sig um žau (jafnvel listamenn sjįlfir og žeir sem hafa įkvöršunarvald į žessu sviši) viršast misskilja tilgang žeirra, eša vilja ala į misskilningi mešal almennings. Misskilningurinn felst fyrst og fremst ķ žvķ aš lķta į (eša skilgreina) alla framleišslu listamanna sem markašsvöru og aš gildi framleišslunnar er aš öllu leyti hįš móttöku markašarins. Ef žetta er raunin žį meikar alveg sens aš velta fyrir sér hvort rétt sé aš halda einhverjum uppi mešan hann framleišir eitthvaš sem fęr kannski ekki góšar móttökur į opnum markaši. En ég held aš žetta sé ekki rétt. Hlutverk listamannalauna, eins og hlutverk margra styrkja til vķsindalegra rannsókna, er einmitt aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun óhįš žrżstingi frį markašsöflum hverju sinni. Rökin fyrir žvķ aš samfélagiš skuli kosta svona vinnu er aš slķkt getur (og gerir oft) leitt til jįkvęšra breytinga og nżsköpun yfir lengri tķma.

Ég žekki įgętlega til ķ heimi listsköpunar žar sem allir ķ minni fjölskyldu (fyrir utan mig) eru menntašir ķ og starfa viš listsköpun. Hins vegar žekki ég betur til ķ heimi rannsókna og fręšimennsku, žar sem ég starfa. Žannig aš žó svo aš umręšan snśist um listsköpun ętla ég aš leyfa mér aš śtskżra mitt sjónarhorn į žessum mįlum śt frį rannsóknum og fręšistörfum meš smį listaķvafi. Aš mķnu mati er ekki langt į milli žessara tveggja heima (sjį meira um žaš hér). Bęši listamenn og fręšimenn hafa žaš aš markmiši aš skapa nżja merkingu og žekkingu til aš lżsa umhverfina sem viš upplifum dags daglega. Žeir gera žaš bara hver į sinn hįtt. Žaš sem į eftir kemur byggir aš miklu leyti į rannsóknum Martin & Irvine (1984), sem mér finnst vera ein besta og hlutlausasta framsetning og greining į mįlinu.

Spurningin sem um ręšir er žessi: Hvort gagnast samfélaginu mest, aš setja opinbert fé ķ grunnrannsóknir („pure research”) eša hagnżtar rannsóknir („applied research”)? Grunnrannsóknir eru žęr sem eru unnar fyrst og fremst til aš svala forvitni og žekkingaržörf fręšimanna. Grunnrannsóknir snśast gjarnan um žaš aš skapa eša styrkja fręšilegar kenningar įn sérstaks tillits til žess hvort žęr leiši til afurša eša žjónustu sem nżtist almenningi. Hagnżtar rannsóknir snśast hins vegar um žaš aš skapa afuršir eša žjónustu į grundvelli fręšilegrar žekkingar sem nżtist samfélaginu og taka žvķ tillit til markašsafla. Sem dęmi um žetta tvennt:

  • Grunnrannsóknir: Klassķska dęmiš um grunnrannsóknir er afstęšiskenning Einsteins. Į sķnum tķma hafši afstęšiskenningin vissulega mikil įhrif į heimsmyndina en hafši lķtiš sem ekkert aušsjįanlegt notagildi meš tilliti til daglegs lķfs almennings.
  • Hagnżtar rannsóknir: Eitt skżrasta dęmiš um hagnżtar rannsóknir eru lyfjaprófanir. Žar er markmišiš aš nota vķsindi til aš skapa vöru sem nżtist almenningi į mjög įžreifanlegan hįtt.

Žaš er ekki algengt, held ég, aš listamenn eša ašrir skilgreini listsköpun meš sömu hugtökum og ég nota hér fyrir ofan en ég held aš ešli sköpunarinnar er samt nógu lķk til aš lįta samlķkinguna ganga upp.

Listamenn taka žįtt ķ oršręšu sķn į milli sem snżst um aš kanna hvernig er hęgt aš nota hina żmsu listręnu mišla (t.d. tungumįliš, tónmįl, litir, lķnur, rżmi, o.s.frv.) til aš tjį sķna sżn. Žessi žįttur ķ listsköpuninni lķkist grunnrannsóknum. Góšur rithöfundur hefur t.d. lķklega gert margar tilraunir til aš lżsa sögupersónu į sannfęrandi hįtt og nżtt til žess fyrirmyndir śr listasögunni. Fęstar tilraunirnar enda ķ bókum viškomandi en eru samt sem įšur naušsynleg forsenda žess aš eitthvaš prenthęft verši til. Žennan hluta listasköpunarinnar er ekki hęgt aš meta śt frį aršsemissjónarmišum nema yfir lengri tķma. Śtkomur tilraunanna sem listamašurinn gerir skila sér kannski ekki ķ nęsta verki, og jafnvel ekki ķ žarnęsta, og kannski aldrei. En žęr hafa samt sem įšur sitt gildi vegna žess aš žęr eiga erindi ķ oršręšu listamanna og auka žar almenna žekkingu ķ nęrsamfélaginu og jafnvel vķšar.

Žegar rithöfundur skrifar bók sem į aš fara ķ sölu notar hann žį žekkingu sem hefur skapast meš ótal tilraunum til aš bśa til verk sem lķklegt er til aš seljast - eins og žegar fręšimenn framkvęma hagnżtar rannsóknir. Žį skipta markašsöflin mįli. Rithöfundurinn (eins og ašrir listamenn) žarf aš geta sett žį žekkingu sem er til stašar varšandi sköpunina ķ samhengi sem henntar almenningi. Annars skapar verkiš ekki tekjur og kostnašurinn fellur į listamanninn eša ašra.

Ķ vķsindum hefur veriš deilt um žaš hvort sé mikilvęgara meš tilliti til nżsköpunar, grunnrannsóknir eša hagnżtar rannsóknir. Į sama hįtt getum viš spurt hvort sé mikilvęgara fyrir nżsköpun ķ listum, skapandi vinnan eša framleišsla listavara? Pólana tvo skilgreina Martin & Irvine, sem ég nefndi įšur, žannig (meira um žetta hér):

  • „Science-push”: Vķsindaleg žekking skapar eftirspurn eftir nżjungum sem hęgt er aš setja į markaš.
  • „Market-pull”: Markašurinn skapar eftirspurn eftir nżjungum sem krefjast nżrrar vķsindalegrar žekkingar.

Ef „science-push” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga fyrir markaš, er rökrétt aš styrkja grunnrannsóknir sem auka vķsindaleg žekkingu óhįš vilja markašarins hverju sinni. Ef „market-pull” módeliš er lķklegra til aš leiša til nżjunga žį er rökréttara aš styrkja hagnżtar rannsóknir sem taka miš af markašsöflum hverju sinni.

Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar til aš kanna hvort nżsköpun ręšst frekar af „science-push” eša „market-pull”. Martin & Irvine fóru yfir žrjįr helstu rannsóknirnar (sem eru Project Hindsight, TRACES og Battelle rannsóknin) sem žeim var kunnugt um. Žessar rannsóknir žóttu sżna aš nżsköpun er verulega hįš grunnrannsóknum en aš žaš žarf aš rekja sögu nżjunga nokkuš langt aftur ķ tķmann til aš sżna fram į tengslin. Sem dęmi mį nefna ljósleišaratękni en žekkingarsögu hennar mį rekja aftur til rannsókna į hegšun ljóss ķ upphafi 20. aldar. Į žeim tķma hafši žekkingin lķtiš notagildi (nema žį til aš skemmta fólki eins og var gert į Heimssżningunni ķ Parķs 1889). Martin & Irvine voru hins vegar mjög dipló og įlyktušu aš bęši „science-push” og „market-pull” hefšu įhrif į nżsköpun, og žį sérstaklega samvirknin milli žessara tveggja póla.

Ef viš snśum žessu svo upp į listir mį finna mżmörg dęmi um žaš aš listsköpun hefur ekki fundiš farveg į markaši fyrr en löngu eftir aš sköpunin hafi įtt sér staš. Ég hef mikiš dįlęti į tónlist žannig aš lķtum į nokkur dęmi:

  • Vorblót Stravinsky: Žetta žekkta dans- og tónlistaverk žykir ķ dag meš merkilegustu og įhrifamestu tónverkum 20. aldar. Žegar žaš var frumsżnt ķ Parķs 1913 brutust śt óeiršir mešal įhorfenda sem móšgušust žar sem žeim fannst Stravinsky vera aš gera grķn aš sér. Tónskįldiš Puccini sagši verkiš augljóslega vera afrakstur gešveiks manns. Žaš var ekki fyrr en nokkrum įratugum sķšar, og žį ķ Bandarķkjunum, sem tónlistarunnendur byrjušu aš taka verkiš ķ sįtt.
  • Fyrsta plata David Bowie (kom fyrst śt 1969): Platan vakti litla sem enga athygli fyrr en hśn var gefin śt öšru sinni įriš 1972 og žį eftir aš Bowie var bśinn aš geta sér gott orš meš tveimur öšrum plötum. Hśn hefur s.s. aldrei veriš talin meš merkilegustu plötum Bowie en hśn nįši žó töluveršum vinsęldum 1972 og komst fljótlega ķ topp 10 į vinsęldalistum beggja vegna Atlantshafs.
  • Velvet Underground & Nico (oft kölluš „Bananaplatan”): Plata žessi er įn efa ein sś įhrifamesta rokksögunnar. Hśn seldist nįnast ekkert žegar hśn kom fyrst śt 1967. Brian Eno į aš hafa sagt um hana aš hśn seldist ķ ašeins 30.000 eintökum fyrstu įratugana eftir aš hśn kom śt, en allir žessir 30.000 stofnušu hljómsveit. Žaš var ekki fyrr en eftir 10 įr aš hśn fór aš vekja athygli og žį ašallega mešal ungra pönkara og nżbylgjusinna ķ leit aš einhverju „fersku”. Į 9. og 10. įratugnum voru fįir rokktónlistamenn sem ekki listušu plötuna mešal helstu įhrifavalda.
  • Bitches Brew - Miles Davis: Žetta tķmamótaverk hefur haft gķfurleg įhrif ekki bara į djasstónlist heldur lķka rokk og s.k. „klassķk”. Žegar verkiš kom fyrst śt 1970 voru margir innan djass-heimsins sem höfnušu verkinu og töldu žetta vera svanasöng Davis. Raunin varš önnur. Hjį Davis hófst tķmabil sem einkenndist af mikilli tilraunastarfsemi og žeir ungu tónlistarmenn sem hann fékk til lišs viš sig įttu eftir aš móta framtķš djass, popp, og rokk tónlistar: t.d. John McLaughlin, Chick Corea, Wayne Shorter, Herbie Hancock og margir fleiri.

Ķ öllum žessum tilvikum höfšu listamennirnir fengiš tękifęri til aš vinna aš sinni listsköpun įn žess aš žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ hvernig markašurinn myndi taka į móti afuršinni. Žeim var öllum hafnaš ķ fyrstu en meš tķmanum nįšu žeir eyru annarra listamanna og skapašist nż merking, nżtt tónręnt tungumįl, sem skapaši farveg fyrir mikla nżsköpun. Žaš er einmitt žetta sem listamannalaunum er ętlaš aš gera - aš gefa listamönnum tękifęri til aš vinna aš sinni sköpun óhįš žrżstingi markašsafla. Slķkt gefur kannski lķtiš af sér žegar til skamms tķma er litiš en meš tķmanum getur žaš leitt til byltinga. Og kannski žaš sem mikilvęgast er, aš fįar byltingar gerast įn slķks undanfara. Žaš mį segja aš markašurinn er kannski góšur ķ aš fylla upp ķ göt, en žaš er óheft listsköpun og grunnrannsóknir sem bśa til götin.

Listamannalaun, eins og styrkir til grunnrannsókna, eru ętluš aš gera listamönnum kleift aš stunda sķna sköpun įn markašsžrżstings. Hins vegar hefur gagnrżni beinst gegn žvķ aš tiltekinn hópur fįi opinbert fé fyrir aš gera žaš sem ętlast er til af žeim. En, žaš er eins og ég sagši įšur, listamannalaun eru einmitt ętluš aš veita listamönnum tękifęri til aš gera annaš en žaš sem vanalega er ętlast af žeim. Žessi gagnrżni er žvķ į röngum forsendum. Tónlistarmašurinn Ingó vešurguš komst kannski nęst žvķ sem mįliš ętti raunverulega aš snśast um žegar hann spurši af hverju skattfé hans ętti aš fara ķ aš kosta listsköpun sem ašeins 30 manns myndu njóta? Žarna er eins og meš Velvet Underground į sķnum tķma, ef žetta eru réttu 30 manns žį gęti žaš breytt heiminum til hins betra.

En žaš eru ekki bara žeir sem gagnrżna listamannalaun sem hafa fariš į mis viš kjarna mįlsins. Agnar Kr. Žorsteinsson, blašamašur į Stundinni, gagnrżndi töframanninn Einar Mikael Sverrisson fyrir aš vera mótfallinn listamannalaunum žegar Einar Mikael žįši sjįlfur atvinnusköpunarstyrk frį Nżsköpunarmišstöš Ķslands. Listamannalaun og atvinnusköpunarstyrkir eru gjörólķkir og mį segja aš žeim er ętlaš hvor um sig aš styšja viš žessa andstęšu póla nżsköpunarferlisins, sem ég nefndi įšur. Mešan listamannalaun eru ętluš aš styšja viš óhefta listsköpun eru atvinnusköpunarstyrkir ętlašir aš styrkja markašsvęšingu góšra hugmynda, sem geta įtt rętur ķ listsköpun eša grunnrannsóknum. Ef viš göngum śt frį žvķ aš tilgangur listamannalauna sé eins og ég hef sagt, žį er engin mótsögn ķ žvķ aš vera į móti listamannalaunum en žiggja atvinnusköpunarstyrk. Blašamašur Stundarinnar viršist ekki įtta sig į žessu.

Žetta er furšuleg staša žegar hvorki žeir sem eru meš né žeir sem eru į móti listamannalaunum įtta sig į hlutverki žeirra. Öll gagnrżnin umręša, bęši meš og į móti, viršist oršin svolķtiš marklaus.

 


Hvašan kemur oršiš "hönnun"?

Ólafur var … hagur og sjónhannarr um smķšir allar

frumhonnudirOršiš hönnun er tiltölulega nżtt ķ ķslenskri tungu, sem kemur į óvart žvķ žaš er eitthvaš svo ķslenskt viš žaš. Ég er bśinn aš vera aš kanna uppruna žess undanfariš ķ tengslum viš undirbśning erindis sem ég verš meš ķ Minneapolis ķ nęstu viku į žingi ķslendingafélaga Noršur Amerķku. Ég leitaši vķša og hafši samband viš żmsa ašila sem eru fróšari en ég bęši um hönnun og ķslenska tungu en fékk frekar óljós svör um óstašfestar tilvķsanir ķ fornrit, dvergasögur og fleira. Nś ķ morgun höfum viš hjónin (Hlķn er safnafręšingur žannig aš hśn hefur ekki sķšur įhuga į žessu) veriš aš skoša žetta og teljum okkur vera nokkurn veginn bśin aš rekja žessa įhugaverša sögu um tilurš oršsins hönnun.

Fyrsta dęmiš um oršiš hönnun sem ég finn į prenti er ķ Žjóšviljanum 23. október, 1957 žar sem sagt er frį nżśtkomnu 4. tbl. Išnašarmįls.* Mešal greina er ein sem ber titilinn Vöruval og hönnun (af enska oršinu design).** Žaš aš tekiš er fram aš oršiš sé žżšing į enska oršinu design gefur til kynna aš hér sé um nżyrši aš ręša. Seinna er oršiš hönnun notaš vķša ķ alfręšibókum AB śtgįfunnar sem komu śt snemma og um mišjan 7da įratuginn. Į 8da įratugnum er oršiš komiš ķ almenna notkun og ķ žeirri merkingu sem žaš hefur ķ dag.

Žetta er allt mjög fróšlegt en segir mér ekkert um oršsifjarnar sem ég var sérstaklega forvitinn um. Ég spurši móšur mķna śt ķ oršiš (hśn er fędd 1939). Hśn sagši, „Žegar viš tölušum um hönnun žį vorum viš alltaf aš tala um eitthvaš danskt.” En ķslenska oršiš hönnun į ekkert skylt viš dönsku oršin design eša formgivning, sem Snara.is segir mér aš sé rétt žżšing į oršinu. Žetta sagši mér žvķ ekki neitt.

Ég hafši samband viš Ķslenska mįlstöš. Žau gįtu ekki sagt mér meira en ég vissi žegar um hvenęr oršiš birtist fyrst į prenti.

Fólk į Hönnunarsafninu hélt žvķ fram aš oršiš vęri skylt hannarr sem hafši birst ķ einhverju ķslensku fornriti, en hafši annars ekki miklu viš aš bęta.

Ég fór žį aš kanna žessa tengingu viš fornritin og leitaši hįtt og lįtt aš oršinu hannarr. Hér er žaš sem ég fann.

Vestur-Ķslendingurinn Pįll Bjarnason skrifaši grein ķ Tķmarit Žjóšręknisfélags Ķslendinga 1929 žar sem hann gagnrżnir żmsar rangfęrslur ķ oršakveri sem Finnur Jónsson, prófessor, hafši ritaš (sjį įhugaverša umfjöllun um Pįl hér). Žar leišréttir hann m.a. eftirfarandi fullyršingu Finns um oršiš hannyršir (sjį bls. 92):
„hannyršir, lķklegt er aš hann sé stofn oršsins hannarr um menn, er voru listamenn (-konur) til vinnu”
Pįll bendir į aš oršiš hannarr er lżsingarorš en ekki nafnorš eins og Finnur heldur fram. Af lżsingaroršinu er myndaš nafnoršiš hannerš. Žetta ummyndast svo ķ oršiš sem viš žekkjum ķ dag, hannyrš.

Ķ fylgiriti meš Įrbók Hįskóla Ķslands 1922-23 er texti Völuspįr birtur eins og hann er ķ Konungsbók. Meš fylgja skżringar og segir um 11. vķsu:
„Hanarr = hannarr, hagur (smbr. sjónhannarr, hannerš, hannyrš), bendir til smķšaķžróttar dverga”

Ķ Heimskringu segir m.a. um Ólaf Haraldsson Noregskonung:
„Ólafur var … hagur og sjónhannarr um smķšir allar, hvort sem hann gerši eša ašrir menn.”

Og žetta viršist vera elsta ķslenska heimildin ķ žessari sögu um tilurš oršsins hönnun ef frį eru taldar sögur um dverga, dvergleikni, og dverganöfn sem oršiš er endanlega rakiš til (sbr. dverganafniš Hanarr).

Žarna er žetta žį komiš. Oršiš hönnun kemur af lżsingaroršinu hannar(r), sem merkir sį sem er duglegur eša listfengur. Žetta er nokkuš įhugavert žvķ žarna viršist vera aš įšur en oršiš hönnun veršur til er ekkert orš į ķslensku yfir žetta ferli sem hönnun er skv. okkar skilningi ķ dag. Góš hönnun var žvķ ekki ferli sem viš gįtum lżst en žś žekktir hana žegar žś sįst hana, ž.e. ef žś varst nęgilega sjónhannarr.

*(višbętt: 11.05.2015) Hilmar Žór Björnsson, arkitekt fékk leyfi til aš endurbirta žessa grein į vefnum Arkitektśr, skipulag og stašarprżši. Ķ umręšum žar bendir Siguršur St. Arnalds į grein sem birtist ķ DV 24. september, 1994, į bls. 16 undir yfirskriftinni Sögur af nżyršum: Aš hanna. Žar er stašfest aš fyrirmynd aš oršinu "hönnun" megi rekja til rótar oršsins "hannarr" en nefnt annaš samróta sem ég hef ekki rekist į, "hanžón", sem ég kķki kannski betur į viš tękifęri.

**(višbętt: 11.05.2015) Ég hef nś lesiš umrędda grein. Žar er mjög augljóst aš veriš er aš kynna nżyrši til sögunnar - gerš ķtarlega grein fyrir merkingu hugtaksins og hlišstęšu ķ ensku. Hins vegar er ekkert sagt um hvernig hugtakiš hefur veriš bśiš til. Lķklega er eins og Anna Rögnvaldsdóttir segir ķ ummęlum fyrir nešan aš oršiš hafi veriš bśiš til af ķšorša- eša nżyršanefnd.


Evrópužing felldi ACTA: Löngu tķmabęrt aš endurhugsa höfundarétt.

Ķ dag felldi Evrópužingiš alžjóšlega samkomulaginu um höfundarétt, ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) meš miklum meirihluta atkvęša, eša 478 į móti 39. Įšur hafši Framkvęmdastjórn ESB samžykkt samkomulagiš. Žaš er żmislegt merkilegt sem felst ķ žessari nišurstöšu.

Ķ fyrsta lagi, mį segja aš Evrópužingiš hafi fellt ACTA į heimsvķsu. Samkomulagiš hefši m.a. hert mjög lög um höfundarétt og refsingar fyrir brot į höfundaréttarlögum. Samkomulagiš er stutt af samtökum rétthafa e.o. samtaka rétthafa kvikmynda, tónlistar, hugbśnašar, lyfja o.fl. Żmis samtök sem berjast fyrir réttindum almennings til aš nota réttindavariš efni hafa barist gegn samkomulaginu, t.d. Lęknar įn landamęra, sem segja aš samkomulagiš muni hefta mjög ašgang aš naušsynlegum lyfjum ķ žróunarlöndum. Įšur höfšu 8 lönd samžykkt samkomulagiš en įttu eftir aš stašfesta samžykkiš. Įn žįtttöku ESB er ljóst aš samkomulagiš er oršiš aš engu. Žó svo aš hin löndin myndu stašfesta samkomulagiš eru ESB löndin žaš stór hluti af markašssvęšinu sem žaš er ętlaš aš taka til aš žaš myndi aldrei vera hęgt aš framfylgja reglunum sem žvķ fylgja.

Ķ öšru lagi hefur Evrópužingiš sżnt žaš og sannaš aš lżšręši er til stašar ķ ESB. Framkvęmdastjórn ESB hefur sagst ętla aš leggja samkomulagiš aftur fyrir žingiš en žaš er ljóst aš žaš mun ekki skila įrangri. Ķ raun hefur Evrópužingiš mįlsstaš netnotenda um allan heim, en ekki bara ķ ESB og hefur žannig sżnt aš lżšręšisleg stofnun svo stórs markašssvęšis getur haft töluverš įhrif į žróun heimsmįla.

Mér žótti undarlegt aš ekkert heyršist um žessa merkilegu kosningu frį ESB andstęšingum į Ķslandi, sem žreytast ekki į žvķ aš lżsa ESB sem mišstżršu peši almįttugs Framkvęmdastjórnar. En svo įttaši ég mig į žvķ aš mbl.is hefur ekki séš įstęšu til aš segja frį žessari merkilegu frétt. Ętli andstęšingarnir viti nokkuš af žessu žį?

Segja mį aš höfundarréttur sé einn hornsteinn kapitalķsmans. Ég hélt aš kapitalķstar hlustušu į markašinn. Mér heyrist markašurinn vera aš tala. Eru kapitalķstarnir aš hlusta? Žaš er löngu oršiš ljóst aš rétthafar žurfa aš endurhugsa sķn mįl.

Britney eša Lindsay "manneskja įrsins" hjį Time?

Žaš var skemmtilegt vištal viš Stephen King į vef Time um daginn. Žar leggur hann til aš annašhvort Britney Spears eša Lindsay Lohan verši "manneskja įrsins" ķ įr ķ ljósi žess hve fyrirferšamiklar žęr eru ķ fjölmišlum.

Žetta er ekki svo gališ žegar mašur hugsar śt ķ žaš. Flestir muna sennilega eftir žvķ aš Time kom öllum į óvart ķ fyrra žegar žeir völdu "žig" manneskju įrsins. Meš žessu vildu žeir vekja athygli į aukna žįtttöku almennings ķ aš bśa til efni į netinu. Žaš vęri įhugavert aš framkvęma męlingu į žvķ hvaša fólk kemur mest viš sögu hjį "ykkur" į netinu og kjósa žaš manneskju įrsins ķ įr. S.s. ekki ósennilegt aš Britney eša Lindsay yršu žį fyrir valinu, eša hvaš?

Tekist į um hnattvęšingu į Kistunni

Eirķkur Bergmann Einarsson birti fyrr ķ sumar pistil į Kistunni undir yfirskriftinni "Draumalandiš Lithįen" žar sem hann m.a. ber saman hvernig Ķslendingar og Lithįar takast į viš nżlega fengiš frelsi ķ hnattvęddum heimi. Fyrir nokkrum vikum birti svo Stefįn Snęvarr pistil į sama vef žar sem hann sakar Eirķk Bergmann um aš vera,

"... sżktur af alžjóšarembu og glóbaltķtis, sjśkdómum sem lżsa sér sem trśarleg sannfęring um aš hnattvęšingin sé stórkostlegt framfaraspor og alžjóšleg samskipti séu įvķsanir į fullsęlu."

Stefįn setur mest śt į eldri fullyršingar Eirķks Bergmanns um aš hnattvęšingin verši ekki stöšvuš. Stefįn telur upp żmsar ašstęšur sem hann telur aš geti oršiš til žess aš stöšva hnattvęšinguna. M.a. heldur hann žvķ fram aš alvarlega skašręš hryšjuverkaįrįs į vesturlöndum gęti stoppaš hnattvęšinguna ķ sporunum. En ég held aš žetta sé misskilningur hjį Stefįni. Slķk įrįs, og annaš sem hann telur upp, gęti oršiš til žess aš breyta hnattvęšingunni, en hśn veršur ekki stöšvuš. Reyndar mį benda į żmislegt sem er eša į eftir aš gjörbreyta hnattvęšingunni, t.d. aukin žįtttaka rķkja eins og Kķna og Indland. Žaš eina sem myndi hugsanlega stöšvast viš žessar breytingar er "vesturvęšingin". En hśn er ekki hnattvęšing.

Ég held nefnilega aš Stefįn sé aš tala um eitthvaš allt annaš en hnattvęšingu. En žaš er ekki bara viš Stefįn aš amast žvķ žaš er vķša tilhneiging til aš slį saman hugtökunum vesturvęšingu (westernisation), alžjóšavęšingu (internationalisation), menningarsamruna (universalisation) og hnattvęšingu (globalisation). M.a.s. rakst ég į skżrslu nefndar į vegum Utanrķkisrįšuneytisins um hnattvęšingu sem ber yfirskriftina "Alžjóšavęšing" og tekur fram aš um er aš ręša žżšingu į enska oršinu "globalisation".

Ég ętla ekki aš fara śt ķ žaš aš skżra greinarmuninn į žessum hugtökum hér. Lęt frekar lesendur um aš afla sér upplżsinga en vķsa sérstaklega į fręšinga eins og Jan Aart Scholte og Jens Bartelson sem hafa gert žessu mun betri skil en ég gęti nokkurn tķma gert hér (ég hef reyndar skrifaš stutta samantekt į ensku hér). Hins vegar langar mig aš fjalla um skilning Sameinušu Žjóšanna į hnattvęšingunni. Žar, eins og hjį flestum alžjóšlegum stofnunum, er almennt višurkennt aš hnattvęšingin er raunveruleg, óstöšvandi og sķšast en ekki sķst, ķ stöšugri mótun. Ķ Žśsaldaryfirlżsingunni gr. 5 segir aš "megin višfangsefni okkar ķ dag er aš tryggja aš hnattvęšing verši jįkvętt afl fyrir alla ķbśa jaršar." (lausleg žżšing mķn). Hugtakiš er ekki skilgreint nįkvęmlega, frekar en venja er ķ yfirlżsingu sem žessari, heldur er žaš lįtiš liggja milli hluta og okkur ķ sjįlfvald sett aš móta hugtakiš ķ samręmi viš žau gildi og markmiš sem sett eru fram. Ķ žessu tilviki, žegar yfirlżsingin er skošuš sem heild, er greinilega veriš aš hvetja til hśmanķskrar hugsunar um aukin alžjóšleg tengsl ķ heiminum og okkur afhent žaš verkefni aš gera žaš aš veruleika. Stefįn segir aš "engin er rós įn žyrna", og žaš er sennilega hįrrétt hjį honum. Žaš kann aš vera óraunhęft markmiš aš sękjast eftir fullkomlega jafnréttri og farsęlli hnattvęšingu en žaš er samt žaš sem stefnt er aš. Vissulega er žetta eins konar evdimónķa. En žaš aš skella skuldinni fyrir allt sem er neikvętt į hnattvęšinguna er einfaldlega ekki gagnlegt fyrir samręšuna (eins og Scholte oršar žaš). Žaš er ekki hnattvęšingin sem byggir McDonalds į nęsta horni, eša veldur umhverfisslysi, eša kveikir į sjónvarpinu žegar Idol er. Žaš eru įkvaršanir og óskir einstaklinga sem rįša žvķ. En fyrir žį sem vilja er mikilvęgt aš hafa žetta val og žaš er žaš sem hnattvęšingin fęrir okkur - aukiš val og aukiš frelsi til aš haga okkar mįlum eins og okkur finnst best. En žį er žaš lķka okkar skylda aš žaš sem okkur finnst best verši ekki til žess aš auka vanlķšan annarra. Žvķ ef okkar hnattvęšing er lįtin bitna į öšrum žį er žaš ekki hnattvęšing - žaš er bara eigingirni. Ég veit s.s. ekki hver besta leišin er til aš tryggja aš okkar hagsęld bitni ekki į öšrum en aš auka samgöngur og samskipti milli žjóša viršist mjög góš byrjun.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband